Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), kuriame prašo: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 04 27 sprendimą Nr. S-89 „Dėl D. S. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 2723; 3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendimą Nr. SS-2237 „Dėl D. S. darbingumo lygio“; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį pagal 2009 09 22 siuntimą Nr. 90.

Skunde paaiškina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Plungės teritorinis skyrius, atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, 2007 09 24 aktu Nr. 4357 nustatė 60 procentų nedarbingumo lygį dviems metams.

Baigiantis darbingumo lygio galiojimo terminui pareiškėja vėl buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Ligos anamnezėje buvo nurodyta: teigiamos dinamikos nėra – lieka žymus dešinės pusės galūnių nusilpinimas, judesių, eisenos sutrikimas, apsunkinta kalba, padidintas nervingumas, dirglumas, atmintis, miego sutrikimai. Kartu su siuntimu buvo pateikta ir 2009 08 12 psichiatro konsultacija.

NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009 09 23 atliko pareiškėjai eilinį darbingumo lygio vertinimą ir, nors pareiškėjos būklė negerėjo, jai nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis ir ji pripažinta iš dalies darbinga.

Paaiškina, kad darbingumo lygis buvo vertinamas pagal pagrindines diagnozes, kurių kodai pagal TLK-10 yra T90.5 ir G40.2.

Pareiškėja 2009 09 23 aktą skundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui, kuris 2009 10 05 sprendimu Nr. SS-2237 paliko galioti 2009 09 23 sprendimą.

Nesutikdama su Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu pareiškėja jį skundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ginčų komisija 2010 04 27 sprendimu Nr. S-89 pareiškėjos skundą atmetė.

Paaiškina, kad nuo bazinio darbingumo lygio priklauso ir funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui ir jo įdarbinimo galimybėms, įvertinimas. Pareiškėja aiškina, kad tiek Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija laikė, kad pareiškėja, turėdama 50 procentų bazinį darbingumą, gali dirbti 4-5 val. per dieną 3-4 dienas per savaitę. Pareiškėja aiškina, kad ji negali dirbti jokio darbo pagrinde dėl dešinės rankos būklės.

Paaiškina, kad NDNT veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 02 22 įsakymu Nr. A1-50 „Dėl Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo“ patvirtinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai bei kiti teisės aktai. Darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas darbingumo lygio kriterijų aprašas, jo 1-as bei 2-as priedai, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (2009 05 31 redakcija, toliau – Tvarkos aprašas).

Paaiškina, kad NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009 09 23, vadovaudamasis Kriterijų aprašu, 1-u ir 2-u priedais ir Tvarkos aprašu, D. S. nustatė 50 procentų darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, D. S. prašymu atlikęs pakartotinį vertinimą ir nustatęs, kad NDNT Klaipėdos II teritoriniame skyriuje D. S. darbingumo lygis vertintinas teisėtai ir pagrįstai, 2009 10 05 sprendimu Nr. SS-2237 NDNT teritorinio skyriaus sprendimą paliko galioti nepakeistą. Pažymi, kad Ginčų komisija 2010 04 27 sprendimu taip pat nusprendė palikti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą nepakeistą.

Dėl bazinio darbingumo lygio nustatymo paaiškina, kad NDNT specialistai D. S. darbingumo lygio vertinimą atliko, remdamiesi siuntime į NDNT nurodytomis diagnozėmis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 (TLK-10) kodus, nurodytus pagrindinėje diagnozėje: T90.5, G40.2 ir F07.2, bei vadovaudamiesi Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 3.2. punktu, I dalies 10.1 punktu, nustatė 50 proc. bazinį darbingumo lygį.

NDNT specialistai, vertindami bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių T90.5, F07.2, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 dalies 3.2. punktu, kurio dispozicija taikoma dėl galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimų su vidinio sunkumo funkcijos sutrikimu. Bazinis darbingumas pagal šį punktą įvertintas 50 proc., kai galimos vertės nustatytos įsakymo – nuo 40 iki 60 proc. Taikytas šis punktas, kadangi asmens funkcijos sutrikimas vertintas kaip vidutinis – yra hemiparezės ar paraparezės, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis). NDNT specialistai pagrįstai taikė šį punktą ir nustatė 50 proc. bazinį darbingumo lygį, nes 2009 10 09 Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės neurologas išvadoje rašė: dalinė vidutinio laipsnio motorinė afazija, apsunkinta eisena, sutrikusi atmintis.

NDNT specialistai, vertindami bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodus G40.2, vadovavosi Kriterijų aprašo 1 dalies 10.1 punktu, kurio dispozicija taikoma dėl epilepsijos, kai yra reti generalizuoti ir/ar židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kas keletą mėnesių –galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 70 iki 100 proc. Vertinant bazinį darbingumo lygį pagal šį punktą, atsižvelgiama į priepuolių pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu. Šiuo atveju nustatyta 100 proc. vertė, atsižvelgus į 2009 08 25 EEG tyrimo išvadą – be patologijos. Punktas dėl šios diagnozės taikytas teisingai ir 100 proc. bazinis darbingumo lygis nustatytas pagrįstai, nes dėl šio susirgimo organizmo funkcijos sutrikimai neišreikšti, todėl ši liga D. Steckienės darbingumo lygiui įtakos neturėjo.

Dėl Kriterijų aprašo I dalies 6.2 punkto taikymo paaiškina, kad nurodyto punkto dispozicija taikoma dėl vidutinio sunkumo smegenų pažeidimų su pažintinių funkcijų sutrikimų (ryškios afazijos su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu ir kt.), numatantis žemesnes procentines vertes netaikytas, nes 2009 10 09 Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės neurologas išvadoje rašė: dalinė vidutinio laipsnio motorinė afazija, o taikant I dalies 6.2 punktą turi būti diagnozuota ryški afazija su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu. Todėl pareiškėjos teiginius laiko subjektyviais ir teisiškai nepagrįstais, kadangi jos darbingumas buvo vertintas pagrįstai, nepažeidžiant Kriterijų aprašo nuostatų.

Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pirma, tiek NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Komisija, vertindami ligą T90.5, kaip centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinį, vertino ir pareiškėjai nustatytą lengvą dešinės kojos ir vidutinę dešinės rankos parezę.

Antra, viena iš Kriterijų aprašo 1 priedo 3.2 punkto taikymo sąlygų yra asmeniui nustatyta hemiparezė ir paraparezė. Dėl to parezė buvo tinkamai įvertinta, o Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 3.2. punktas taikytas pagrįstai.

Trečia, pareiškėjos Darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodoma bei nepateikiama duomenų, kad nustatytus pareiškėjos organizmo sutrikimus būtų galima vertinti kaip Hemiplegiją – vienpusį paralyžių (TPK-10 kodas G81), ar kad galūnių parezė būtų ryški, nes 2009 09 23 NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2723 ir 2009 10 05 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL – 1959 nurodyta, kad nustatytas kojų funkcijų sutrikimas yra lengvas, rankų – vidutinis, apie kitų kūno dalių neurologinius pakitimus Darbingumo lygio nustatymo dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikta duomenų, taip pat 2009 09 22 Siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėja dubens organų veiklą kontroliuoja, todėl nagrinėjamu atveju nėra faktinio bei teisinio pagrindo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 3.3 punktą.

Dėl to mano, kad teismas turėtų atmesti pareiškėjos teiginį dėl netinkamo parezės įvertinimo, nustatant bazinį darbingumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Visi pareiškėjos reikalavimai susiję su tuo, kad pareiškėja siekia nuginčyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje 2009 09 23 (b. l. 6, toliau – ir pažyma), nurodytą 50 procentų darbingumo lygį, ginčydama iš esmės tik bazinio darbingumo lygio nustatymo teisingumą. Pareiškėja ginčija visus dokumentus, kurie buvo pagal teisės aktus priimti, nustatant jos darbingumo lygį ir dėl to išduodant šią pažymą. Pažymoje nurodyta, kad pažyma išduota 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. 2723 pagrindu (toliau – ir 2009 m. aktas). Pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 2723 (akto Nr. yra DNL-2723) bei tos pačios Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendimą Nr. SS-2237. Prašo įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti pareiškėjos darbingumo lygį pagal 2009 09 22 siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka padavė skundą (prašymą) ir Ginčų komisijai prie SADM, teismo prašo panaikinti šios komisijos sprendimą.

Darbingumo lygio nustatymo procedūros reglamentuojamos teisės aktais. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 03 21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurie reglamentuoja ginčijamų sprendimų priėmimą.

Kai pareiškėjos darbingumo lygis buvo nustatinėjamas anksčiau, Kriterijų aprašo 6 punkte buvo numatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų, kurie nurodyti 6.1. – 6.4. punktuose. Šiuose punktuose buvo nurodyta ir atitinkami bazinio darbingumo procentai, kai taikomi atitinkami koeficientai. Šie koeficientai mažino bazinio darbingumo procentus (jų dydžiai buvo 0,9, 0,8 ir 0,7), atsižvelgiant į kitų organizmo funkcinių sutrikimų nustatytus bazinio darbingumo procentus. 2009 05 22 įsakymu Nr. A1-354/V-402 Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktai pakeisti, todėl nuo to laiko kitaip skaičiuojamas koeficiento taikymas. Kadangi šioje byloje svarbu nustatyti ir tai, ar pareiškėjos darbingumo lygis nepasikeitė dėl pakitusio teisinio reglamentavimo, 2009 m. akte turi būti aiškiai nurodyta, kokiu procentu įvertintas kitas organizmo funkcinis sutrikimas ir pagal jį nustatytas bazinio darbingumo procentas. Bazinio darbingumo vertinimas procentais (Kriterijų aprašo 9 punktas) buvo pakeistas 2006 05 02 įsakymu Nr. A1-139/V-356.

Nustatytos tokios faktinės aplinkybės. Pareiškėjai 2007 09 24 išduota Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), kuri galiojo iki 2009 09 23, joje nurodyta kad dėl diagnozės TLK-10 – T90.5 pareiškėjai nustatytas netektas darbingumas 60 procentų. Pagal Tvarkos aprašo 35 punktą, pasibaigus nustatyto darbingumo lygio terminui, NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą. Tokiu atveju taip pat turi būti pateikiami dokumentai, nurodyti Tvarkos aprašo 8, 10 punktuose. Vienas iš pateikiamų dokumentų yra siuntimas į NDNT, jo forma patvirtinta 1 priede. 2009 09 22 siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-68) aprašyta ligos anamnezė, gydymo eiga per paskutinius 12 mėnesių, taikytas gydymas (medikamentinis ir reabilitacinis), sveikatos būklės aprašymas, pagrindinė diagnozė nurodyta pagal TLK-10 kodą – T90.5, G40.2, F07.2. Tačiau grafoje „Pagrindinė diagnozė“ nurodyta diagnozė žodžiais: pasekmės po galvos smegenų kontūzijos, intrecerebrinės hematomos (operacija 2002 m.), žymi dešinė hemiparezė, dalinė motorinė afazija, reti epilepsijos priepuoliai, potrauminis sindromas. Nurodyta diagnozė ir pagal TLK-10 kodą: T90.5, kuri reiškia – Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai; G40.2 – nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais, F07.2 – potrauminis sindromas. Siuntime, pildant lentelę „Funkcijų sutrikimas“, nurodyta, kad neurologinė būklė sutrikusi – T90.5 (nurodytas kodas), paciento savarankiškumo įvertinimas pagal Bartelio indeksą nurodytas nuo 91 iki 99 balų. Grafoje Ligos anamnezė nurodyta, kad teigiamos dinamikos nėra – lieka žymus dešinės pusės galūnių nusilpimas, stingimas (ne pilnai įskaitoma), eisenos sutrikimas, apsunkinta kalba, padidintas nervingumas, dirglumas, <...>, miego sutrikimai, priepuoliai su sąmonės sutrikimu nesikartoja. Pagal Tvarkos aprašą siuntimas yra tik vienas iš būtinų pateikti dokumentų, kadangi turi būti pateikiami medicininių tyrimų išrašai. Tvarkos aprašo 8.4. punkte pasakyta, kad priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai: informuojantys apie Bartelio indeksą (pateiktas), funkcinio nepriklausomumo testas ir kt., o esant kalbos funkcijos sutrikimui, kalbos tyrimo testas.

Pareiškėja aiškina, kad tarp dokumentų nebuvo kalbos tyrimo testo, tai patvirtino ir byloje davęs išvadą specialistas gydytojas neurologas, biomedicinos mokslų daktaras, kurio mokslinio darbo svarbiausia sritis – galvos smegenų kraujotaka, neurokognityviniai sutrikimai, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas neurologas (patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 09 09 įsakymu Nr. V-688) V. B. Iš specialisto išvados matyti, kad kalbos sutrikimas jo buvo įvertintas posėdyje (taip pat ir dešinės rankos, dešinės kojos funkcijos sutrikimas, veido plegija), kadangi pareiškėja atsakinėjo į jo klausimus, uždavinėjo klausimus tiek specialistui, tiek kitiems proceso dalyviams, be to, jo manymu, pakako ir įvertinimo atlikus Protinės būklės mini tyrimą, kurio metu pareiškėja įvertinta 26 balais.

Tai, kad kalbos tyrimo testas turėjo būti pateiktas, bet jo nebuvo, patvirtina ir Ginčų komisija prie SADM atsiliepime (b. l. 123-130).

NDNT prie SADM Klaipėdos II teritorinis skyrius atliko darbingumo lygio vertinimą ir surašė 2009 09 23 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DNL-2723 (b. l. 53-68). Šiame akte nurodytas funkcijų sutrikimas – kalbos lengvas, rankų vidutinis, kojų lengvas (lentelė, b. l. 55). Nurodyta, kad diagnozės ir funkcijų sutrikimo pagrindimas nustatyti: siuntimo duomenimis, ligos istorijos duomenimis, konsultantų išvadomis ir apžiūros ir pokalbio duomenimis. Bazinis darbingumas procentais nustatytas 50 procentų. Pareiškėjai atliktas Protinės būklės mini tyrimas (MMSE, Mini-Mental state Exam), vertinimas 26 balai, kai didžiausia suma balų yra 30. Taigi NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius vadovavosi ne tik siuntimo duomenimis, bet ir kitais duomenimis, iš kurių paaiškėjo, kad siuntime neteisingai nurodytas dešinės kūno pusės funkcijų sutrikimas kaip žymus ir žymi dešinė hemiparezė. Klaipėdos II teritorinio skyriaus akte nurodyta, kad funkcijų sutrikimai tokie – kalbos lengvas, kojų – lengvas, rankų – vidutinis. Beje, tas pats buvo nurodyta ir 2007 09 24 akte Nr. 4357 esančioje funkcijų sutrikimų lentelėje, tik joje buvo dar nurodyti ir kiti funkcijų sutrikimai (b. l. 73-79). Taigi jau tuomet nebuvo jokio kurio nors organo žymaus funkcijų sutrikimo. Visuose sprendimuose naudojamos medicinos mokslo sąvokos, apie kurias teismui paaiškino specialistas Valmantas Budrys, be to, jas galima pasitikslinti ir specialioje literatūroje bei kituose visiems prieinamuose šaltiniuose, tame tarpe Kriterijų apraše bei kituose teisės aktuose (SADM 2007 04 06 įsakymas Nr. A1-95/V-245, SAM, TM, SADM 2003 05 23 įsakymas Nr. V-298/158/A1-86). Parezė – tai raumenų aktyvių judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo (Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.), hemiparezė – vienos kūno pusės judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo (ten pat), afazija – negalėjimas kalbėti, atsirandantis dėl galvos smegenų pažeidimo (ten pat), plegija – paralyžius (specialisto paaiškinimas).

Specialistas profesorius V. B. teisme paaiškino, kad, susipažinęs su byloje esančia medicinine dokumentacija, be to, stebėdamas pareiškėją teismo posėdyje, taip pat tiesiogiai patikrinęs jos dešinės rankos funkcijas, gali paaiškinti, kad 2002 metais pareiškėjos būklė buvo tikrai sunkesnė nei dabar. Šiuo metu pas pareiškėją nėra jokios veido parezės, tikrai nėra visos dešinės kūno pusės parezės, dešinės rankos parezė yra nuo lengvos iki vidutinės. Specialistas nemato ir kojos parezės, kadangi pareiškėja gali sėdėti, vaikščioti su aukštakulniais bateliais, stovėti. Specialistas paaiškino, kad jokioje kūno dalyje nėra paralyžiaus (medicinoje vadinama plegija). Specialistas medicininiuose dokumentuose nemato ir tikrų epilepsijos priepuolių aprašymo, šių priepuolių nebuvo jau 5 metai, o tokiais atvejais netgi leidžiama vairuoti automobilį, todėl mano, kad sveikatos būklės dinamika yra teigiama. Dėl kalbos testo paaiškino, kad stebėjo pareiškėją posėdyje, be to, mini protinės būklės tyrimas, kur vertinamas ir gebėjimas kalbėti, gali būti įvertinti gerai. Pas pareiškėją yra lengva afazija, kuri turi motorinės afazijos elementų, kas reiškia, kad kalbėti jai sunkiau, kai ji nervinasi, kalba šiek tiek stringa tame tarpe ir dėl lengvos afazijos, kas sietina su trauma. Paaiškino, kad skaityti pareiškėja gali. Pareiškėja aiškino, kad skaityti ji negali, nes svaigsta galva. Specialistas aiškina, kad tai nesusiję su trauma, nes tai priklauso nuo asmens jautrumo, nuo psichologinių dalykų, o ne dėl afazijos. Paaiškino, kad netgi, jeigu būtų nustatyta, kad dešinė koja plonesnė, tai neturi ryšio su pareze, nes visų žmonių kūno dalys nėra absoliučiai vienodos, plonesnė koja gali būti ir dėl kitų priežasčių, bet kojos parezės pas pareiškėją nėra.

Taigi, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, kad darbingumo lygis nustatytas neteisingai, nes neteisingai įvertintos jos diagnozės (ji aiškina, kad iš dalies paralyžuota visa dešinė jos kūno dalis), yra nepagrįsti nei medicininiais dokumentais, kurių duomenys surašyti skundžiamuose sprendimuose, nei specialisto paaiškinimais, o teisme išklausytas specialistas susipažino su visa byloje esančia medicinine dokumentacija. Tačiau kiti pareiškėjos skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti. Skundžiamame 2009 m. akte bazinio darbingumo procentas nustatytas pažeidžiant Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo reikalavimus.

2009 09 22 Siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas teiginys, kad teigiamos dinamikos nėra. Siuntime neįrašyta, lyginant su kokia būkle nėra teigiamos dinamikos. Antra vertus, esant tokiam įrašui siuntime, šis klausimas turėjo būti išnagrinėtas ir įvertintas Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-2723, Sprendimų kontrolės skyriaus 2009 10 05 sprendime Nr. SS-2237 (b. l. 10-12), Ginčų komisijos 2010 04 27 sprendime Nr. S-89 (b. l. 15-19), iš kurių neaišku, kodėl nepakitus sveikatos sutrikdymų sunkumo laipsniui, padidėjo bazinio darbingumo lygis. NDNT atstovai teigė, kad koeficientų taikymas pagal naujos redakcijos Kriterijų aprašo 6 punktą tam įtakos neturėjo. Tačiau iš skundžiamų sprendimų negalima pasidaryti aiškios išvados, kodėl tuomet padidėjo bazinio darbingumo lygis. 2007 m. akte buvo vertinamos iš esmės tos pačios diagnozės, tie patys funkcijų sutrikimai, nors galima įžvelgti ir skirtumus. Ginčų komisijos atsiliepime į skundą dėl darbingumo lygio pakitimo pasisakoma tik tiek, kad pooperaciniu laikotarpiu, siekiant veiksmingesnių pareiškėjos reabilitacijos rezultatų bei sudaryti tinkamas sąlygas prisitaikyti prie dėl organizmo pokyčių pakitusio gyvenimo būdo, buvo nustatytas žemesnis darbingumo lygis. Tačiau tokio teiginio neįrodo ankstesnis 2007 m. darbingumo lygio vertinimo aktas, be to jis nebuvo priimtas pooperaciniu periodu. Pakito bazinis darbingumo lygis, o pagal Kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumo lygis nustatomas tik pagal medicininius kriterijus. Taigi 2009 m. akte turėjo būti nurodyta, koks medicininis kriterijus nulėmė tai, kad bazinis darbingumas padidėjo, arba jis galėjo padidėti taikant 6 punkte numatytą skaičiavimą, bet tai taip pat turi būti aišku iš darbingumo lygio vertinimo akto. Ginčų komisijos nurodoma priežastis nėra medicininis kriterijus, ir pagal jį galėjo padidėti darbingumo lygis, bet ne bazinis darbingumo lygis.

Pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 1. skyrių „Nervų ligos“ 3.2. punktą vertinamos tik parezės, o afazijos vertinamos pagal Kriterijų aprašo 1-ojo priedo 1 skyriaus „Nervų ligos“ 6 punktą, lengva dalinė afazija pagal 6.1. punktą. Šis punktas 2009 m. akte nenurodomas. Ginčų komisija taip pat pripažino, kad afazija pagal Kriterijų aprašą nebuvo įvertinta. Minėta, kad vertinimas atliekamas ir pagal siuntime nurodytas diagnozes, taip pat apskritai pagal visą medicininę dokumentaciją. Siuntime aiškiai parašyta diagnozė žodžiu – afazija. Nors yra pagrindo manyti, kad taikytinas Kriterijų aprašo 6.1. punktas (specialisto išvada), tačiau visas vertinimas buvo atliktas neturint imperatyviai teisės akte nustatyto tyrimo – Tvarkos aprašo 8.4.4. punkte nurodyto kalbos tyrimo testo, kuris būtinas esant kalbos funkcijos sutrikimui. Toks funkcijos sutrikimas visuose dokumentuose (siuntime ir kt.) nurodomas, todėl kalbos tyrimo testas buvo būtinas. Tik šio testo pagrindu nustačius kalbos funkcijos sutrikimą, bus įmanoma tiksliai pasakyti, ar taikytinas Kriterijų aprašo 6.1. ar 6.2. punktas, bet bazinio darbingumo lygio vertinimas pagal kurį nors iš šių punktų buvo būtinas. Nors Ginčų komisija atsiliepime teigia, kad nustačius ir didžiausią darbingumo netekimo procentą pagal diagnozę afazija, bazinis darbingumas nepakistų, tačiau, visų pirma, šis teiginys nepagrįstas jokiais paskaičiavimais, antra, negalima teigti, kad bazinis darbingumas buvo nustatytas teisingai, jeigu jį nustatant nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. Juo labiau, kad po to priimtuose sprendimuose dėl pareiškėjos skundų šie neaiškumai nebuvo pašalinti.