- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- eB2-5630-567/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Atsakovas
- UAB „KETURLAPIS“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
- 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB „KETURLAPIS“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė ieškinį, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „KETURLAPIS“. Nurodė, kad UAB „KETURLAPIS“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 4016,71 EUR (LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 3 p., 5 str., 6 str., 9 str. 7 d. 1 p., 10 str. 2 d., 11 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „KETURLAPIS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atmesti jį, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo metu yra visiškai apmokėjęs įsiskolinimą ieškovui, o skolos trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui neturi. Nurodė, kad pagal 2016-09-06 balansą įmonės turtas sudaro 27850 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 4017 EUR.
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad atsakovas UAB „KETURLAPIS“ yra įvykdęs prievolę ir sumokėjęs 4016,71 EUR įsiskolinimą.
Atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas įmonės bankroto procesą, siekia ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, nes formalus Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų nemokumo nustatymo kriterijų taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalis nustato, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.
Teismas pažymi, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant LR Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek gautais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad nepateikti įrodymai apie atsakovo darbuotojų pretenzijas atsakovo įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, patvirtinančių atsakovo viešą paskelbimą arba kitą pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Teismas konstatuoja, kad UAB „KETURLAPIS“ 2016-09-06 balanso duomenimis atsakovo turto vertė sudaro 27850 EUR, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4017 EUR (b.l. 94). Pagal pateiktą 2016-09-06 pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo įmonė negavo pelno ir nepatyrė nuostolių (b.l. 95). Atsakovas UAB „KETURLAPIS“ šiuo metu yra visiškai apmokėjęs įsiskolinimą ieškovui, o skolos trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui neturi. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovas UAB „KETURLAPIS“ yra įvykdęs prievolę ir sumokėjęs 4016,71 EUR įsiskolinimą.
Tai reiškia, kad atsakovo įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkino ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimus. Teismas pažymi, jog reikalavimais dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siekiama ne nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos, siekiant užtikrinti lygiavertį savo reikalavimų patenkinimą su kitais skolininko kreditoriais, o atgauti ieškovo nurodytą skolą.
Teismas, įvertinęs atsakovo turimą ir į balansą įrašytą turtą bei realių atsakovo pradelstų kreditoriams įsipareigojimų santykį, daro išvadą, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes atsakovo finansinės padėties rodikliai, įvertinant kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų santykį, yra teigiami (b.l. 94-95). Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į debitorinius įsiskolinimus, į atsakovo atliktus atsiskaitymus su ieškovu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).
Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovo įmonė neturi pirmos eilės kreditorių, kad įmonė šiuo metu neskolinga Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams ir VSD fondo biudžetui, aktyviai gina savo interesus teisinėmis priemonėmis, konstatuoja, kad šiuo metu bankroto bylą kelti atsisakytina, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių duomenų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas UAB „KETURLAPIS“ visiškai atsiskaitė su ieškovu Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, daro išvadą, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą, nes atsakovo įmonė yra moki (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 10 str. 3 d. 1 p.).
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „KETURLAPIS“ (j. a. k. 300597623).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str., 10 str. 3 d. 1 p. ir Civilinio proceso kodekso 2 str., 3 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 290 str., 291 str., teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „KETURLAPIS“ (j. a. k. 300597623).
Nutartis per 10 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.