- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- Ik-2582-142/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. S., pareiškėjos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo atstovėms Ievai Galinauskaitei ir Dangirai Riškovai, specialistui Valmantui Budriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius ir Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), kuriame prašo: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 04 27 sprendimą Nr. S-89 „Dėl D. S. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 2723; 3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendimą Nr. SS-2237 „Dėl D. S. darbingumo lygio“; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį pagal 2009 09 22 siuntimą Nr. 90.
Skunde paaiškina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Plungės teritorinis skyrius, atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, 2007 09 24 aktu Nr. 4357 nustatė 60 procentų nedarbingumo lygį dviems metams.
Baigiantis darbingumo lygio galiojimo terminui pareiškėja vėl buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Ligos anamnezėje buvo nurodyta: teigiamos dinamikos nėra – lieka žymus dešinės pusės galūnių nusilpinimas, judesių, eisenos sutrikimas, apsunkinta kalba, padidintas nervingumas, dirglumas, atmintis, miego sutrikimai. Kartu su siuntimu buvo pateikta ir 2009 08 12 psichiatro konsultacija.
NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009 09 23 atliko pareiškėjai eilinį darbingumo lygio vertinimą ir, nors pareiškėjos būklė negerėjo, jai nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis ir ji pripažinta iš dalies darbinga.
Paaiškina, kad darbingumo lygis buvo vertinamas pagal pagrindines diagnozes, kurių kodai pagal TLK-10 yra T90.5 ir G40.2.
Pareiškėja 2009 09 23 aktą skundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris 2009 10 05 sprendimu Nr. SS-2237 paliko galioti 2009 09 23 sprendimą.
Nesutikdama su Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu pareiškėja jį skundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisija 2010 04 27 sprendimu Nr. S-89 pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais. Paaiškina, kad medicinos dokumentuose užfiksuota, jog teigiamos dinamikos nėra, o nedarbingumo lygis buvo sumažintas nuo 60 iki 50 procentų. Šis veiksmas skundžiamuose sprendimuose pareiškėjai nebuvo paaiškintas. NSNT ir ginčų komisija nustatinėjo pareiškėjai nedarbingumo lygį tik dėl to, kad jai išliko vidutinė dešinės rankos ir lengva dešinės kojos parezė. Tuo tarpu pareiškėjai yra iš dalies paralyžuota visa dešinioji kūno dalis (pusė galvos, dešinė ranka, dešinės pusės kūnas ir koja). Ši aplinkybė buvo neįvertinta. Teigia, kad dešinės rankos parezė yra ne vidutinė, o žymi.
Mano, kad neteisingai buvo nustatytas pareiškėjos bazinis darbingumas. Bazinis darbingumas buvo vertinamas dėl ligų, kurių kodai pagal TLK-10 yra T90.5 ir F07.2, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto (su vėlesniais pakitimais) Darbingumo lygio nustatymo Kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1-ojo priedo 3.2 punktu. Tuo tarpu Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 3.2 punktas neapima vidutinio laipsnio motorinės afazijos, kuri pareiškėjai yra diagnozuota pagal ligą, pažymėtą TLK-10 kodu T90.5. Iš to seka, kad ligos kodu T90.5 neužtenka vien Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 3.2 punkto. Pareiškėja aiškina, kad jos bazinio darbingumo lygis turėjo būti vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 6.2 punktą.
Paaiškina, kad nuo bazinio darbingumo lygio priklauso ir funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui ir jo įdarbinimo galimybėms, įvertinimas. Pareiškėja aiškina, kad tiek Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija laikė, kad pareiškėja, turėdama 50 procentų bazinį darbingumą, gali dirbti 4-5 val. per dieną 3-4 dienas per savaitę. Pareiškėja aiškina, kad ji negali dirbti jokio darbo pagrinde dėl dešinės rankos būklės.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad tiek Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija, priimdama ginčijamus sprendimus, vadovavosi ne ta teisės norma, kuria reikėjo vadovautis atsižvelgiant į pareiškėjos sveikatos būklę. Teigia, kad buvo pažeistos procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NSNT, ir Tarnyba) atsiliepime į skundą (b. l. 27-30) nurodo, kad panaikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio teisinio pagrindo.
Paaiškina, kad NDNT veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 02 22 įsakymu Nr. A1-50 „Dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“ patvirtinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai bei kiti teisės aktai. Darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas darbingumo lygio kriterijų aprašas, jo 1-as bei 2-as priedai, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (2009 05 31 redakcija, toliau – Tvarkos aprašas).
Paaiškina, kad NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009 09 23, vadovaudamasis Kriterijų aprašu, 1-u ir 2-u priedais ir Tvarkos aprašu, D. S. nustatė 50 procentų darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, D. S. prašymu atlikęs pakartotinį vertinimą ir nustatęs, kad NDNT Klaipėdos II teritoriniame skyriuje D. S. darbingumo lygis vertintinas teisėtai ir pagrįstai, 2009 10 05 sprendimu Nr. SS-2237 NDNT teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą. Pažymi, kad Ginčų komisija 2010 04 27 sprendimu taip pat nusprendė palikti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą nepakeistą.
Dėl bazinio darbingumo lygio nustatymo paaiškina, kad NDNT specialistai D. S. darbingumo lygio vertinimą atliko, remdamiesi siuntime į NDNT nurodytomis diagnozėmis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 (TLK-10) kodus, nurodytus pagrindinėje diagnozėje: T90.5, G40.2 ir F07.2, bei vadovaudamiesi Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 3.2. punktu, I dalies 10.1 punktu, nustatė 50 proc. bazinį darbingumo lygį.
NDNT specialistai, vertindami bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių T90.5, F07.2, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 dalies 3.2. punktu, kurio dispozicija taikoma dėl galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimų su vidinio sunkumo funkcijos sutrikimu. Bazinis darbingumas pagal šį punktą įvertintas 50 proc., kai galimos vertės nustatytos įsakymo – nuo 40 iki 60 proc. Taikytas šis punktas, kadangi asmens funkcijos sutrikimas vertintas kaip vidutinis – yra hemiparezės ar paraparezės, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis). NDNT specialistai pagrįstai taikė šį punktą ir nustatė 50 proc. bazinį darbingumo lygį, nes 2009 10 09 Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės neurologas išvadoje rašė: dalinė vidutinio laipsnio motorinė afazija, apsunkinta eisena, sutrikusi atmintis.
NDNT specialistai, vertindami bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodus G40.2, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 dalies 10.1 punktu, kurio dispozicija taikoma dėl epilepsijos, kai yra reti generalizuoti ir/ar židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kas keletą mėnesių –galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 70 iki 100 proc. Vertinant bazinį darbingumo lygį pagal šį punktą, atsižvelgiama į priepuolių pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu. Šiuo atveju nustatyta 100 proc. vertė, atsižvelgus į 2009 08 25 EEG tyrimo išvadą – be patologijos. Punktas dėl šios diagnozės taikytas teisingai ir 100 proc. bazinis darbingumo lygis nustatytas pagrįstai, nes dėl šio susirgimo organizmo funkcijos sutrikimai neišreikšti, todėl ši liga D. Steckienės darbingumo lygiui įtakos neturėjo.
Dėl Kriterijų aprašo I dalies 6.2 punkto taikymo paaiškina, kad nurodyto punkto dispozicija taikoma dėl vidutinio sunkumo smegenų pažeidimų su pažintinių funkcijų sutrikimų (ryškios afazijos su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu ir kt.), numatantis žemesnes procentines vertes netaikytas, nes 2009 10 09 Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės neurologas išvadoje rašė: dalinė vidutinio laipsnio motorinė afazija, o taikant I dalies 6.2 punktą turi būti diagnozuota ryški afazija su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu. Todėl pareiškėjos teiginius laiko subjektyviais ir teisiškai nepagrįstais, kadangi jos darbingumas buvo vertintas pagrįstai, nepažeidžiant Kriterijų aprašo nuostatų.
Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai paaiškino, kad pagal teisės aktus gydantis gydytojas pilnutinai atsako už siuntimo užpildymo teisingumą, todėl, jeigu pareiškėja mano, kad nurodytos ligos diagnozuotos neteisingai, gali, gavusi naują siuntimą, pakartotinai kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. Paaiškino, kad teisės aktai neįpareigoja kviesti asmens į nedarbingumo lygio nustatymo posėdį, su medicininių dokumentų byla pareiškėjas gali susipažinti, tai numatyta teisės aktuose. Paaiškino, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos sveikatos lygis nesikeitė, nes po reabilitacijos jos sveikata pagerėjo, tai patvirtina įrašai medicininiuose dokumentuose, pavyzdžiui, išliko tik dalinė afazija, buvo tirtas pareiškėjos pažinimo sutrikimas, kuris įvertintas 26 balais, kas yra lengvas sutrikimas, be to, reabilitacijos centre, kuris yra nepriklausomas, įrašytos lengvesnės diagnozės, o sunkesnes diagnozes rašo gydantis gydytojas, mano, kad tendencingai. Paaiškino, kad šiuo atveju nedarbingumo lygis buvo nustatinėjamas pagal pakeistą Taisyklių redakciją, ankstesnėje redakcijoje buvo tam tikri darbingumo lygį mažinantys koeficientai taikomi. Tačiau paaiškino, kad šiuo atveju Taisyklių pasikeitimas jokios įtakos darbingumo lygio nustatymui neturėtų.
Prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) atsiliepime į skundą (b. l. 123-130) paaiškina, kad nesutinka su skundu. Paaiškina, kad 2009 11 18 priėmė nagrinėti D. S. prašymą, kuriame nenurodyti nesutikimo motyvai dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus priimto sprendimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos Darbingumo lygio nustatymo byloje Nr. esančius dokumentus, nustatė, kad 2002 06 02 pareiškėja patyrė galvos traumą buityje, todėl 2002 06 03 dėl intrakranijinės hematomos buvo atlikta osteoplastinė kraniotomija kairėje parietalinėje, temporalinėje skiltyje, pašalinta intracerebrinė hematoma. Pooperaciniu laikotarpiu buvo nustatyti motorinės afazijos reiškiniai, vidutinė dešinės rankos ir lengva dešinės kojos plegija, nesutrikusi dubens organų funkcija. Po kineziterapinio gydymo bei logopedinių užsiėmimų D. S. kalba pagerėjo, sustiprėjo dešinės kojos funkcija, tačiau raumenų tonusas dešinėje rankoje išliko žemas.
Šalies argumentai
Dėl parezės vertinimo paaiškina, kad Kriterijų aprašo 1 priede vartojama sąvoka „ryški parezė“, o ne kaip skunde nurodo pareiškėja „žymi parezė“, todėl Komisija, siekdama tikslumo, toliau aptardama parezės vertinimo pagrįstumą, vartos sąvoką „ryški parezė“.
Pirma, tiek NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Komisija, vertindami ligą T90.5, kaip centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinį, vertino ir pareiškėjai nustatytą lengvą dešinės kojos ir vidutinę dešinės rankos parezę.
Antra, viena iš Kriterijų aprašo 1 priedo 3.2 punkto taikymo sąlygų yra asmeniui nustatyta hemiparezė ir paraparezė. Dėl to parezė buvo tinkamai įvertinta, o Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 3.2. punktas taikytas pagrįstai.
Trečia, pareiškėjos Darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodoma bei nepateikiama duomenų, kad nustatytus pareiškėjos organizmo sutrikimus būtų galima vertinti kaip Hemiplegiją – vienpusį paralyžių (TPK-10 kodas G81), ar kad galūnių parezė būtų ryški, nes 2009 09 23 NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2723 ir 2009 10 05 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL – 1959 nurodyta, kad nustatytas kojų funkcijų sutrikimas yra lengvas, rankų – vidutinis, apie kitų kūno dalių neurologinius pakitimus Darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta duomenų, taip pat 2009 09 22 Siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėja dubens organų veiklą kontroliuoja, todėl nagrinėjamu atveju nėra faktinio bei teisinio pagrindo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 3.3 punktą.
Dėl to mano, kad teismas turėtų atmesti pareiškėjos teiginį dėl netinkamo parezės įvertinimo, nustatant bazinį darbingumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Visi pareiškėjos reikalavimai susiję su tuo, kad pareiškėja siekia nuginčyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje 2009 09 23 (b. l. 6, toliau – ir pažyma), nurodytą 50 procentų darbingumo lygį, ginčydama iš esmės tik bazinio darbingumo lygio nustatymo teisingumą. Pareiškėja ginčija visus dokumentus, kurie buvo pagal teisės aktus priimti, nustatant jos darbingumo lygį ir dėl to išduodant šią pažymą. Pažymoje nurodyta, kad pažyma išduota 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 2723 pagrindu (toliau – ir 2009 m. aktas). Pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 2723 (akto Nr. yra DNL-2723) bei tos pačios Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendimą Nr. SS-2237. Prašo įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pareiškėjos darbingumo lygį pagal 2009 09 22 siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka padavė skundą (prašymą) ir Ginčų komisijai prie SADM, teismo prašo panaikinti šios komisijos sprendimą.
Darbingumo lygio nustatymo procedūros reglamentuojamos teisės aktais. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurie reglamentuoja ginčijamų sprendimų priėmimą.
Kai pareiškėjos darbingumo lygis buvo nustatinėjamas anksčiau, Kriterijų aprašo 6 punkte buvo numatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų, kurie nurodyti 6.1. – 6.4. punktuose. Šiuose punktuose buvo nurodyta ir atitinkami bazinio darbingumo procentai, kai taikomi atitinkami koeficientai. Šie koeficientai mažino bazinio darbingumo procentus (jų dydžiai buvo 0,9, 0,8 ir 0,7), atsižvelgiant į kitų organizmo funkcinių sutrikimų nustatytus bazinio darbingumo procentus. 2009 05 22 įsakymu Nr. A1-354/V-402 Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai pakeisti, todėl nuo to laiko kitaip skaičiuojamas koeficiento taikymas. Kadangi šioje byloje svarbu nustatyti ir tai, ar pareiškėjos darbingumo lygis nepasikeitė dėl pakitusio teisinio reglamentavimo, 2009 m. akte turi būti aiškiai nurodyta, kokiu procentu įvertintas kitas organizmo funkcinis sutrikimas ir pagal jį nustatytas bazinio darbingumo procentas. Bazinio darbingumo vertinimas procentais (Kriterijų aprašo 9 punktas) buvo pakeistas 2006 05 02 įsakymu Nr. A1-139/V-356.
Nustatytos tokios faktinės aplinkybės. Pareiškėjai 2007 09 24 išduota Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), kuri galiojo iki 2009 09 23, joje nurodyta kad dėl diagnozės TLK-10 – T90.5 pareiškėjai nustatytas netektas darbingumas 60 procentų. Pagal Tvarkos aprašo 35 punktą, pasibaigus nustatyto darbingumo lygio terminui, NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą. Tokiu atveju taip pat turi būti pateikiami dokumentai, nurodyti Tvarkos aprašo 8, 10 punktuose. Vienas iš pateikiamų dokumentų yra siuntimas į NDNT, jo forma patvirtinta 1 priede. 2009 09 22 siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-68) aprašyta ligos anamnezė, gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių, taikytas gydymas (medikamentinis ir reabilitacinis), sveikatos būklės aprašymas, pagrindinė diagnozė nurodyta pagal TLK-10 kodą – T90.5, G40.2, F07.2. Tačiau grafoje „Pagrindinė diagnozė“ nurodyta diagnozė žodžiais: pasekmės po galvos smegenų kontūzijos, intrecerebrinės hematomos (operacija 2002 m.), žymi dešinė hemiparezė, dalinė motorinė afazija, reti epilepsijos priepuoliai, potrauminis sindromas. Nurodyta diagnozė ir pagal TLK-10 kodą: T90.5, kuri reiškia – Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai; G40.2 – nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais, F07.2 – potrauminis sindromas. Siuntime, pildant lentelę „Funkcijų sutrikimas“, nurodyta, kad neurologinė būklė sutrikusi – T90.5 (nurodytas kodas), paciento savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą nurodytas nuo 91 iki 99 balų. Grafoje Ligos anamnezė nurodyta, kad teigiamos dinamikos nėra – lieka žymus dešinės pusės galūnių nusilpimas, stingimas (ne pilnai įskaitoma), eisenos sutrikimas, apsunkinta kalba, padidintas nervingumas, dirglumas, <...>, miego sutrikimai, priepuoliai su sąmonės sutrikimu nesikartoja. Pagal Tvarkos aprašą siuntimas yra tik vienas iš būtinų pateikti dokumentų, kadangi turi būti pateikiami medicininių tyrimų išrašai. Tvarkos aprašo 8.4. punkte pasakyta, kad priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai: informuojantys apie Bartelio indeksą (pateiktas), funkcinio nepriklausomumo testas ir kt., o esant kalbos funkcijos sutrikimui, kalbos tyrimo testas.
Pareiškėja aiškina, kad tarp dokumentų nebuvo kalbos tyrimo testo, tai patvirtino ir byloje davęs išvadą specialistas gydytojas neurologas, biomedicinos mokslų daktaras, kurio mokslinio darbo svarbiausia sritis – galvos smegenų kraujotaka, neurokognityviniai sutrikimai, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas neurologas (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 09 09 įsakymu Nr. V-688) V. B. Iš specialisto išvados matyti, kad kalbos sutrikimas jo buvo įvertintas posėdyje (taip pat ir dešinės rankos, dešinės kojos funkcijos sutrikimas, veido plegija), kadangi pareiškėja atsakinėjo į jo klausimus, uždavinėjo klausimus tiek specialistui, tiek kitiems proceso dalyviams, be to, jo manymu, pakako ir įvertinimo atlikus Protinės būklės mini tyrimą, kurio metu pareiškėja įvertinta 26 balais.
Tai, kad kalbos tyrimo testas turėjo būti pateiktas, bet jo nebuvo, patvirtina ir Ginčų komisija prie SADM atsiliepime (b. l. 123-130).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pažeistas Tvarkos aprašo 8.4.4. punktas, kuris imperatyviai reikalauja, kad esant kalbos funkcijos sutrikimui būtų pateiktas kalbos tyrimo testas. Jau siuntime nurodyta diagnozė afazija, ji pasitvirtina ir kituose dokumentuose, taigi kalbos funkcijos sutrikimas yra (jį esant patvirtino ir specialistas, nustatęs lengvą motorinę afaziją), todėl darbingumo lygis negalėjo būti nustatinėjamas apeinant šios diagnozės įvertinimą.
NDNT prie SADM Klaipėdos II teritorinis skyrius atliko darbingumo lygio vertinimą ir surašė 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-2723 (b. l. 53-68). Šiame akte nurodytas funkcijų sutrikimas – kalbos lengvas, rankų vidutinis, kojų lengvas (lentelė, b. l. 55). Nurodyta, kad diagnozės ir funkcijų sutrikimo pagrindimas nustatyti: siuntimo duomenimis, ligos istorijos duomenimis, konsultantų išvadomis ir apžiūros ir pokalbio duomenimis. Bazinis darbingumas procentais nustatytas 50 procentų. Pareiškėjai atliktas Protinės būklės mini tyrimas (MMSE, Mini-Mental state Exam), vertinimas 26 balai, kai didžiausia suma balų yra 30. Taigi NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius vadovavosi ne tik siuntimo duomenimis, bet ir kitais duomenimis, iš kurių paaiškėjo, kad siuntime neteisingai nurodytas dešinės kūno pusės funkcijų sutrikimas kaip žymus ir žymi dešinė hemiparezė. Klaipėdos II teritorinio skyriaus akte nurodyta, kad funkcijų sutrikimai tokie – kalbos lengvas, kojų – lengvas, rankų – vidutinis. Beje, tas pats buvo nurodyta ir 2007 09 24 akte Nr. 4357 esančioje funkcijų sutrikimų lentelėje, tik joje buvo dar nurodyti ir kiti funkcijų sutrikimai (b. l. 73-79). Taigi jau tuomet nebuvo jokio kurio nors organo žymaus funkcijų sutrikimo. Visuose sprendimuose naudojamos medicinos mokslo sąvokos, apie kurias teismui paaiškino specialistas Valmantas Budrys, be to, jas galima pasitikslinti ir specialioje literatūroje bei kituose visiems prieinamuose šaltiniuose, tame tarpe Kriterijų apraše bei kituose teisės aktuose (SADM 2007 04 06 įsakymas Nr. A1-95/V-245, SAM, TM, SADM 2003 05 23 įsakymas Nr. V-298/158/A1-86). Parezė – tai raumenų aktyvių judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo (Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.), hemiparezė – vienos kūno pusės judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo (ten pat), afazija – negalėjimas kalbėti, atsirandantis dėl galvos smegenų pažeidimo (ten pat), plegija – paralyžius (specialisto paaiškinimas).
Specialistas profesorius V. B. teisme paaiškino, kad, susipažinęs su byloje esančia medicinine dokumentacija, be to, stebėdamas pareiškėją teismo posėdyje, taip pat tiesiogiai patikrinęs jos dešinės rankos funkcijas, gali paaiškinti, kad 2002 metais pareiškėjos būklė buvo tikrai sunkesnė nei dabar. Šiuo metu pas pareiškėją nėra jokios veido parezės, tikrai nėra visos dešinės kūno pusės parezės, dešinės rankos parezė yra nuo lengvos iki vidutinės. Specialistas nemato ir kojos parezės, kadangi pareiškėja gali sėdėti, vaikščioti su aukštakulniais bateliais, stovėti. Specialistas paaiškino, kad jokioje kūno dalyje nėra paralyžiaus (medicinoje vadinama plegija). Specialistas medicininiuose dokumentuose nemato ir tikrų epilepsijos priepuolių aprašymo, šių priepuolių nebuvo jau 5 metai, o tokiais atvejais netgi leidžiama vairuoti automobilį, todėl mano, kad sveikatos būklės dinamika yra teigiama. Dėl kalbos testo paaiškino, kad stebėjo pareiškėją posėdyje, be to, mini protinės būklės tyrimas, kur vertinamas ir gebėjimas kalbėti, gali būti įvertinti gerai. Pas pareiškėją yra lengva afazija, kuri turi motorinės afazijos elementų, kas reiškia, kad kalbėti jai sunkiau, kai ji nervinasi, kalba šiek tiek stringa tame tarpe ir dėl lengvos afazijos, kas sietina su trauma. Paaiškino, kad skaityti pareiškėja gali. Pareiškėja aiškino, kad skaityti ji negali, nes svaigsta galva. Specialistas aiškina, kad tai nesusiję su trauma, nes tai priklauso nuo asmens jautrumo, nuo psichologinių dalykų, o ne dėl afazijos. Paaiškino, kad netgi, jeigu būtų nustatyta, kad dešinė koja plonesnė, tai neturi ryšio su pareze, nes visų žmonių kūno dalys nėra absoliučiai vienodos, plonesnė koja gali būti ir dėl kitų priežasčių, bet kojos parezės pas pareiškėją nėra.
Taigi, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, kad darbingumo lygis nustatytas neteisingai, nes neteisingai įvertintos jos diagnozės (ji aiškina, kad iš dalies paralyžuota visa dešinė jos kūno dalis), yra nepagrįsti nei medicininiais dokumentais, kurių duomenys surašyti skundžiamuose sprendimuose, nei specialisto paaiškinimais, o teisme išklausytas specialistas susipažino su visa byloje esančia medicinine dokumentacija. Tačiau kiti pareiškėjos skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti. Skundžiamame 2009 m. akte bazinio darbingumo procentas nustatytas pažeidžiant Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo reikalavimus.
2009 09 22 Siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas teiginys, kad teigiamos dinamikos nėra. Siuntime neįrašyta, lyginant su kokia būkle nėra teigiamos dinamikos. Antra vertus, esant tokiam įrašui siuntime, šis klausimas turėjo būti išnagrinėtas ir įvertintas Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2723, Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendime Nr. SS-2237 (b. l. 10-12), Ginčų komisijos 2010 04 27 sprendime Nr. S-89 (b. l. 15-19), iš kurių neaišku, kodėl nepakitus sveikatos sutrikdymų sunkumo laipsniui, padidėjo bazinio darbingumo lygis. NDNT atstovai teigė, kad koeficientų taikymas pagal naujos redakcijos Kriterijų aprašo 6 punktą tam įtakos neturėjo. Tačiau iš skundžiamų sprendimų negalima pasidaryti aiškios išvados, kodėl tuomet padidėjo bazinio darbingumo lygis. 2007 m. akte buvo vertinamos iš esmės tos pačios diagnozės, tie patys funkcijų sutrikimai, nors galima įžvelgti ir skirtumus. Ginčų komisijos atsiliepime į skundą dėl darbingumo lygio pakitimo pasisakoma tik tiek, kad pooperaciniu laikotarpiu, siekiant veiksmingesnių pareiškėjos reabilitacijos rezultatų bei sudaryti tinkamas sąlygas prisitaikyti prie dėl organizmo pokyčių pakitusio gyvenimo būdo, buvo nustatytas žemesnis darbingumo lygis. Tačiau tokio teiginio neįrodo ankstesnis 2007 m. darbingumo lygio vertinimo aktas, be to jis nebuvo priimtas pooperaciniu periodu. Pakito bazinis darbingumo lygis, o pagal Kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumo lygis nustatomas tik pagal medicininius kriterijus. Taigi 2009 m. akte turėjo būti nurodyta, koks medicininis kriterijus nulėmė tai, kad bazinis darbingumas padidėjo, arba jis galėjo padidėti taikant 6 punkte numatytą skaičiavimą, bet tai taip pat turi būti aišku iš darbingumo lygio vertinimo akto. Ginčų komisijos nurodoma priežastis nėra medicininis kriterijus, ir pagal jį galėjo padidėti darbingumo lygis, bet ne bazinis darbingumo lygis.
Antra vertus, byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė gerėjo ir pagal medicininius kriterijus, todėl nėra pagrindo atmesti galimybę, kad bazinis darbingumas padidėjo. Byloje apklaustas specialistas, kuris patvirtino, kad lyginant su 2002 metais, kai buvo patirta trauma ir atlikta operacija, pareiškėjos būklė ženkliai pagerėjo. Dėl epilepsijos specialistas paaiškino, kad EEG – be patologijos, o nurodytas tyrimas patvirtina, kad epilepsijos priepuoliai išnyko, o jeigu yra, kaip pareiškėja teigia, kažkokie sąmonės praradimai, tai jie nėra epilepsijos priepuoliai, nes jų nepatvirtina tyrimas ar kokie kiti objektyvūs duomenys. Tačiau ir 2007 m. darbingumo lygio nustatymo akte jau buvo nurodyta, kad epilepsijos yra bepriepuolinis periodas (b. l. 75). Visgi, skirtumas tarp 2007 m. ir 2009 m. aktų sveikatos būklės gerėjimo linkme yra matomas, kadangi 2007 m. aprašant diagnozę rašoma – lengva motorinė afazija (liko ir 2009 m.) bei dešinioji hemiparezė, kurios jau nėra 2009 m. akte, nes jame liko dešinės rankos vidutinė ir dešinės kojos lengva parezė. Nustatant bazinio darbingumo lygį pagal Kriterijų aprašą, turi būti vertinama asmens sveikatos būklė bei visos jo darbingumą įtakojančios ligos ar traumos ir su tuo susiję funkciniai sutrikimai. Lyginant 2007 m. darbingumo lygio vertinimo aktą ir 2009 m. darbingumo lygio vertinimo aktą, matyti, kad 2007 m. funkcijų sutrikimo lentelėje yra pažymėta, kad be funkcijų sutrikimų, kurie yra ir 2009 m. akte, dar buvo nustatyti ir kiti funkcijų sutrikimai. 2009 m. siuntime nurodytos 3 diagnozės pagal TLK-10 kodus ir žodžiu dar nurodyta afazija. Kriterijų aprašo 6 punktas tiek galiojęs anksčiau, tiek galiojantis šiuo metu, leidžia daryti išvadą, kad nustatant bazinį darbingumo lygį, būtina nustatyti darbingumo lygį pagal visas diagnozes, nes tik tada galima spręsti, koks koeficientas gali būti taikomas bei tai, ar jis taikomas. Iš 6-to punkto formuluotės akivaizdu, kad turi būti nustatomas sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentas, po to kitų organizmo funkcinių sutrikimų stiprinančių vienas kitą baziniai darbingumo procentai ir tik tada sprendžiama, ar gali būti taikomas ir koks gali būti taikomas koeficientas. Šiuo atveju skundžiamame 2009 m. akte tai nėra padaryta, todėl iš šio akto neįmanoma nustatyti, koks bazinis darbingumas nustatytas pagal visas diagnozes. Galima tik spėti, kad Pagal Kriterijų aprašo 1-jo priedo 1 dalies 3.2. punktą (kojos ir rankos parezė) nustatytas 50 procentų bazinis darbingumas. Tuo pačiu teismas, įvertinęs visus ištirtus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjos teiginiai, kad jai yra iš dalies paralyžuota visa dešinioji kūno dalis (pusė galvos, dešinė ranka, dešinės pusės kūnas ir koja) yra nepagrįsti. Visų pirma, tai būtų būklės pasunkėjimas, tuo tarpu tokios diagnozės nebuvo nustatytos nei 2007 m. akte, nei 2009 m. akte. Pirmiau minėta, kad diagnozės skiriasi labai nežymiai, bet ir 2007 m. jokios kūno dalies paralyžius (plegija) nebuvo diagnozuoti. Byloje paaiškinimus davė specialistas, kuris paneigia bet kokio paralyžiaus buvimą bet kokioje kūno dalyje. Be to, tokių sveikatos sutrikimų nerodo jokie pareiškėjos medicininiai dokumentai. Pareiškėjai aiškiai nustatytos dešinės rankos ir kojos parezės, kaip funkcijų sutrikimas, o 2009 m. jau nėra prieš tai 2007 m. akte minėtos hemiparezės. Nustatyti funkcijų sutrikimai įvertinti tinkamai pagal Kriterijų aprašo 1 priedo 1 punkto „Nervų sistemos ligos“ 3.2. punktą, kuriame ir nurodomi galvos pažeidimai su vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimu, kai galimas bazinis darbingumas nuo 60 iki 40 procentų, tačiau bazinis darbingumo lygis turėjo būti nustatomas pagal visas esamas diagnozes, kas nebuvo padaryta.
Minėta, kad 2009 m. akte NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius vadovavosi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 1 dalies 3.2. punktu ir nustatė 50 procentų bazinį darbingumą. Tuo tarpu šis punktas neapima, kaip, pareiškėja teigia, vidutinio laipsnio motorinės afazijos, kuri jai diagnozuota pagal ligą, pažymėtą TLK-10 kodu T90.5. Dėl to pareiškėja mano, kad dar reikėjo vertinti bazinio darbingumo lygį pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 6.2. punktą. Šie pareiškėjos teiginiai yra iš dalies teisingi, juos iš dalies pripažįsta ir Ginčų komisija atsiliepime į skundą.
Pagal TLK-10 kodus disfazija ir afazija žymima kodu R47.0. Čia nenurodomas sutrikimo sunkumo laipsnis. Nors 2009 09 22 siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) tokia diagnozė pagal TLK-10 kodą nenurodyta, tačiau sveikatos būklės aprašyme nurodyta – apsunkinta kalba, o 5 grafoje „Pagrindinė diagnozė“ nurodoma afazija. Taip pat ir NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr.DNL-2723 grafoje „Duomenys apie sveikatos būklę“ nurodyta, kad kalba nežymiai stringa, lentelėje „Funkcijų sutrikimas“ nurodytas lengvas kalbos funkcijų sutrikimas. Tik šis funkcijos sutrikimas niekaip neįvertintas, kas prieštarauja Kriterijų aprašo 6 punkto reikalavimams. Specialistas paaiškino, kad pareiškėja turi lengvą afaziją, kuri yra traumos padarinys.
Pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 1. skyrių „Nervų ligos“ 3.2. punktą vertinamos tik parezės, o afazijos vertinamos pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 1 skyriaus „Nervų ligos“ 6 punktą, lengva dalinė afazija pagal 6.1. punktą. Šis punktas 2009 m. akte nenurodomas. Ginčų komisija taip pat pripažino, kad afazija pagal Kriterijų aprašą nebuvo įvertinta. Minėta, kad vertinimas atliekamas ir pagal siuntime nurodytas diagnozes, taip pat apskritai pagal visą medicininę dokumentaciją. Siuntime aiškiai parašyta diagnozė žodžiu – afazija. Nors yra pagrindo manyti, kad taikytinas Kriterijų aprašo 6.1. punktas (specialisto išvada), tačiau visas vertinimas buvo atliktas neturint imperatyviai teisės akte nustatyto tyrimo – Tvarkos aprašo 8.4.4. punkte nurodyto kalbos tyrimo testo, kuris būtinas esant kalbos funkcijos sutrikimui. Toks funkcijos sutrikimas visuose dokumentuose (siuntime ir kt.) nurodomas, todėl kalbos tyrimo testas buvo būtinas. Tik šio testo pagrindu nustačius kalbos funkcijos sutrikimą, bus įmanoma tiksliai pasakyti, ar taikytinas Kriterijų aprašo 6.1. ar 6.2. punktas, bet bazinio darbingumo lygio vertinimas pagal kurį nors iš šių punktų buvo būtinas. Nors Ginčų komisija atsiliepime teigia, kad nustačius ir didžiausią darbingumo netekimo procentą pagal diagnozę afazija, bazinis darbingumas nepakistų, tačiau, visų pirma, šis teiginys nepagrįstas jokiais paskaičiavimais, antra, negalima teigti, kad bazinis darbingumas buvo nustatytas teisingai, jeigu jį nustatant nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. Juo labiau, kad po to priimtuose sprendimuose dėl pareiškėjos skundų šie neaiškumai nebuvo pašalinti.
2009 m. akte nurodyta, kad darbingumo lygis nustatytas pagal kriterijus 1.3.2. (50 procentų) ir 25.2 punktą. Iš NDNT ir Ginčų komisijos atsiliepimų galima spręsti, kad čia nurodomas teisės aktas – SADM ir SAM 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas bei jų priedai. Šis įsakymas buvo ne kartą keičiamas. Iš 2009 m. akto neįmanoma suprasti, apie kokius kriterijus jame kalbama. Dėl to neaiškus ir 25.2 punkto nurodymas (b. l. 58) bei kokią įtaką jis turėjo darbingumo lygio vertinimui. To nepaaiškina ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendimas Nr. SS-2237. Iš šio sprendimo paaiškėja tik dar viena aplinkybė, kad diagnozė G40.2. (epilepsija) turėjo įtakos vertinant bazinį darbingumą taip, kad jis pagal šią diagnozę įvertintas 100 procentų. Nors 2009 m. akte tokio įvertinimo nėra. Tačiau 25.2. punkto taikymas nepaaiškintas ir Ginčų komisijos prie SADM 2010 04 27 sprendime Nr. S-89. Tuo tarpu iš darbingumo lygio vertinimo akto nėra galimybės nustatyti, kad pagal diagnozę G40.2. darbingumas įvertintas 100 procentų ir koks kriterijus taikytas, nes tik NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendime Nr. SS-2237 nurodyta, kad taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 10.1 punktas. Tokio bazinio darbingumo lygio vertinimo pagal diagnozę G40.2. 2009 m. akte nėra.
Dėl to yra pagrindas teigti, kad 2009 09 23 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DNL-2723 neatitinka nei Tvarkos aprašo reikalavimų (8.4.4. punktas), nei Kriterijų aprašo 6 punkto reikalavimų. Taip pat šis dokumentas (Darbingumo lygio vertinimo aktas) vertintinas ir kaip Darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini) sudėtinė dalis, kadangi pažymoje taip ir nurodyta, kad šis aktas yra pažymos išdavimo pagrindas. Dėl to Darbingumo lygio vertinimo aktas vertintinas kaip Darbingumo lygio pažymos motyvuojančioji priimtą sprendimą dalis. Pažyma pagal Tvarkos aprašo 17 punktą yra tik nustatytą nedarbingumo lygį patvirtinantis dokumentas, kuris išduodamas asmeniui (dar turi būti išduodama išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Darbingumo lygio vertinimo akto trūkumus, į tai, kad šiuo dokumentu priimamas sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes asmeniui, laikytina, kad aktas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo atveju nėra pagrindimo nei teisės aktų nuostatomis, nei faktais, iš kurių būtų pagal visas esamas diagnozes aišku, kaip buvo nustatomas bazinis darbingumo lygis, nenurodyti taikyti teisės aktai, o nurodytieji nepilnai pagrindžia priimtą sprendimą.
Pareiškėja ginčija ir profesinių bei kitų kriterijų, turinčių įtaką darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms, taikymą. Jos manymu faktiškai ji negali dirbti jokio darbo. Tačiau bendrą darbingumo lygio įvertinimą pareiškėja ginčija tik remdamasi bazinio darbingumo neteisingu nustatymu – ji teigia, kad dėl dešinės rankos būklės ji negali dirbti visai. Pareiškėja neginčija Kriterijų aprašo 11, 12 punktų taikymo ir 2 priedo kriterijų taikymo. Todėl teismas dėl 2 priedo kriterijų taikymo nepasisako. Juo labiau, kad 2 priede nurodyti kriterijai taip pat priklauso nuo bazinio darbingumo lygio. Tik tiksliai ir motyvuotai nustačius bazinį darbingumo lygį, nurodžius, kaip jis buvo įvertintas pagal visas užfiksuotas diagnozes ir joms taikomus kriterijus, galima bus įvertinti 2 priedo taikymo teisingumą.
Pirmiau minėta, kad nurodyti Darbingumo lygio vertinimo akto trūkumai nebuvo pašalinti nei Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendimu Nr. SS-2237, nei Ginčų komisijos 2010 04 27 sprendimu Nr. S-89, dėl to visi šie sprendimai panaikinami, kadangi juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).
Taip pat tenkinamas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą iš naujo vertinti pareiškėjos darbingumo lygį pagal 2009 09 22 siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjos bazinio darbingumo lygį, būtina pagrįsti kriterijų taikymą pagal kiekvieną siuntime nurodytą diagnozę (tame tarpe ir afaziją), būtina surinkti visus dokumentus, kurių buvimo reikalauja Tvarkos aprašas (punktas 8.4.4.), būtina aiškiai nurodyti, kokie teisės aktai, kurios jų konkrečios dalys taikomos. Tuo pačiu teismas, remdamasis pirmiau išvardintais įrodymais, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjos teiginių dėl to, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimuose nėra teigiamos dinamikos, dėl jos kūno dešinės pusės paralyžiaus, dėl jos pačios nurodomo afazijos sunkumo laipsnio (specialistas nurodė, kad tai lengvo laipsnio afazija, tačiau būtinas kalbos tyrimo testas). Antra vertus, Darbingumo lygio vertinimo aktas turi būti motyvuotas taip, kad būtų visiškai aišku, kokios diagnozės galutinai nustatytos, kokie funkciniai sutrikimai nustatyti ir pagal kiekvieną jų taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo punktas, kaip to reikalauja Kriterijų aprašo 6 punktas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, skundžiami sprendimai panaikinami dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). NDNT privalo surašyti motyvuotą ir pagrįstą darbingumo lygio vertinimo aktą, tačiau bazinis darbingumas turi būti nustatomas remiantis visomis nustatytomis ir patvirtintomis diagnozėmis, bet ne pareiškėjos skunde nurodomomis diagnozėmis. Pareiškėja diagnozes gali ginčyti, kreipdamasi į kitus specialistus, teikdama NDNT tai patvirtinančius įrodymus, tačiau šiuo metu byloje tokių įrodymų nėra. Priešingai, pareiškėjos nurodomas diagnozes paneigė į bylą pakviestas aukštos kvalifikacijos aptariamojo medicinos mokslo srityje specialistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str.,
nusprendė:
panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 04 27 sprendimą Nr. S-89 „Dėl D. S. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendimą Nr. SS-2237 „Dėl D. S. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-2723.
Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.