Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-380-117/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-17
Bylos Nr.: 2-380-117/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Aljos statyba“ bankroto bylą. Kreditorius UAB „JGK statyba“ bankroto administratoriui pateikė 928 368,90 Lt kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad su atsakovu 2003 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo bendrai veikti, siekdamos užstatyti JGK „Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies teritoriją gyvenamaisiais namais ir sutvarkyti bendro naudojimo objektus ir inžinerinę infrastruktūrą. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, nefinansavo bendro naudojimo objektų ir inžinerinės infrastruktūros sutvarkymų, kurių bendra suma iki bankroto bylos iškėlimo sudaro 687 502,9 Lt. Be to, atsakovas nuo 2009 m. nesumokėjo kreditoriui 40 866 Lt žemės subnuomos mokesčio pagal šalių 2004 m. rugsėjo 4 d. sudarytą Valstybinės ne žemės ūkio paskirties subnuomos sutartį. Remiantis 2003 m. spalio 20 d. partnerių susitarimo Nr. 3 prie Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punktu, atsakovas privalo sumokėti 200 000 Lt baudą už neįvykdytą sutartį.

Bankroto administratorius sutiko su dalimi pateikto reikalavimo, t. y. 728 368,90 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtino UAB „JGK statyba“ 728 368,90 Lt kreditorinį reikalavimą. Trečiajam asmeniui UAB „Vilmesta“ apskundus šią teismo nutarties dalį, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino 2011 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „JGK Statyba“ 728 368,90 Lt finansinis reikalavimas, ir šio reikalavimo klausimą nutarė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kreditoriaus atstovas palaikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 728 368,90 Lt apimtimi ir prašė jį tenkinti. Atsakovo bankroto administratorius sutiko su kreditorinio reikalavimo dalimi dėl 19 694,13 Lt nesumokėto subnuomos mokesčio už 2008–2010 m., kitos reikalavimo dalies prašė netvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – patvirtino UAB „JGK statyba“ trečia eile kreditorinį reikalavimą19 694,13 Lt sumai BUAB „Aljos statyba“ bankroto byloje, kitoje dalyje prašymą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2003 m. gegužės 23 d. kreditorius UAB „JGK statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ Jungtinės veiklos sutartimi įsipareigojo bendrai veikti, siekdami užstatyti JGK „Salotė“ ketvirtojo kvartalo antrosios dalies teritoriją gyvenamaisiais namais ir sutvarkyti bendrojo naudojimo objektus ir inžinerinę infrastruktūrą. Pagal 1.1 punktą, darbus buvo numatyta atlikti etapais. 1.3 punktas numatė, kad dėl kiekvieno statybos etapo vykdymo šalys pasirašo atskirą susitarimą, įvertindamos nebaigtų statyti namų būklę, numatomus vykdyti statybos darbus ir jungtinės veiklos metu sukurto turto pasidalinimo tvarką. 2008 m. spalio 13 d. Sutartimi dėl 2006 m. spalio 3 d. „Susitarimo Nr. 4“ prie 2003 m. gegužės 23 d. „Jungtinės veiklos sutarties“ pakeitimo ir papildymo 2.7 punktu šalys susitarė, kad inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros ir šilumos tiekimo, privažiavimo kelių) įrengimo darbus gyvenamiesiems namams sklypuose Nr. 127-129, 133-139, 144, 148, 150 šalys finansuos bendromis jėgomis, išlaikant proporciją: 70 proc. finansuoja UAB „Aljos statyba“ (įvertinant jau įrengtų vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų kainą), 30 proc. UAB „JGK statyba“. Šalys susitarė, kad šių tinklų įrengimui sutartis su atitinkamomis bendrovėmis gali sudaryti bet kuri iš šalių, darbų apimtis, kainas ir mokėjimų tvarką prieš tai suderinusi su kita šalimi. Pasak teismo, kreditorius nepateikė įrodymų, kad jo pateiktos sąmatos buvo suderintos su UAB „Aljos statyba“, sąmatos nėra pasirašytos, sudarytos po bankroto bylos iškėlimo. Byloje kreditorius taip pat nepateikė įrodymų, jog nurodytos sąmatos kreditoriaus yra apmokėtos (CPK 178 str.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas atmetė kreditoriaus reikalavimą dėl 678 502,90 Lt bendro naudojimo objektų ir infrastruktūros tvarkymo sumos kaip neįrodytą.

Spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti 40 866 Lt subnuomos mokesčio pagrįstumo, teismas nustatė, kad pagal 2005 m. gegužės 30 d. Sutarties dėl 2004 m. rugsėjo 24 d. „Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutarties Nr.02/195“ pakeitimą nuomininkas subnuomininkui nuomoja dvi 7793 kv.m ir 4145 kv.m žemės sklypo dalis (iš viso 11 938 kv.m), kurių vidutinė vertė 762 838 Lt. Remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamo turto išrašu, žemės sklypo Vilniaus m., Trakėnų g. 27 bendras plotas 6.3033 ha, indeksuota žemės sklypo vertė 2310790 Lt. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles, jeigu žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2008 m. gruodžio 31 d., žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos vertės, taikomas 1,5 proc. tarifas. Teismas nurodė, kad 11 938 kv.m sklypo dalies indeksuota vertė yra 437 647,08 Lt, 1,5 proc. nuo šios sumos sudaro 6 564,71 Lt, todėl už 2008, 2009 ir 2010 m. subnuomos mokestis iš viso sudaro 19 694,13 Lt. Kadangi BUAB „Aljos statyba“ nepateikė įrodymų apie tai, jog subnuomos mokestis buvo sumokėtas, teismas kreditoriaus reikalavimą dėl subnuomos mokesčio tenkino iš dalies, patvirtindamas UAB „JGK statyba“ 19 694,13 Lt kreditorinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „JGK statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo kreditorinis reikalavimas dėl 687 502,90 Lt ir 14 633,58 Lt (subnuomos mokesčio) priteisimo, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – patvirtinti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „JGK statyba“ kreditorinį reikalavimą dėl 687 502,90 Lt ir 14 633,58 Lt (papildomai, be jau patvirtintos 19 694,13 Lt kreditorinio reikalavimo dalies) sumų BUAB „Aljos statyba“ bankroto byloje priteisimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, atmesdamas UAB „JGK statyba“ 687 502,90 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kylantį iš 2008 m. spalio 13 d. sutartyje prie 2003 m. gegužės 23 d. Jungtinės veiklos sutarties numatyto atsakovo įsipareigojimo bendromis jėgomis ne tik pastatyti gyvenamuosius namus, bet ir įrengti šiems namams bendrojo naudojimo objektus ir privažiavimo kelius, faktiškai atleido ne tik skolininką BUAB „Aljos statyba“, bet ir kelis skolininko kreditorius (R. L. ir L. M.) nuo prievolės proporcingai namų bendram plotui finansuoti jų naudojimui pagal paskirtį reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir asmenų lygiateisiškumo principų.

2. Teismas be pagrindo konstatavo, kad apelianto pateiktos sąmatos nebuvo suderintos su atsakovu. Jei 2008 m. spalio 13 d. Sutarties 2.7 punkte nustatyta sąmatų derinimo procedūra formaliai iki galo nebuvo užbaigta dėl kitos šalies (šiuo atveju – atsakovo) neveikimo, nebendradarbiavimo (vengimo pateikti atsakymą dėl sąmatų tinkamumo/netinkamumo ar alternatyvių sąmatų su mažesnėmis kainomis nepateikimo), tai nereiškia, kad tokiu atveju išnyksta skolininko pareiga įrengti bendrojo naudojimo objektus (finansuoti įrengimą). Byloje nepaneigta, kad Jungtinės veiklos sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo atlikti, nors ir UAB „JGK statyba“ sąskaita; kad darbų atlikimo kaina nėra nepagrįsta nei sutarties, nei rinkos kainos prasme; kad ši darbų kaina buvo derinta su UAB „Aljos statyba“, tačiau atsakymas į UAB „JGK statyba“ pasiūlymą nebuvo gautas. Teismas šių aplinkybių nevertino.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad tinklų įrengimas nėra apmokėtas, todėl UAB „JGK statyba“ nepatyrė jokių išlaidų. Apeliantas teismui pateikė rašytinius įrodymus (sutartis, darbų aktus, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, kvitus, orderius ir kt.), kurie tiesiogiai pagrindžia, kad jungtinės veiklos sutartyje numatytų tinklų įrengimas buvo apmokėtas UAB „JGK statyba“. Elektros ir šilumos tinklų bei privažiavimo kelių įrengimo UAB „JGK statyba“ neapmokėjo, nes skolininkas nefinansavo vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbų.

4. Teismas visiškai netyrė, kiek iki Jungtinės veiklos pasibaigimo bendro statinių ploto nuosavybės teisėmis įgijo tiek skolininkas, tiek kreditorius. Apelianto duomenimis, iki bankroto bylos iškėlimo, be kreditoriaus žinios, atsakovas įregistravo žymiai daugiau (net 1011,4 kv. m) bendro statinių ploto, nei buvo numatyta projekte, nors privalėjo proporcingai kompensuoti 2008 m. spalio 13 d. Sutartimi nustatytų bendrų išlaidų, o tuo pačiu gauti pelną / pajamas pagal sutartyje nurodytas proporcijas. Atsakovas gavo daugiau pelno / pajamų, nei buvo nustatyta Jungtinės veiklos sutartimi, todėl ir šiuo aspektu kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami.

5. Teismas pritaikė administracinį teisės aktą, kuris taikomas žemės nuomai su savivaldybe. Tiek šalių sudarytoje 2004 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartyje, tiek šią sutartį pakeičiančioje 2005 m. gegužės 30 d. Sutartyje šalys pačios indeksavo sklypų vertę, pagal kurią skaičiuojamas subnuomos mokestis. Todėl net ir netaikant papildomų indeksacijų po 2005 m., kreditorinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas taikant 1,5 proc. tarifą nuo 762 838 Lt vertės, t. y. 762 838 * 1,5 * 3 = 34 327,71 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo BUAB „Aljos statyba“ bankroto administratorius Rimvydas Siutilas prašo UAB „JGK statyba“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

1. Didžioji dalis pateiktų sąmatų yra be parašų, sudarytos po bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nesiremia statybos darbų priėmimo–perdavimo aktais, nenurodo, kokie darbai, kada už kreditoriaus lėšas buvo atlikti.

2. Tarp šalių sudarytoje 2008 m. spalio 13 d. sutartyje dėl 2006 m. spalio 3 d. Susitarimo Nr. 4 prie 2003 m. gegužės 23 d. Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ir papildymo šalys susitarė, kad po šios sutarties pasirašymo šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių finansinių pretenzijų, kylančių iš 2003 m. gegužės 23 d. Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimų prie jos (Sutarties 2.8 p.).

3. Susitarimas dėl sklypo subnuomos mokesčio skaičiavimo nuo 762 836 Lt vertės tarp šalių sudarytose sutartyse nebuvo nustatytas. 2004 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties subnuomos sutarties 9 punktas numato, kad žemės nuomos užmokestį subnuomininkas privalo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei ar mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ nustatyta tvarka. Sutarties 12 punktas numato, kad pasikeitus žemės užmokesčiui bei kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos nutarties dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl kreditorinio reikalavimo, susijusio su inžinerinės infrastruktūros įrengimu

Apeliantas pareikštą 687 502,90 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą grindžia atsakovo įsipareigojimų, kylančių iš šalių sudarytos 2003 m. gegužės 23 d. Jungtinės veiklos sutarties (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), neįvykdymu.

CK 6.969 straipsnio 1 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis, o jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant jungtinės veiklos sutarties esmę, yra išaiškinta, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

Apelianto teigimu, 687 502,90 Lt kreditorinis reikalavimas atsakovui kyla iš 2008 m. spalio 13 d. Sutarties dėl 2006 m. spalio 3 d. „Susitarimo Nr. 4“ prie 2003 m. gegužės 23 d. „Jungtinės veiklos sutarties“ pakeitimo ir papildymo 2.7 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros ir šilumos tiekimo, privažiavimo kelių) įrengimo darbus gyvenamiesiems namams sklypuose Nr. 127-129, 133-139, 144, 148, 150 šalys finansuos tokia proporcija: 70 proc. finansuoja UAB „Aljos statyba“ (įvertinant jau įrengtų vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų kainą), 30 proc. UAB „JGK statyba“. Minėtu punktu šalys taip pat susitarė, kad šių tinklų įrengimui sutartis su atitinkamomis bendrovėmis gali sudaryti bet kuri iš šalių, darbų apimtis, kainas ir mokėjimų tvarką prieš tai suderinusi su kita šalimi. Apeliantas byloje įrodinėja, kad inžinerinių tinklų įrengimo darbų kainą sudaro: elektros tinklų – 71 982 Lt, vandentiekio tinklų – 139 879 Lt, buitinės nuotekynės – 82 566 Lt, lietaus nuotekynės – 144 797 Lt, šilumos tiekimo tinklų – 262 397 Lt; II dalies Trakėnų gatvės ir privažiavimų prie namų – 280 527 Lt. Atsakovui tenkanti šios kainos dalis (70 proc.) sudaro 687 502,90 Lt. Taigi apeliantas, pareikšdamas šį kreditorinį reikalavimą, siekia bendrų išlaidų, atsiradusių iš jungtinės veiklos su atsakovu, paskirstymo. Pareiga įrodyti patirtas išlaidas ir jų dydį tenka tokių išlaidų atlyginimo reikalaujančiai šaliai, t. y. apeliantui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas išlaidas už inžinerinių tinklų įrengimo darbus įrodinėja byloje pateikdamas 2010 m. spalio 18 d. sudarytas sutartis su AB Rytų skirstomaisiais tinklais (1 t., 16-21 b. l.) bei rangovų sudarytomis lokalinėmis ir orientacine sąmatomis (1 t., 22-31 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei sutartys su rangovais, nei rangovų sudarytos sąmatos pačios savaime nepatvirtina, kad jose nurodyti statybos darbai faktiškai buvo atlikti, taip pat nepatvirtina, kad tokie darbai yra apmokėti. Be to, kilus ginčui dėl šio kreditorinio reikalavimo, pats apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek ir kituose ankstesniuose procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažino, kad be vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbų, jokie kiti inžinerinių tinklų įrengimo darbai, kuriuos apima pareikštas reikalavimas, nebuvo atlikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui pasiūlius kreditoriui pateikti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų jo sąskaita atliktus inžinerinių tinklų įrengimo darbus, kreditorius nurodė, kad šių darbų priėmimo–perdavimo aktų pateikti negali, nes jie buvo prarasti ne dėl kreditoriaus kaltės (2 t., 122 b. l.). Kitų apelianto byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kolegijos vertinimu, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog kreditorinis reikalavimas ar bent jo dalis yra pagrįsta (CPK 185 str.). Kreditoriaus 2003 m. gegužės 14 d. Susitarimas su UAB „Mitnija“ dėl 2001 m. kovo 19 d. Jungtinės veiklos sutarties pabaigos, šio Susitarimo pagrindu UAB „Mitnija“ kreditoriui išrašyta 2003 m. gegužės 30 d. sąskaita faktūra už inžinerinės infrastruktūros įrengimą 336 442 Lt sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2 t., 125-131 b. l.), įvertinus šių dokumentų turinį, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas patyrė ne tik jam tenkančias, bet ir tas inžinerinių tinklų įrengimo išlaidas, kurias bendrai atitinkama proporcija įsipareigojo atlyginti atsakovas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys vykdė didelės apimties statybų projektą, kuris buvo vykdomas keliais etapais. Be to, 2008 m. spalio 13 d. Sutarties 2.8 punktu šalys patvirtino, kad po šios sutarties pasirašymo neturi viena kitai jokių finansinių pretenzijų, kylančių iš 2003 m. gegužės mėnesio 23 d. Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimų prie jos. Apelianto pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (2 t., 161-220, 3 t., 1-159), kuriomis apeliantas įrodinėja vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų objektų užbaigimą, taip pat nėra tinkamas įrodymas, kadangi tai nepatvirtina, jog šiuos inžinerinius tinklus įrengė apeliantas savo lėšomis, juolab, kad iš 2008 m. spalio 13 d. Sutarties 2.7 punkto sąlygos matyti, jog šios sutarties sudarymo momentu dalis vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklų jau buvo įrengta atsakovo lėšomis. Pažymėtina, kad kreditoriui pareiškiant kreditorinį reikalavimą dėl patirtų išlaidų už atliktus statybos darbus, kreditorius turi įrodyti konkrečių darbų atlikimą ir jų apmokėjimą. Nagrinėjamu atveju įvertinus kreditoriaus pateiktų įrodymų visetą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad kreditorius patyrė inžinerinių tinklų įrengimo išlaidas, kurias buvo įsipareigojęs atlyginti atsakovas. Kreditoriui neįrodžius savo sąskaita patirtų išlaidų, atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo nebendradarbiavimo derinant sąmatas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

Tai, kad teismas atmetė šį kreditoriaus reikalavimą kaip nepagrįstą, nereiškia, kad atsakovas tokiu būdu faktiškai buvo atleistas nuo prievolės finansuoti jam tenkančių pastatytų namų naudojimui pagal paskirtį reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Kaip minėta, ginčijamas kreditorinis reikalavimas kildinamas iš jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl inžinerinės infrastruktūros įrengimo išlaidų pasiskirstymas tarp sutarties šalių ir šių išlaidų atlyginimo klausimas neturi įtakos sutarties šalių įsipareigojimams prieš trečiuosius asmenis dėl inžinerinės infrastruktūros įrengimo.

Apelianto argumentas dėl atsakovo įregistruoto didesnio statinių ploto, nei buvo numatyta projekte, nesusijęs su pareikštu reikalavimu atlyginti išlaidas už įrengtą inžinerinę infrastruktūrą.

Dėl kreditorinio reikalavimo, susijusio su subnuomos mokesčiu

Byloje taip pat kilo ginčas dėl atsakovo įsipareigojimo kreditoriui sumokėti subnuomos mokestį pagal šalių sudarytą 2004 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartį (toliau – Subnuomos sutartis) (1 t., 32-3 b. l.). Kreditoriaus teigimu, atsakovas nuo 2009 m. nesumokėjo jam 40 866 Lt žemės subnuomos mokesčio. Ginčas kilo dėl šio mokesčio skaičiavimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas šį reikalavimą, sprendė, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos sklypo vertės, taikant 1,5 proc. tarifą. Šią išvadą teismas grindė vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis. Apelianto teigimu, teismas turėjo taikyti ne minėto administracinio teisės akto, o šalių sudarytos sutarties nuostatas, nustatančias kitokią nei VĮ Registrų centro nekilnojamo turto išraše nurodyta indeksuotą sklypų vertę, pagal kurią skaičiuojamas subnuomos mokestis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo atsakovo mokėtiną subnuomos mokestį, o apelianto argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

Pagal Subnuomos sutarties 9 punktą, žemės nuomos mokestis mokamas LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ nustatyta tvarka. Šis nutarimas neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d. Šalys susitarė, kad įstatymų ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos užmokesčiui bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais (Subnuomos sutarties 12 p.). Pagal šiuo metu galiojantį LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 8.1 punktu, jei sprendimas leisti naudotis valstybine žeme buvo priimtas iki 2008 m. gruodžio 31 d. – valstybinės žemės sklypų naudotojų mokamas mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę, nustatytą pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto taisyklių 9 punkte (šiuo atveju taikytinas taisyklių 9.1 p. nustatytas 1,5 proc. tarifas). Pagal minėtą Žemės įvertinimo metodiką yra apskaičiuojama žemės indeksuota vertė (LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.6.1 p.). Taigi remiantis nurodytu reglamentavimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės nuomos mokestį skaičiavo nuo indeksuotos sklypo vertės.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šalys susitarė subnuomos mokestį skaičiuoti nuo Subnuomos sutartyje nurodytos indeksuotos sklypų vertės. Subnuomos sutarties 8 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nominali indeksuota kaina yra 331 829 Lt, žemės sklypo subnuomojamos dalies vidutinė rinkos vertė 1 143 682 Lt. 2005 m. gegužės 30 d. Sutartimi dėl 2004 m. rugsėjo 24 d. „Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutarties Nr. 02/195“ pakeitimo šalys patikslino Subnuomos sutarties 1 ir 8 punktus, nustatydamos, kad nuomininkas subnuomininkui nuomoja dvi 7 793 kv. m ir 4 145 kv. m minėto žemės sklypo dalis, iš viso 11 938 kv. m; žemės sklypo subnuomojamų dalių vidutinė vertė 762 838 Lt (2 t., 110 b. l.). Iš aptartų Subnuomos sutarties nuostatų matyti, kad šalys šia sutartimi nustatė sunuomojamo sklypo vidutinę rinkos kainą, o ne indeksuotą vertę. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro 2012 m. spalio 9 d. išrašo duomenis, indeksuota viso 6,3033 ha žemės sklypo, kurio atitinkamos dalys yra subnuomojamos atsakovui, vertė – 2 310 790 Lt (2 t., 113 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo sunuomojamų sklypo dalių indeksuota vertė yra 437 647,08 Lt, o 1,5 proc. mokesčio tarifas nuo šios sumos sudaro 6 564,71 Lt, pagrįstai sprendė, kad subnuomos mokestis už 2008, 2009 ir 2010 m. iš viso sudaro 19 694,13 Lt. Subnuomos sutarties sąlygų analizė, kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokios subnuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos taikymo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir, iš dalies patvirtindamas kreditoriaus pareikštą finansinį reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus kreditoriaus atskirąjį skundą, atsakovui iš kreditoriaus priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos 700 Lt (202,73 Eur) išlaidos už advokatės teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aljos statyba“ (į. k. 126084348) iš kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ (į. k. 120815910) 202,73 Eur (du šimtus du eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė