Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, E. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį;

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (2012-10-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d.), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. ir A. Š. 2014 m. rugpjūčio 17 d., apie 23.50 val., veikdami bendrininkų grupėje bendravykdytojais, viešoje vietoje, t.y. Panevėžio r., Ramygalos sen., Ramygalos k., Bažnyčios gatvėje, prie namo Nr. 6, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, bei vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: E. N. su A. Š. priėję prie automobilio „Fiat Bravo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo I. M. ir K. K., atidarė šio automobilio vairuotojo dureles ir pradėjo jas laužyti, o A. Š. suėmė už automobilio stogo ir judino automobilį, po ko, nukentėjusiajam I. M. išlipus, rankomis stumdė nukentėjusįjį I. M. į krūtinę, o nukentėjusiajam vėl įsėdus į automobilį, A. Š. vieną kartą spyrė šiam į dešinį smilkinį, padarydamas I. M. poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, po ko jie kartu su ne mažiau kaip po 5 kartus spyrė atsilošusiam I. M. į kojas, sukeldami fizinį skausmą, po ko A. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, I. M. uždarius dureles ir bandant išvažiuoti, alkūne trenkė į vairuotojo durelių stiklą ir jį išdaužė.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas laiko esant neginčytinai įrodyta, kad E. N. ir A. Š. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, fiziniu smurtu bei vandališkais veiksmais, pasireiškusiais svetimo turto sugadinimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: E. N. su A. Š. priėję prie automobilio, kuriame sėdėjo I. M., E. N. pradėjo jas laužyti, o A. Š. suėmė už automobilio stogo ir judino automobilį, po ko, nukentėjusiajam I. M. išlipus, rankomis stumdė nukentėjusįjį I. M. į krūtinę, o nukentėjusiajam vėl įsėdus į automobilį, A. Š. vieną kartą spyrė šiam į dešinį smilkinį I. M. nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, po ko jie kartu su ne mažiau kaip po 5 kartus spyrė atsilošusiam I. M. į kojas, sukeldami fizinį skausmą, po ko A. Š. alkūne trenkė į vairuotojo durelių stiklą ir jį išdaužė, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Pagal suformuotą teismų praktiką BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas viešosios tvarkos pažeidimas nustatomas tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Šioje byloje teismas, remdamasis įrodymų visuma – nuosekliais viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais duomenimis nustatė, kad kaltinamieji, patys priėję prie nukentėjusiojo automobilio ir išprovokavę konfliktą, smurtinius ir vandališkus veiksmus atliko dėl jų pačių susigalvoto konflikto, viešoje vietoje visai be priežasties elgėsi ypatingai įžūliai, kadangi visa tai vyko kitų asmenų – liudytojų akivaizdoje; jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų prieš įvykį nėra buvę. Kaltinamųjų versijos, kad jie gynėsi nuo nukentėjusiojo užpuolimo nepatvirtina jokie įrodymai, todėl teismas juos vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taipogi, pagal teismų praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013 ir kt.). Šioje byloje konstatuojama, kad neabejotinai, pačiame miestelio centre esanti teritorija pripažintina viešąja vieta, nes joje bet kada, gali būti daug žmonių. Dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto, vandališkų veiksmų bei plūdimosi fakto, įvykį matę asmenys – liudytojai, galimai ir pro šalį ėję asmenys patyrė nemalonius jausmus, nepatogumų, pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo sutrukdyta jų rimtis, nes kvietė policijos pareigūnus, davė parodymus. Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamųjų E. N. ir A. Š. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y smurtiniais veiksmais bei plūdimusi buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

E. N. ir A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę E. N., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – jis įvykdė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis nusikalto dar būdamas nepilnamečiu, teisiamas pirmą kartą, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 52); administracine tvarka nebaustas (b.l. 50); pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (b.l. 55), mokosi gimnazijoje, tačiau būtent jis pradėjo konfliktą, savo netinkamo elgesio nevertina kritiškai, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus ir daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių –laisvės apribojimą, laikotarpiui mažesniam nei įstatymo numatytas vidurkis.

Skirdamas bausmę A. Š., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – jis įvykdė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis laikomas neteistu, (2012-10-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d.), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 52); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 71-73); pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (b.l. 76), tačiau savo elgesio nevertina kritiškai, būtent jo veiksmai sukėlė sunkesnes pasekmes, buvo įžūlesni, nei E. N., taip pat į kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimą, laikotarpiui lygiam įstatymo numatytam vidurkiui.

I. M. byloje pareikštas 150 litų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. (b.l. 19-20) yra pagrįstas, įrodytas ir priteistinas iš A. Š., kadangi turtinė žala padaryta jo nusikalstamais veiksmais.

I. M. byloje pareiškė 4000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos pasėkoje nukentėjusysis I. M. patyrė fizinį skausmą, buvo žeminamas viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, po konflikto jautė stresą, įtampą, todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, į veikos padarinius (jam nustatyti fiziniai sužalojimai sunkesnių pasekmių nesukėlė, gydymo nereikalavo, įvykio metu jautė skausmą), žalą padariusių asmens turtinę padėtį, abiejų kaltinamųjų vaidmenį ir aktyvumą darant nusikalstamą veiką, kaltinamųjų turtinę padėtį (E. N. dar moksleivis, A. Š. tik pradėjo dirbti), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkintinas dalinai, iš kaltinamojo E. N. nukentėjusiajam priteisiant 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš A. Š. 1000 Lt (CK 6.250 str., 115 str. 1 d.).

Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. pripažintina proceso išlaidomis ir iš E. N. ir A. Š. lygiomis dalimis išieškotina valstybei 26,50 Lt pašto išlaidų. Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas prašo išieškoti iš kaltinamųjų I. M. turėtas proceso išlaidas – 800 Lt nukentėjusiajam už suteiktą teisinę pagalbą. Pateikdamas prašymą pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 743321 (b.l. 121), įrodantį turėtų išlaidų dydį. Atsižvelgiant į advokato paslaugų apimtį bei į rekomendacijas dėl maksimalaus užmokesčio advokatui apmokėti, šis prašymas tenkinamas (LR BPK 104 str.) išieškant iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu mokytis.

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti registruotam darbo biržoje, arba dirbti, arba mokytis bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. N. ir A. Š. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

I. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti 150 Lt (43,44 Eur) iš A. Š..

I. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant 300 Lt (86,89 Eur) iš E. N. ir 1000 Lt (289,62 Eur) iš A. Š..

Išieškoti iš E. N. ir A. Š. lygiomis dalimis valstybei 26,50 Lt (7,67 Eur) proceso išlaidų.

Išieškoti iš E. N. ir A. Š. lygiomis dalimis I. M. naudai nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidos už teisinę pagalbą, kurios sudaro 800 Lt (231,70 Eur).

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.