Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nukentėjusiojo A. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-290/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. išnagrinėta A. K. baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 102 straipsnį. Kauno apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu panaikino ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį – A. K. pripažino kaltu ir nuteisė laisvės atėmimu 7 metams, tačiau nuo bausmės vykdymo atleido dėl ligos. Minėtu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiesiems J. J. priteista 15 000 Eur, N. I. Š. – 15 000 Eur, V. B. – 8 000 Eur, E. G. – 15 000 Eur, A. G. – 10 000 Eur, E. L. – 6000 Eur.

2016 m. liepos 8 d. nukentėjusysis A. G. pateikė prašymą, atsižvelgiant į tai, kad jo motina nukentėjusioji E. G. mirusi, vykdomąjį dokumentą dėl priteistos 15 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš nuteistojo išduoti jo, tai yra A. G. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taigi ir vykdymo procese.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išduotas mirties liudijimas patvirtina, kad nukentėjusioji E. G. mirė 2013 m. vasario 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis priimtas 2015 m. gruodžio 4 d. Jis įsiteisėjęs ir vykdomas. Iš Kauno miesto 15-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad mirusiosios palikimą priėmė jos įstatyminis įpėdinis – sūnus A. G..

Vadovaujantis CK nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (CK 1.115 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, nepriklauso paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Teisės į neturtinės žalos atlyginimą perėjimo (paveldėjimo) tretiesiems asmenims galimybė gali būti pripažinta tuomet, kai ji jau yra apibrėžta teismo nustatytos kompensacinės sumos pavidalu. Šiuo atveju, teismo priteista konkreti suma – 15 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog pati nukentėjusioji realizavo savo teisę pareikalauti iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu sukurdama turtinio pobūdžio reikalavimo teisę A. K., kuri pagal teisės aktų nuostatas gali būti paveldima, teismas pripažįsta, kad teisių perėmimas, šiuo nagrinėjamu atveju, yra galimas.

Pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 11 d. nukentėjusiesiems buvo išduoti vykdomieji raštai, tačiau E. G. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-84-290/2013 pripažintinas negaliojančiu, todėl nevykdytinas ir grąžintinas Kauno apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. G. prašymą tenkinti.

Pakeisti išieškotoją E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) į A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-290/2013, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu iš nuteistojo A. K. jai priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, išduodant vykdomąjį raštą.

Nutartis per 7 dienas, nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.