- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-37-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. O., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 10-ajam notarų biurui
- Pareiškėjas
- P. Č.
- Advokatai
- Grigorijus Leonovas
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-37-115/2009
Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis Procesinio sprendimo kategorijos 34.5; 121.21; 128.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. sausio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-23-486/2008 pagal pareiškėjo P. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. O. ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimą pareiškėjui P. Č. ir suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Vilniaus miesto 10-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. Č. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po tėvų mirties priėmė palikimą – 16,96 kv.m. ploto sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) - pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad 1995-02-25 mirė pareiškėjo tėvas A. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties liko medinis sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas mirė nepalikęs testamento. Palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą – sūnus P. Č. ir duktė L. O. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla iki šiol nėra užvesta. Palikėjo sutuoktinė – pareiškėjo P. Č. ir suinteresuoto asmens L. O. motina – A. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2005-01-26. Pažymėjo, kad nuo 1995 metų, mirus tėvui A. Č. , jis su šeima prižiūrėjo sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jo sesuo L. O. atsisakė nuo šio namelio. Pareiškėjas namelį nuolat remontavo, dažė, mokėjo už vandens įvedimą, keitė elektros laidus bei išdaužytos langus, laikė jame visus savo daiktus ir įrankius, reikalingus sode dirbti. Visus mokesčius sodininkų bendrijai mokėjo pareiškėjo šeima. Suinteresuotas asmuo L. O. sodo namelyje buvo tik vieną kartą per jo gimtadienį 2001 ar 2002 metais. Be to, L. O. negalėjo įeiti į namelį, nes neturėjo raktų. Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 1995 metų Lietuvoje gyveno ne pastoviai. Pareiškėjo šeima nuo 1995 metų nuolat gyveno Lietuvoje, nes 1994-09-01 gavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), vaikai nuo 1995-09-01 pradėjo lankyti mokyklą Lietuvoje. Kadangi nei po tėvo, nei po motinos mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Suinteresuotas asmuo L. O. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. Č. mirties 1995-02-25 ir po motinos A. Č. mirties 2005-01-26 priėmė palikimą – sodo pastatą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) - pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti. Pažymėjo, kad su P. Č. pareiškimu nesutinka bei pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriame nurodo, jog po tėvo A. Č. mirties 1995-02-25, ji su savo sūnumi A. O. tvarkė sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Per visą sodo sklypo ir namelio egzistavimą ji su sūnumi pjovė bei genėjo sode medžių šakas, atlikinėjo kitus smulkius darbus. Brolis P. Č. su šeima 1995 metais gyveno Belgorode, Rusijoje. Vėliau jo taip pat dažnai nebūdavo Lietuvoje. Suinteresuoto asmens L. O. motina – A. Č. sunkiai susirgo 1997 metais, ją ištiko insultas. Nuo to laiko L. O. , o vėliau jos šeima prižiūrėjo motiną. Motinai neterminuotai buvo nustatyta visiška negalia, todėl per visą A. Č. ligos laikotarpį L. O. neturėjo laiko nuvažiuoti bei prižiūrėti sodo. Po motinos mirties ji ne kartą yra buvusi sodo namelyje. Mirus tėvui, reikėjo spręsti klausimą kieno vardu bus registruotas žemės sklypas. Kadangi nei L. O. , nei jos brolis P. Č. nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiais, jie negalėjo savo vardu įsigyti žemės. Tuomet P. Č. pasiūlė žemės sklypą registruoti jo žmonos L. Č. vardu, o juo naudotis visiems kartu. Suinteresuotas asmuo L. O. 1995 metų pavasarį važiavo į sodą, ravėjo braškes, sodino svogūnus, tvarkė namelį. Į sodą važiavo kartu su drauge L. C. ir dukterimi O. O. . Tuomet brolio Lietuvoje nebuvo, todėl jis nežinojo, jog ji tvarkėsi sode. 1995 metais P. Č. į Lietuvą atvažiuodavo tik vienai ar dviem savaitėms, jo praktiškai Lietuvoje nebūdavo. 1997 metais susirgo A. Č. , 1998 metais susirgo duktė O. O. . L. O. teko rūpintis jomis abejomis, be to, ji dar dirbo, todėl fiziškai nepajėgė prižiūrėti sodo ir jame nebuvo nuo 1997 metų. Vėliau ji į sodą buvo nuvažiavusi tik vieną kartą į brolio gimtadienį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo P. Č. pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl to, kad P. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvų A. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą – sodo pastatą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą tesmas nustatė paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimą atmetė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo P. Č. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. tėvas A. Č. mirė 1995-02-25. Mirusiajam A. Č. nuosavybės teise priklausė sodo pastatas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo sodo pastatas, nuosavybės teise priklauso pareiškėjo P. Č. sutuoktinei L. Č. 1996-04-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. A. Č. mirė nepalikus testamento , o mirusiojo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė. Liudytojų parodymais teismas nustatė, kad sode lankėsi ir juo rūpinosi pareiškėjas P. Č. su savo šeima. Teismas įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais paaiškinimus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad po A. Č. mirties sodo pastatą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pradėjo prižiūrėti, tvarkyti ir rūpintis kaip savo turtu pareiškėjas P. Č. .
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais L. O. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus mieso 4 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas L. O. pareiškimas ir priimti naują sprendimą - L. O. pareiškimą tenkinti, likusią sprendimo dalį dėl P. C. pareiškimo paliekant nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad po tėvo A. Č. mirties 1995 m. vasario 25 d. visi sodo (tiek žemės sklypo, tiek sodo namelio) dokumentai ir raktai nuo sodo namelio liko pas mirusiojo sutuoktinę, suinteresuoto asmens L. O. ir pareiškėjo P. Č. motiną, A. Č. , kurią po A. Č. pas save gyventi pasiėmė L. O. . Pareiškėjas P. Č. iki ir po tėvo mirties Lietuvoje negyveno iki 1995 m. rugsėjo mėnesio. Nuo tėvo A. Č. mirties 1995 m. vasario 25 d. iki 1995 m. rugsėjo l d. sodo namelį prižiūrėjo, tvarkė išimtinai vien tik suinteresuotas asmuo L. O. , nuo 1995 m. rugsėjo mėnesio, kai pareiškėjas P. Č. atsikėlė gyventi į Lietuvą (Vilniaus m.), sodą tvarkė, prižiūrėjo pagal žodinį susitarimą tiek L. O. , tiek P. Č. kartu, o nuo 1997 metų, kai dėl patirto insulto sunkiai susirgo A. Č. , L. O. negalėjo prižiūrėti sodo namelio, nes reikėjo nuolat slaugyti paralyžuotą motiną, sodo nameliu rūpinosi P. Č. . Akivaizdu, kad įpėdinis P. Č. per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti – 6 mėnesius - nepriėmė palikimo faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 str. 3 d.), kadangi nuo palikimo atsiradimo momento 1995 m. vasario 25 d. iki 1995 m. rugsėjo mėnesio nei sodo namelio raktų, nei dokumentų neturėjo, gyveno Rusijoje. Po sodo namelio savininko A. Č. mirties sodo namelį per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti - 6 mėnesius - faktiškai valdyti pradėjo L. O. . Apeliantė pažymi, kad pareiškėjas sodo nameliu pradėjo rūpintis tik nuo 1997 metų. Suinteresuotas asmuo L. O. mano, kad teismas pažeidė LR CPK 185 str., kadangi įrodymus įvertino vienpusiškai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad L. O. apsilankymas sodo namelyje kelis kartus negali būti vertinamas kaip turto valdymas ir rūpinimasis juo kaip savu. Tačiau apeliantė pažymi, kad sodo namelis nėra nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl jame lankomasi tik vasara, todėl normalu, kad tik kelis kartus.
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantei bei jos motinai po 7 dienų nuo A. Č. mirties atsisakius nuo žemės sklypo pareiškėjo sutuoktinės naudai, raktai bei visa sodo dokumentacija buvo perduota pareiškėjų šeimai, kadangi buvo būtina tvarkyti dokumentus sodo žemės privatizacijai, bei tvarkyti sodo namelį, todėl akivaizdu, jog jis iš karto pradėjo rūpinti sodo nameliu bei sklypu. Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundo argumentu, jog 1995 metais jis dar gyveno Rusijoje. Pareiškėjas teismui pateikė socialinio draudimo pažymėjimą, iš kurio matyti, kad 1995-09-01 jis buvo priimtas dirbti į S. B. IĮ „Voida“ transporto skyriaus viršininku, o 1994-08-30 su šeima įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas palikimo priėmimo metu nuolat gyveno Lietuvoje, patvirtina ir Gyventojų registro tarnybos išduota pažyma, iš kurios matyti, kad P. Č. nuo 1992-06-25 iki 1996-10-31 gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (pas motiną), o nuo 1996-10-31 gyvenamąją vietą deklaravo adresu - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad teismas teisingai vertino liudytojų parodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimu patenkino pareiškėjo P. Č. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvų mirties priėmė palikimą – sodo pastatą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tuo tarpu suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. O. pareiškimą atmetė. Tačiau apeliantė L. O. su tokiu sprendimu nesutinka, prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo jos pareiškimą patenkinti taip pat.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas sprendimą dalyje dėl motinos palikimo priėmimo fakto nustatymo priėmė neišsiaiškinęs svarbių bylos aplinkybių, todėl jis naikintinas, o byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo.
Pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Šioje byloje prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes jo pagrindu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo gali įrodyti palikimo priėmimą ir prašyti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po tėvų mirties likusį turtą (1967m. CK 573 str. 1 d. 1 p., 598 str. 1 d., 2000 m. CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 1 d., 5.66 str. 1d.).
Kolegija pažymi, kad galiojusio 1964 m. CK 568, 569 str. pagrindu palikimas pareiškėjams atsirado jų tėvo mirties dieną, todėl palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius įstatymo nurodytais būdais (CK 587str.), o mirus motinai per tris mėnesius (2000m. CK 5.50str.2ir 3d.). Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas, tiek apeliantė palikimo priėmimo faktą įrodinėja pradėjimu faktiškai valdyti sodo namelį po tėvo mirties. Teismas P. Č. pareiškimą patenkino, o jo sesers L. O. pareiškimą atmetė, padarydamas išvada, kad tik vienas iš jų po tėvų mirties palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti sodo namelį, nors tėvas mirė 1995m., o motina - 2005m., nenurodant kokį motinos turtą pradėjo valdyti sūnus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai sodo statinys yra priimtas naudoti 1975-08-01 aktu, o nuosavybė į jį pareiškėjų tėvo vardu įregistruota jau po jo mirties, t.y 1995-04-24 (b.l. 19). Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad šis sodo namelis faktiškai yra įgytas A. Č. gyvenant santuokoje su pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina A. Č. . Teismas abiejų tėvų turto palikimo priėmimo faktą nustatinėjo tik aiškindamasis kuris iš įpėdinių po tėvo mirties pradėjo faktiškai valdyti mirusiajam priklausantį sodo pastatą. Tuo tarpu sprendime nenurodant kada ir ką po motinos mirties pradėjo valdyti sūnus teismas jo pareiškimą patenkino dėl abiejų tėvų palikimo priėmimo, o dukros pareiškimą atmetė. Kolegija pažymi, kad pareiškėjai savo pareiškimuose faktiškai nenurodė turto, kuris liko po motinos mirties, todėl teismas privalėjo CPK nustatyta tvarka spręsti pareiškimų trūkumų šalinimą ir išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybes. Tačiau teismas to nepadarė, o sprendimą dėl motinos palikimo priėmė nenurodydamas kada ir kokį jos turtą pradėjo valdyti sūnus. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo faktui konstatuoti būtina nustatyti, jog asmuo, turintis paveldėjimo teisę ir nepraleidęs įstatymu numatyto termino, pradėjo valdyti nors dalį palikėjo turto, kadangi priimti palikimą iš dalies neleidžiama(1964m. CK 587str.1d., 2000m. CK 5.50str.1d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas tik dalyje, kurioje yra nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, kad pareiškėjas P. Č. priėmė palikimą po savo tėvo mirties, pradėdamas faktiškai valdyti sodo pastatą. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kuriais yra atmestas suinteresuoto asmens L. O. pareiškimas, kad ji taip pat priėmė tėvo palikimą, pradėdama po jo mirties faktiškai valdyti tą patį sodo pastatą. Kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 str.1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad išvada apie fakto buvimą yra galima, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad sodo žemės sklypą suinteresuotų asmenų sutikimu privatizavo pareiškėjo sutuoktinė1996 metais, o apeliantė per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą po tėvo mirties jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimui neatliko, sodo pastatu kaip savo nesirūpino, nesinaudojo ir faktiškai jo nevaldė. Šią aplinkybę patvirtino buvęs sodo pirmininkas ir kiti teismo apklausti liudytojai(I. B. , N. K. , K. B. , K. Ž. ), kurie patvirtino, kad sodo pastatu rūpinosi tik pareiškėjo šeima, o L. O. faktiškai matė tik per brolio gimtadienį (b.l. 67-69). Kolegija taip pat pažymi, kad net ir nustačius, jog L. O. po tėvo mirties ir būtų buvę sodo pastate, tačiau jos nurodytos aplinkybės(braškių ravėjimas, sodo pastato vidaus valymas nuvykus su motina ir pan.) negali patvirtinti palikimo priėmimo fakto, kadangi šie veiksmai nepatvirtina rūpinimosi sodo pastatu, naudojimosi juo kaip savo. Taip naudotis žeme ir sodo pastatu faktiškai buvo galima tiek tėvams esant gyviems, tiek po jų mirties, nes šiuos asmenis siejo artimi giminystės (kraujo) ryšiai. Be to, pažymėtina, kad žemės sklypas jau priklauso pareiškėjo sutuoktinei ir ši aplinkybė nėra nuginčyta. Todėl kolegija mano, kad apeliantės argumentai, jog pirmos instancijos teismas nustatant tėvo palikimo priėmimo faktą netinkamai vertino įrodymus yra atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau kolegija sprendžia, kad nustatant faktą, jog po motinos mirties sūnus palikimą priėmė, o sesuo nepriėmė pirmos instancijos teismas tokią išvadą padarė visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai, t.y. neatskleidęs šioje dalyje bylos esmės. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nei brolis, nei sesuo nenurodė aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie per tris mėnesius po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti konkretų palikėjos turtą. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, perduodant bylą motinos palikimo priėmimo dalyje nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui, kadangi pagal pateiktus įrodymus šio prašymo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327str.1d.2p.).
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jų tarpe ir susiję su tėvo palikimo priėmimu, neginčijant teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas tėvo palikimo priėmimo faktas, reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pateikti patikslintus pareiškimus, kuriuose būtų nurodytos aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys motinai priklausantį turtą ir jos palikimo priėmimą, pradedant konkretų turtą valdyti įstatymo nustatytu terminu po palikėjos mirties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-23-486/2008 dalyje, kurioje P. Č. pareiškimas dėl motinos A. Č. palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkintas, o L. O. atmestas ir perduoti bylą šioje dalyje tam pačiam teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.