Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-08-14 · Civilinė byla Nr. 2A-752-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-14
Bylos Nr.
2A-752-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
O. K.
Trečiasis asmuo
K. J., Vilniaus
Atsakovas
A. J.
Advokatai
Jonas Korsakas, Vilma Narinkevičienė
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-752-345/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.;121.18.;121.21.;78.2.1.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovės O. K. ir trečiojo asmens K. J. atstovei advokatei Vilmai Narinkevičienei,

atsakovui A. J. ir jo atstovui advokatui Jonui Korsakui,vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 02 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui K. J., Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. K. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama padidinti iš atsakovo A. J. Vilniaus rajono apylinkės tesimo 1998-11-25 sprendimu civilinėje byloje 28-1501-1998 priteistą išlaikymą dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomos iki 700 Lt per mėnesį iki pilnametystės, 11 023,15 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, iš atsakovo Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-25 sprendimu priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 1 MGL per mėnesį yra nepakankamas. Nuo išlaikymo dukrai priteisimo pradžios iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, padidėjo dukros poreikiai. Ieškovė be dukros K. J. augina dar dukrą I. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų L. K., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį. Augindama tris vaikus, ji turi mažai galimybių padidinti savo pajamas dirbant keliose darbovietėse. Ieškovės turtinė padėtis sunki. Dukters poreikiai padidėjo iš esmės, atsirado papildomos išlaidos. Šalių dukra turi meninių gabumų, nuo 2007 m. lanko dailės mokyklą. Dukros gabumų vystymas yra labai svarbus, nes dukra ateityje ketina sieti savo profesiją su menu, ir stoti į dailės akademiją. Dailės mokyklos lankymas reikalauja papildomų išlaidų. Iš atsakovo už trejus metus turi būti priteistas išlaikymo dukrai įsiskolinimas, kurį apskaičiuojant tikslinga vadovautis teismų praktika dėl vaiko teisės į kiekvieno mėnesio vienos mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Įvertinusi iš atsakovo išieškomą 1 MGL dydžio išlaikymą dukrai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11 023,15 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Ilgą laiką jis neturėjo darbo. Neturi profesijos, todėl susirasti darbą buvo ypač sunku. Turi nepilnametį sūnų A. J., kurį privalo išlaikyti. Sutuoktinė nedirba, nes po traumos turi prižiūrėti dukrą A. K. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad jis netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą dukrai. Priteistą išlaikymą mokėjo pastoviai. Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą, kurią atsakovas neįstengtų sumokėti dėl turtinės padėties. Atsakovas neturi darbo. Prašė atsižvelgti į sunkią ekonominę padėtį, taip pat, kad atsakovas taip pat privalo išlaikyti sūnų A. J., kuris yra neįgalus, reikalingos papildomos išlaidos sūnaus gydymui.

Tretysis asmuo K. J. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovo teikiamo išlaikymo dydis yra nepakankamas kasdieniams poreikiams ir lavinimui.

Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovo teikiamas 1 MGL dydžio išlaikymas dukrai yra nepakankamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. kovo 02 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2(8)-1501/1998 iš atsakovo A. J. dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008-09-23 iki K. J. pilnametystės, paskiriant ieškovę O. K. nepilnametės dukros K. J. gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 430,00 Lt papildomų dukros išlaikymo išlaidų ir 450 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteisė 135 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir valstybei 6,25 Lt pašto išlaidų. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 140 Lt žyminio mokesčio ir 15 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-25 sprendimu priteistas 1 MGL dydžio (130 Lt) išlaikymas dukrai, šiai dienai nebeatitinka dukros poreikių, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymą iki 800 Lt per mėnesį iš abiejų tėvų. Kadangi šalių turtinė padėtis apylygė, iš atsakovo priteisė 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Pripažino, kad atsakovas išlaikymą dukrai mokėjo nereguliariai. Tuo tarpu ieškovės galimybės dirbti papildomai auginant tris vaikus ir vieną iš neįgalų yra apribotos. Atsakovo šeima pragyvena abiem sutuoktiniams nedirbant, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas, apibūdindamas savo turtinę padėtį neatskleidė teismui savo šeimos pragyvenimo šaltinių, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nedidinti iš atsakovo išieškomo išlaikymo dukrai dydžio. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą, nes atsakovas vykdė pareigą teikti dukrai teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą. Tačiau pripažino, kad dalis papildomų išlaidų dukros lavinimui turi būti priteistos ir iš atsakovo, nes atsakovo teiktas 1 MGL išlaikymas buvo skirtas tik būtiniausiems vaiko poreikiams. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikė pagrįstu ieškovei atlyginti 70 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui 30 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo dukters K. J. išlaikymui po 150 Lt per mėnesį, nuo 2008-09-23 iki dukters pilnametystės, bei panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista 1 430 Lt papildomų išlaikymo išlaidų, ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra nelygi. Ieškovė turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, dirba ir gauna atlyginimą. Ieškovė su sutuoktiniu nuosavybės teise priklausančiame bute Savanorių pr. 74-112, Vilniuje, negyvena, todėl galimai nuomoja šį butą, ir gauna papildomai pajamų. Teismas šių aplinkybių nenustatė. Tuo tarpu atsakovas jokio turto neturi, yra bedarbis registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į šalių nelygią turtinę padėtį, iš ieškovės turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dukrai dalis (LR CK 3.192 str.). Teismas neįvertino, kokia išlaikymo dalis priteisus Katažinai po 400 Lt per mėnesį, tenka kitiems ieškovės ir atsakovo vaikams. Teismo nustatytas šalių dukrai 800 Lt vieno mėnesio išlaikymo dydis yra nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog dukros išlaikymui išleidžia 400 Lt. Kadangi dukrai mokykloje yra skirtas nemokamas maitinimas, ir atsižvelgiant į geresnę ieškovės turtinę padėtį, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina per mėnesį po 150 Lt periodinių išmokų. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas neatskleidė tikros savo turtinės padėties. Nurodo, kad šeimos pajamas sudaro sutuoktinės gaunami 125 Lt išlaikymui iš pirmo sutuoktinio. Sutuoktinė negali dirbti, nes turi prižiūrėti neįgalų sūnų. Nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. lapkričio mėnesio šeima gyveno iš suklauptų lėšų, maistas iš savo ūkio, daržo, o taip pat padeda tėvai. Automobilį Reno Espace pardavė dar 2008 m., kad galėtų atsiskaityti su antstoliais už išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas šiuo metu nedirba, gyvena remiamas savo motinos.

Nurodo, kad teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus yra nepagrįstas, tačiau priteisė papildomas 1 430 Lt išlaikymo išlaidas už trejus metus. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas prieštarauja savo išvadoms.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2(8)-1501/1998 iš atsakovo A. J. dukros K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po priteist 1 MGL periodinių išmokų per mėnesį. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti priteistą išlaikymą dukrai, t.y. padidinti iki 700 Lt per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, taip pat prašė priteisti įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Pirmos instancijos teismas iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 400 Lt periodinių išmokų, bei 1 430 Lt papildomų išlaidų už trejus metus. Atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą iki 150 Lt per mėnesį ir panaikinti sprendimo dalį, kuriuo priteistas 1 430 Lt papildomos išlaikymo išlaidos už trejus metus.

Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimui, kultūriniams renginiams, metų šventėms, atostogoms ir kitiems poreikiams. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti išlaikymą 17 metų dukrai. Taigi akivaizdu, kad nei Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-25 sprendimu priteistas 130 Lt išlaikymas, nei atsakovo prašomas priteisti 150 Lt išlaikymas negali patenkinti net minimaliausių dukros poreikių, t.y., maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimui, kultūriniams renginiams, metų šventėms, atostogoms ir kitiems poreikiams. Pirmos instancijos teismas priteisdamas K. J. išlaikymą vadovavosi LR CK 6.461 str. 2 d., nuostata, jog kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, kolegija atmeta apelianto argumentus, kad 800 Lt dydžio išlaikymas yra niekuo nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė turi kilnojamo ir nekilnojamo turto, dirba ir gauna darbo užmokestį. Tuo tarpu atsakovas jokio turto neturi yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, jo turtinė padėtis yra labai sunki. Atsižvelgiant į šalių nelygią turtinę padėtį, iš ieškovės turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dukrai dalis (LR CK 3.192 str.). Prašo atsižvelgti į sunkią ekonominę padėtį šalyje, bei apribotą galimybę šiuo metu įsidarbinti.

LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai. Jeigu vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas, tačiau atsižvelgiama į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2005 m. dirbo 2 mėnesius (2005-10-01 – 2005-11-30), 2006 m. - 1 mėnesį (2006-04-01 - 2006-04-30), 2007 m. – 1,5 mėnesio (2007-02-09 - 2007-03-13, 2007-03-14 - 2007-03-26), 2008 m. – 2 mėnesius (2008-11-04 - 2008-12-31) ir 2009 metais – 1 mėnesį (2009-01-01 - 2009-02-03).

Taigi, vadovaujantis Sodros pažymomis bei darbo sutartimi (b.l.52-56, 76-77) atsakovas ekonominio pakilimo Lietuvoje metais viso per metus dirbdavo vos po porą mėnesių. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie atsakovo sunkią sveikatos būklę, dėl kurios atsakovas negalėtų dirbti. Taigi, sunki atsakovo turtinė padėtis susiklostė ne dėl objektyvių priežasčių, ar sunkios ekonominės padėties Lietuvoje šiuo metu, o dėl atsakovo valios trūkumo dirbti ir teikti tinkamą išlaikymą dabartinei šeimai bei vaikams. Objektyviai vertinant atsakovas turi galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti pirmos instancijos teismo priteistą išlaikymą. Be to, vertinant atsakovo darbo patirtį statybų versle, bei rašytinius įrodymus apie įsigytus ir perleistus automobilius, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas galimai neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir gaunamų pajamų. Kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra vienodos, atsakovas nepagrįstai prašo didesnę išlaikymo dalį dukrai priteisti iš ieškovės. Pažymėtina, kad šalių dukrai gyvenant su ieškove, ir atsakovui visiškai nedalyvaujant dukters auklėjime ir lavinime, eilę metų rūpestis dukra buvo perkeltas išimtinai ieškovei, o atsižvelgiant į Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-25 sprendimu priteistą dukros išlaikymui tik 1 MMA, ir išlaikymas eilę metų iš esmės buvo perkeltas ieškovei. Taigi, esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta apelianto argumentus, kad iš ieškovės turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis.

Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus yra nepagrįstas, tačiau priteisė papildomas 1 430 Lt išlaikymo išlaidas už trejus metus. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas prieštarauja savo išvadoms.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2(8)-1501/1998 iš atsakovo A. J. dukros K. J., išlaikymui priteista po priteista 1 MGL (šiai dienai 130 Lt) periodinių išmokų per mėnesį. Teismo 1 MGL dydžio išlaikymas priimtas tuomet, kai šalių dukra buvo šešerių metų, ir dukros išlaikymui ir lavinimui nereikėjo papildomų išlaidų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog K. J. nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio lanko dailės pamokas Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, kurios per mėnesį kainuoja 200 Lt. Šiems užsiėmimams reikalingos specialios priemonės. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie šių priemonių įsigijimą bei rašytinius įrodymus apie išlaidas įsigyti pratybų sąsiuviniams. Taigi, tai yra papildomos išlaidos dukters mokslui ir lavinimui, kurias turėtų apmokėti tėvai lygiomis dalimis. Kadangi iš atsakovo 1998-11-25 sprendimu buvo priteistas tik 1 MMA dydžio išlaikymas, akivaizdu, jog papildomų išlaidų našta atiteko vienai ieškovei, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė dalį turėtų papildomų išlaidų ir iš atsakovo. Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998-11-25 sprendimu dukters išlaikymui priteisė po 1 MMA periodinių išmokų kas mėnesį, atsakovas priteistą išlaikymą mokėjo, pirmos instancijos teismas pagrįstai, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti išlaikymo dydį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bei įsiskolinimą už papildomas išlaidas mokslui ir lavinimui. Pripažinus du reikalavimus iš trijų pagrįstais, ieškinys patenkintas apie 70 procentų, ir atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Esant šioms aplinkybėms kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas neteisingai apskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str., ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos 200 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. kovo 02 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Dalia KačinskienėTatjana Žukauskienė