Motyvuojamoji dalis
Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius teisės pažeidimą ar nusikaltimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė teisėje nėra preziumuojama
2.3. Inspekcija savo išvadas grindžia teisinio vertinimo principais, taikomais eksporto sandorių atveju, tačiau neatsižvelgia į tai, kad Bendrovė atliko tranzito operacijas, dėl kurių, atsižvelgiant į sandorių pobūdį, eksporto sandorius reglamentuojančios teisės normos netaikomos.
2.4. Bendrovė iš Lietuvos valdžios institucijų susigrąžino akcizo užstatą, kuris buvo sumokėtas Lietuvos valstybės biudžetui pagal tranzito procedūrą ir atitinkamus sandorius. Taigi PVM atžvilgiu institucijos negali laikytis kitokios pozicijos.
3. VMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1 mokesčių administratorius surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo jos įformintiems prekių (dyzelinio kuro) tiekimams įmonėms Europa Consortium LLP bei CARBURANT GROS Sp.z.o.o., nes šios užsienio įmonės (jas įsteigę, kontroliavę ir jų vardu veikę asmenys) sukčiavo PVM srityje, o Bendrovė žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad jos vykdomi sandoriai yra įtraukti į šių įmonių atliekamą sukčiavimą.
3.2. Ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio PVMĮ 49 str. 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Pagal PVMĮ 56 str. 1 dalį, tokiu atveju PVM mokėtojas privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. PVMĮ 56 str. 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas taikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-22 nutartyje adm. byloje Nr. A-516-602/2017 yra konstatavusi, kad „pagal PVM direktyvos 138 str. 1 dalį (PVMĮ 49 str. 1 dalį) prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą): (1) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas įgijėjui; (2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; (3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks (t. y. PVM mokėtojui), kitos valstybės narės teritorijoje. Taip pat teismas pažymėjo, kad tiekimo Bendrijos viduje sąvoka, kaip ir įsigijimo Bendrijos viduje sąvoka, yra objektyvaus pobūdžio ir taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2012-09-27 sprendimo byloje VSTR, C-587/10, 30 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Sandoriai turi būti apmokestinami atsižvelgiant į jų objektyvius požymius (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2007-09-27 sprendimo byloje Collée, C-146/05, 29 ir 30 p.) – mokesčių neutralumo principas reikalauja, kad nuo PVM būtų atleidžiama, jeigu tenkinami esminiai reikalavimai, net jei apmokestinamieji asmenys nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų (Teisingumo Teismo 2016-10-20 sprendimo byloje Plöckl, C-24/15, 38 ir 39 p.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad atsisakymas taikyti atleidimą nuo mokesčio, kai nevykdoma nacionalinėje teisėje numatyta pareiga, šiuo atveju – pareiga nurodyti įgijėją (PVM įstatymo 80 str. 1 d. (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), kuriam skirtos Bendrijos viduje patiektos prekės, turi atgrasomąjį poveikį, kuriuo siekiama užtikrinti minėtos pareigos veiksmingumą ir užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ar mokesčių vengimui (ESTT 2010-12-07 sprendimo byloje R., C-285/09, 50 p.). Iš tiesų PVM sąskaitose faktūrose nenurodžius tikrų įgijėjų tapatybės, šie galėtų išvengti už į atitinkamą valstybę narę vykdytą prekių tiekimą Bendrijos viduje tenkančio PVM mokėjimo.
Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atvejais, kai PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti ne tikrieji įgijėjai, teisė į neapmokestinimą PVM gali būti paneigta tik jei tiekėjas: (1) pats sukčiavo, pavyzdžiui, tyčia nurodydamas klaidingus duomenis apie įgijėją (Teisingumo Teismo 2010-12-07 sprendimo byloje R., C-285/09, 49 p.); (2) žinojo arba, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo žinoti, jog įgijėjas sukčiauja, bet vis tiek sudarė sandorį. Kaip matyti iš prieš tai pateikto vertinimo, teisingo (tikrojo) įgijėjo nurodymas PVM sąskaitose faktūrose, kai kalbama apie tiekimą Bendrijos viduje, nėra savitikslis reikalavimas – jis neatsiejamai susijęs su inter alia PVM direktyvos 131 straipsnyje nustatytu siekiu užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.
ESTT formuluojamos taisyklės dėl teisės į PVM atskaitą paneigimo sukčiavimo ar kito teisės pažeidimo atveju pagal analogiją taikomos ir prekių tiekimui Bendrijos viduje (Teisingumo Teismo 2007-09-27 sprendimo byloje Teleos ir kt., C-409/04, 65 p.; 2014-12-18 sprendimo sujungtose bylose Italmoda ir Turbu.com, C-131/13, 45 p.).
ESTT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Sąjungos teisei iš esmės neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas imtųsi visų priemonių, kurių gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, jog įsitikintų, kad jo sudaromas sandoris neįtraukia jo į sukčiavimą mokesčių srityje. Nustačiusi, kad tiekėjo kontrahentas dalyvavo sukčiaujant arba padarė pažeidimų, kompetentinga mokesčių institucija, atsižvelgdama į objektyvius įrodymus ir nereikalaudama iš tiekėjo atlikti patikrinimų, kurie jam nepriklauso (ESTT 2013-01-31 sprendimo byloje C-643/11, 62 p.), turi nustatyti, jog apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę neapmokestinimą PVM, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje.
Nesant objektyvių ir akivaizdžių įrodymų, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie kontrahentų sukčiavimą, mokesčių administratorius pirmiausia turi įrodyti, kad (1) šis asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo matyti požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, ir (2) matydamas tokius požymius nesiėmė veiksmų, kurių gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų kontrahentų sąžiningumu.
Aptariamą žinojimą ar galėjimą žinoti pirmiausia patvirtina įvairios objektyvios aplinkybės, kaip, antai, sandoryje dalyvaujančių subjektų ryšiai (akcininkai, savininkai, apskaitą tvarkantys asmenys ir pan.), kurios vertinamos kiekvienu individualiu atveju. Be to, ESTT yra nurodęs, jog apmokestinamasis asmuo, kai mato požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, galėtų būti įpareigojamas prašyti informacijos iš ūkio subjekto tam, kad įsitikintų jo patikimumu (ESTT 2015-10-22 sprendimo byloje PPUH Stehcemp, C-277/14, 50 p.).
3.3. Teismų praktikoje pasisakyta dėl požymių, kuriems esant yra pripažįstama, jog prekių įgijėjai sukčiauja PVM (LVAT 2019-02-13 nutartis byloje Nr. eA-2-575/2019). Pavyzdžiui, užsienio mokesčių administratorius informacija, jog įmonė niekada neteikė jokių PVM deklaracijų; nebuvo deklaruoti jokie sandoriai ar įsigijimai Bendrijos viduje; įmonė faktiškai nevykdė jokios realios verslo veiklos; nerandamos jų registruotose veiklos vietose; šių įmonių veiklos adresai neegzistuoja; buveinės registruotos gyvenamųjų ir svečių namų adresais; įmonių atsakingi asmenys, užsienio piliečiai, nesurasti ir jų buvimo vietos nenustatytos, asmenims, atsakingiems už šių įmonių veiklą, pradėti baudžiamieji procesai dėl įtarimų organizuotu PVM vengimu dalyvaujant mokesčių sukčiavimo grandinėje.
Nagrinėjamoje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių, jog Pareiškėjos kontrahentai vykdė ar dalyvavo mokestiniame sukčiavime, o Pareiškėja žinojo ar iš objektyvių aplinkybių galėjo žinoti, kad jos vykdomi ginčo sandoriai yra įtraukti į įgijėjų atliekamą sukčiavimą.
3.4. 2013-11-26 Lietuvos Respublikos mokesčių registre Latvijos įmonė SIA TF EUROPA įregistravo užsienio apmokestinamąjį asmenį SIA TF EUROPA, PVM mokėtoja Lietuvos Respublikoje įregistruota 2013-12-01, PVM mokėtojo kodas LT100008172313, deklaruota veikla – dyzelinio kuro didmeninė prekyba. 2015-07-09 išregistruota iš Lietuvos Respublikos PVM mokėtojų registro.
3.5. Latvijos įmonė SIA TF EUROPA, taikydama 45 muitinės procedūrą, dyzelinį kurą importavo iš Baltarusijos įmonės OAO „Naftan“, per Jungtinėje Karalystėje registruotą ofšorinę įmonę Tranzit Finland Limited. Kuras iš Baltarusijos buvo transportuojamas geležinkeliu (cisternomis) iki UAB „Kvistija“ akcizinio sandėlio (Nr. LTOA09020010S), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. 2020-07-20 Bendrovė pateikė 2013-12-06 naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/12, sudarytą tarp pardavėjo: įmonės „Transit finland LTD“, atstovaujamos I. V. ir pirkėjo: SIA „TF Europa“, atstovaujamos V. L.. Įmonės „Transit finland LTD“ atstovo I. V. parašai ant sutarties ir papildomų susitarimų akivaizdžiai skiriasi.
Nustatyta, kad Bendrovė nuo 2014 m. spalio mėn. nebevykdė ekonominės veiklos, nustatyti skolų tarp pirkėjų ir pardavėjų nėra galimybės, kadangi Bendrovė patikrinimui nepateikė apyvartos žiniaraščių (ar panašių suvestinių registrų) su pirkėjais ir tiekėju, pagal kuriuos būtų galimybė nustatyti skolas.
Iš pateiktų sutikrinimo akto ir susitarimo matyti, kad Bendrovė tiekėjui „Transit Finland LTD“ 2014-09-15 buvo skolinga 628096,51 USD; 2015-01-06 skola 340743,63 USD. Bendrovei nveatsiskaičius už gautas prekes jokių ekonominių pasekmių su tiekėju neiškilo, nors pagal pateiktą 2013-12-06 naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/12 ir susitarimus numatytas atsiskaitymas per 20 k. d. Tiekėjas pagal 2015-01-06 susitarimą su Bendrove perimdamas pirkėjo skolą įsipareigojo ir ateityje nereikšti Skolininkui jokių reikalavimų dėl nuobaudų ar netesybų išieškojimo už skolos mokėjimo terminų uždelsimą. Kreditorius įsipareigojo savo lėšomis kompensuoti visas išlaidas, patirtas įgyvendinant reikalavimo teisę.
Vadovaujantis verslo logika ir sąžiningai sudarant prekinius piniginius sandorius, tokie susitarimai tarp nesusijusių ir vienas kitam įtakos nedarančių juridinių asmenų nebūtų sudaryti.
Laikotarpyje nuo 2013-12-01 iki 2014-12-31 apie 90 proc. visų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų išrašytos Jungtinės Karalystės įmonei Europa Consortium LLP, tarptautiniuose krovinių gabenimo važtaraščiuose (CMR) gavėju nurodyta Lenkijos įmonė Tranzit Finland poland Sp.z.o.o., registruota adresu (duomenys neskelbtini) Warsawa, t. y. Bendrovė registruota tiekti prekes vos ne vieninteliam pirkėjui, kas įrodo realios veiklos nebuvimą, o patvirtina tariamą veiklą.
Bendrovė pakartotiniam patikrinimui nepateikė jokių dokumentų, įprastai turimų įmonėse, kurios verslą vykdo su užsienio partneriais: komandiruočių įsakymų, ataskaitų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, ar Bendrovės darbuotojai vyko į susitikimus su tiekėju bei pirkėjais (tiekėjas - Tranzit Finland Limited, registruota Londone; pirkėjai - Europa Consortium LLP, registruota JK, Tranzit Finland poland Sp.z.o.o. ir Carburant Gross Sp.z.o.o., registruotos Lenkijoje), kurių metu būtų aptartos įvairios pasirašomų sutarčių sąlygos (prekių kainos, kas atsakingas už prekių gabenimą, draudimą ir kt.) bei įvertinta verslo aplinka; kuro, reikalingo Bendrovės veiklai vykdyti, pirkimo dokumentų; ryšio paslaugų pirkimo dokumentų ir kt.
Bendrovė laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-08-22 įsigijo prekių už 55 675 831 Lt (neįskaitant transporto ir kitų paslaugų vertės) ir jas pardavė už 54 863 659 Lt, tai yra parduodama prekes patyrė 812 172 Lt (55675831 Lt – 54863659 Lt) nuostolį. Įvertinus apskaitos, muitinės tarpininko ir akcizinio sandėlio Lietuvoje paslaugų sąnaudas, Bendrovės nuostolis (laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-12-31) sudaro 1 413 974 Lt (812172 Lt (nuostolis iš prekių pardavimo) + 601802 Lt (kitos sąnaudos)). Bendrovė devynis mėnesius intensyviai pirko kurą iš to paties tiekėjo Baltarusijoje per JK registruotą ofšorinę įmonę, kuriai už prekes nepilnai atsiskaitė, pardavė kurą pirkėjams mažesne kaina negu pirkimo sąnaudos, todėl pagrįsta yra išvada, kad veiklos nuostoliai susidarė ne dėl pagrįstų verslo nesėkmių, o dėl tyčinių Bendrovės veiksmų.
3.6. Dėl sandorių su Lenkijos įmone CARBURANT GROS Sp.z.o.o:
Nustatyta, kad Bendrovė dyzelinio kuro tiekimams įforminti laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30 Lenkijos įmonei CARBURANT GROS Sp.z.o.o. išrašė 5 PVM sąskaitas faktūras bendrai 315698,43 Lt sumai (patikrinimo akto 16 lapas, 1 lentelė). Bendrovė sandorius su šia įmone apskaitė kaip tiekimus į kitas ES valstybes nares ir juos apmokestino 0 proc. PVM tarifu pagal Europos Tarybos direktyvos 2006/112/EB 138 (1) straipsnį atitinkančią PVMĮ 49 str. 1 dalį.
Bendrovė dyzelinį kurą įsigijo (importavo) iš Baltarusijos įmonės ir pardavė Lenkijos įmonei CARBURANT GROS Sp.z.o.o., surašant pardavimo PVM sąskaitas faktūras. Bendrovės Įgalioto asmens teigimu, dyzelinis kuras iš UAB „Kvistija“ akcizinio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pirkėjo CARBURANT GROS Sp.z.o.o. samdytu transportu buvo transportuojamas iki Lenkijos akcizinio sandėlio Oil Transfer Sp.z.o.o., adresu (duomenys neskelbtini) Suvalkuose. Bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė CMR, todėl negalima nustatyti, kas buvo prekių įgijėjas, kas atliko vežimo paslaugas, kokia įmonė gavo prekes, kur prekės iškrautos ir kitų aplinkybių.
Patikrinimo metu Bendrovės direktorius V. L. paaiškino, kad: „...Kuras buvo parduodamas remiantis sutartimis su pirkėjais. Kuras buvo atkraunamas pagal pirkėjo nurodymus. Kuras buvo išvežamas gavėjo transportu. Prekės pereidavo pirkėjo nuosavybėn nuo CMR įforminimo sąlygomis EXW, Panevėžys, momento. Prekės buvo atkraunamos gavėjui pagal pirkėjo nurodymą, įrašytą PVM faktūroje. Visi tiekimai buvo vykdomi su prekės pristatymo į Lenkiją garantijos suteikimu. Patvirtinimas, kad prekę gavo gavėjas, buvo garantijos dėl akcizo uždarymo. Tikėtina, kad draudimu pasirūpindavo gavėjas arba jo nurodymu transportavimo įmonė. Prekės gavėjui buvo perduodamos EXW sąlygomis...“.
Bendrovės įgaliotas asmuo A. K. liudytojo apklausos protokole parodė, kad CMR dėl prekių išgabenimo iš Lietuvos išrašydavo Bendrovė ir pateikdavo UAB „Kvistija“, kuri teikdavo garantijas, kad prekės pateks į akcizinį sandėlį Lenkijoje, šie įrodymai buvo pagrindas taikyti 0 proc. PVM tarifą: pardavimo sąskaitą kitos Europos valstybės PVM mokėtojui, pirkėjo patvirtinimą, kad prekės gautos ir atitinkamai apskaitytos, ir žinojimas, kad dyzelinis kuras kaip akcizinė prekė išvyko iš Lietuvos akcizinio sandėlio, kontroliuojamo VMI.
Siekiant išsiaiškinti faktinį prekių gavėją, prekių pristatymo vietą ir įsitikinti CARBURANT GROS Sp.z.o.o. vardu vykdytu prekių tiekimų realumu buvo išsiųstas paklausimas Lenkijos mokesčių administratoriui. Lenkijos mokesčių administratorius informavo, kad įmonė CARBURANT GROS Sp.z.o.o. yra įtraukta į tarptautinį karuselinį sukčiavimą.
Taigi darytinos išvados, kad:
1) CARBURANT GROS Sp.z.o.o. PVM sąskaitų faktūrų įforminimo momentu (nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30) buvo įregistruota PVM mokėtoja Lenkijos Respublikoje, tačiau deklaracijos už minėtą laikotarpį nepateikė, įmonė realiai nevykdė veiklos, 2014-12-02 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kadangi įmonę atstovaujantys asmenys neatsiliepė į kvietimus atvykti pas mokesčių administratorių ir pateikti dokumentus patikrinimui, t. y. Lenkijos įmonė sukčiavo PVM srityje;
2) Lenkijos įmonė CARBURANT GROS Sp.z.o.o. faktiškai nedalyvavo prekybos kuru procese; neįgijo prekių ir jų nepardavė; neišrašė pardavimo sąskaitų; neturėjo darbuotojų, sandėlių ar ilgalaikio turto; įmonė už įsigytus degalus nemokėjo; neorganizavo gabenimo; nemokėjo mokesčių pagal išrašytas sąskaitas, turi 39235304 PLN mokesčių nepriemoką, t. y. Lenkijos įmonė sukčiavo PVM srityje;
3) CARBURANT GROS Sp.z.o.o. įtraukimas į pardavimų grandinę leido sumažinti vienos tonos kuro pardavimo kainą 375 PLN;
4) Bendrovės sandoriai su Lenkijos įmone CARBURANT GROS Sp.z.o.o. buvo trumpalaikiai, tęsėsi tik vieną mėnesį, per kurį buvo įforminta dyzelinio kuro pardavimo už 315566 Lt. Svarbu ir tai, kad tuoj po vykdytų tiekimų, tai yra 2014-12-02 Lenkijos įmonė išregistruota iš PVM mokesčių registro kaip nerandama bei mokestiniam patikrinimui neteikianti dokumentų.
Bendrovė pakartotiniam mokestiniam patikrinimui nepateikė: sutarčių su pirkėju, todėl negalima įvertinti įvykusio sandorio aplinkybių ir sandorio šalių atsakomybės, nustatyti atsakingų asmenų tapatybės, transportavimo ir atsiskaitymo sąlygų; sutarties su Lenkijos akciziniu sandėliu, kuris pagal Lietuvos akcizinio sandėlio pateiktus duomenis yra prekių gavėjas; išrašo iš Lenkijos registrų centro, patvirtinančio, kad CARBURANT GROS Sp.z.o.o. vykdo realią veiklą, turi turto, darbuotojų, jos apyvarta reali; įgaliojimo, ar kito dokumento, įrodančio asmens atvykusio atsiimti krovinio teisėtą atstovavimą įmonei; dokumento, kuriame pirkėjo būtų nurodyta, krovinio gavėjas, transporto priemonės numeris, vairuotojas ir panašiai.
Inspekcija pagrįstai padarė išvadą, kad įmonės CARBURANT GROS Sp.z.o.o.vardu veikė asmenys, kurie sukčiavo mokesčių srityje. Bendrovė, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo žinoti apie įmonės CARBURANT GROS Sp.z.o.o. vardu veikusių asmenų dalyvavimą su PVM sukčiavimu susijusioje veikloje. Bendrovės elgesys sandoriuose su CARBURANT GROS Sp.z.o.o. neatitinka rūpestingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji negali būti laikoma sąžininga.
3.7. Dėl sandorių su Jungtinės Karalystės įmone Europa Consortium LLP:
Bendrovė už 2013 metų gruodžio mėnesį pateikė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, įformintas Europa Consortium LLP ir CMR maršrutu: nuo Lietuvos akcizinio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, iki Lenkijos akcizinio sandėlio Oil Transfer Sp.z.o.o., adresu (duomenys neskelbtini) Suwalki. Pateiktų CMR 2 langelyje „Gavėjas“ nurodyta įmonė Dybek Sp.z.o.o. (adresas (duomenys neskelbtini)); 3 langelyje „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodė Lenkijos akcizinį sandėlį Oil Transfer Sp.z.o.o., adresas (duomenys neskelbtini) Suwalki; 24 langelyje „Krovinys gautas“ nėra jokių gavėjo spaudų, datų, parašų.
Lenkijos įmonė Dybek Sp.z.o.o. PVM mokėtoja įregistruota 2013-04-18, išregistruota iš PVM mokėtojo registro 2015-04-10, kaip mokesčių administratoriui neteikianti duomenų apie vykdomą veiklą.
Patikrinimo metu Bendrovė pateikė 2013-12-15 Europa Consortium LLP raštą, kuriame nurodyta, kad parduodant dyzelinį kurą iš UAB „Kvistija“ akcizinio sandėlio Panevėžyje, pardavimo dokumentuose gavėją nurodyti Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o., krovinio iškrovimo vietą - OIL TRANSFER Sp.z.o.o., adresas (duomenys neskelbtini) Suwalki, Lenkija. Raštą pasirašė įgaliotas asmuo N. M..
Bendrovė patikrinimui už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 pateikė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, įformintas Europa Consortium LLP ir CMR maršrutu: nuo Lietuvos akcizinio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys iki Lenkijos akcizinio sandėlio Oil Transfer Sp.z.o.o. Suvalkuose. Pateiktų CMR 2 langelyje „Gavėjas“ nurodė įmonę Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o., 3 langelyje „Krovinio iškrovimo vieta“ nurodė Lenkijos akcizinį sandėlį Oil Transfer Sp.z.o.o., 24 langelyje „Krovinys gautas“ uždėti Oil Transfer Sp.z.o.o. spaudai, tačiau nėra gavimo datos, gavėjo parašų. Lenkijos mokesčių administratorius nurodė, kad minėtas akcizinis sandėlis vykdo veiklą kaip registruotas gavėjas, teikiantis akcizinių prekių Bendrijos viduje išmuitinimo paslaugas, nevykdantis sandėliavimo ir pardavimo operacijų, todėl iškrovimas jame negalimas, o krovinio atžymėjimas akciziniame sandėlyje nereiškia, kad prekę gavo galutinis pirkėjas.
Bendrovė patikrinimo metu nepateikė jokių kitų įrodymų - prekių perdavimo-perėmimo aktų, patvirtinimų apie gautas prekes ar panašių dokumentų, patvirtinančių prekių pristatymą PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams. Bendrovės pateikti CMR, kurių 24 laukelyje „Krovinys gautas“ uždėti akcizinių sandėlių anspaudai ir kai kur neįskaitomi parašai, nepatvirtina, jog prekes pirkėjai gavo, kadangi: 1) PVM sąskaitose faktūrose nurodyti pirkėjų adresai nesutampa su CMR nurodytais prekių pristatymo adresais; 2) vežėjų pateiktuose CMR pagal kuriuos kuras buvo gabenamas iš Lietuvos į Lenkijos akcizinį sandėlį 24 langelyje yra akcizinio sandėlio spaudas ir neidentifikuoto asmens parašas, vežėjų pateiktuose CMR pagal kuriuos kuras buvo gabenamas Lenkijos teritorija (nuo akcizinio sandėlio iki faktiško įgijėjo) nurodyta, kad siuntėjas akcizinis sandėlis, gavėjai nurodyti įvairūs, t. y. prekės pristatytos su prekių tiekimu tiesiogiai nesusijusiems, nenustatytiems asmenims.
Bendrovė pateikė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, įformintas Europa Consortium LLP, nurodė jos buveinės adresą Anglijoje; CMR nurodyti gavėjai Transit Finland Poland sp. z o. o. bei įmonė Dybek Sp.z.o.o., krovinio iškrovimo vieta OIL Transfer Sp.z.o.o. buveinės adresas. Bendrovės pateiktuose dokumentuose nurodyti įmonių registracijos adresai, taip pat nenurodydama pristatymo adreso, Bendrovė nesielgė rūpestingai, nesidomėjo ir nesurinko įrodymų, ar prekės realiai perduotos prekių įgijėjui.
Europa Consortium LLP 2013 m. ketvirtą ketvirtį nedeklaravo jokių tiekimų ES valstybių narių PVM mokėtojams, 2014 metų pirmą, antrą ir trečią ketvirčius teikė deklaracijas, kuriose deklaravo tiekimus Lenkijos įmonėms: Dybek Sp.z.o.o. ir Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. pagal trikampę prekybos schemą.
Bendrovė prekių pardavimams patvirtinti pateikė Bendrovės įgalioto asmens paruoštus suvestinius registrus, kuriuose nurodyti pardavimo sąskaitų numeriai ir prekių vertė (USD), tačiau jie vertintini kritiškai, kadangi ant raštų uždėti Europa Consortium LLP spaudai, tačiau nėra pasirašiusio asmens vardo ir pavardės. Bendrovė net nesiekė identifikuoti prekių pirkėjo, nors galėjo įtarti, kad vykdomi sandoriai yra įtraukti į prekių įgijėjo atliekamą sukčiavimą.
Bendrovės pateiktuose CMR langelyje „krovinio iškrovimo vieta“ nurodytas akcizinis sandėlis Oil Transfer Sp.z.o.o., adresas (duomenys neskelbtini) Suwalki. Lenkijos mokesčių administratorius nurodė, kad minėtas akcizinis sandėlis vykdo veiklą kaip registruotas gavėjas, teikiantis akcizinių prekių Bendrijos viduje išmuitinimo paslaugas, nevykdantis sandėliavimo ir pardavimo operacijų, todėl iškrovimas jame negalimas, o krovinio atžymėjimas akciziniame sandėlyje nereiškia, kad prekę gavo galutinis pirkėjas. Taigi pagal Bendrovės pateiktus CMR nėra galimybės nustatyti, kur krovinys buvo iškrautas ir kas yra krovinio įgijėjas.
Iš Lenkijos bei Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių pateiktos informacijos bei patikrinimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad:
1) Europa Consorcium LLP PVM sąskaitų-faktūrų įforminimo momentu (nuo 2013-12-01 iki 2014-06-30) buvo įregistruota PVM mokėtoja Jungtinėje Karalystėje ir jos PVM kodas buvo galiojantis, tačiau įmonė tik imitavo vykdomą veiklą, o realiai nei įsigydavo kuro, nei parduodavo;
2) Europa Consorcium LLP deklaravo tiekimus Lenkijos įmonėms Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. ir Dybek Sp.z.o.o. pagal trikampę prekybos schemą su nuliniais mokestiniais įsipareigojimais, t.y. sąmoningai siekė apgaule užvaldyti PVM;
3) Lenkijos įmonė Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. deklaravo įsigijimus iš Europa Consorcium LLP, tačiau nedeklaravo pardavimų;
4) Lenkijos Respublikos prokuratūra atlieka baudžiamąjį tyrimą įmonės Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. prezidento D. M. atžvilgiu, kuris buvo įtrauktas į organizuoto nusikalstamumo grupę, siekiant vykdyti mokestinius nusikaltimus, susijusius su prekyba kuru, užvaldant PVM apgaule, t. y. Bendrovės kontrahentė dalyvavo sukčiaujant PVM;
5) Lenkijos Respublikos prokuratūra, kriminalinio tyrimo metu nustatė, kad Europa Consorcium LLP (pirkėja, kuri deklaruoja tiekimus įmonėms Dybek Sp.z.o.o. ir Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o.) imitavo savo veiklą, realios ekonominės veiklos nevykdė, ji tik perrašydavo sąskaitas ir kurą perparduodavo žemiau jo įsigijimo kainos;
6) Bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė kuro pardavimo sutarčių nei su kuro pirkėju Europa Consorcium LLP, nei su prekių gavėjomis Dybek Sp.z.o.o. ir Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o.;
7) Bendrovė nepateikė įgaliotų asmenų (kuro priėmimui) pavardžių, indentifikavimo kodų, parašų pavyzdžių, nepateikė suvestinių registrų su pirkėju Europa Consorcium LLP, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar įmonė pirkėja pati atsiskaitė už patiektą kurą, ar atsiskaitė įmonė gavėja, ar atsiskaitymai vykdavo iš anksto, ar patiekus prekes. Bendrovė nepateikė įgaliojimo, ar kito dokumento, įrodančio asmens atvykusio atsiimti krovinio teisėtą atstovavimą įmonei bei nepateikė dokumento, kuriame pirkėjo būtų nurodytas krovinio gavėjas, transporto priemonės numeris, vairuotojas ir panašiai.
3.8. Dėl prekių gabenimo:
Atliekant pakartotinį patikrinimą 2021 m. balandžio 13; 16; 19; 22 ir 23 dienomis likvidatorė el. paštu pateikė Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pirkėjams už gabenimo paslaugas, taip pat Bendrovės sudarytas transporto užsakymus-sutartis su vežėjais bei vežėjais-ekspeditoriais. Užsakymuose nurodyti vežėjai ir vežėjai-ekspeditoriai (įrašytas pavadinimas), o ne tikrasis vežėjas, pakrovimo data, siuntėjas – Bendrovė, pakrovimo adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys, iškrovimo data, automobilio Nr., iškrovimo adresas – nurodyti adresai-vietovės, kur dyzelinis kuras turi būti iškraunamas, bet tai nėra akcizinio sandėlio Oil Transfer Sp.z.o.o. adresas Suvalkuose. Pažymėtina tai, kad šis adresas sutampa su CMR-e su kuriuo dyzelinas gabenamas iš Lenkijos akcizinio sandėlio į nurodytą krovinio iškrovimo adresą, ir sutampa su šio CMR-o 24 laukelyje uždėtuose spauduose nurodytais adresais ir įmonių pavadinimais. Bendrovės likvidatorės pateiktuose visuose užsakymuose – sutartyse ties eilute gavo/gavėjas nėra jokio įrašo, o tai labai svarbus rekvizitas vežėjui gabenant krovinį gavėjui, siekiant pristatyti krovinį tikram gavėjui ir gauti atžymas, kad krovinys perduotas tikrajam gavėjui. Bendrovė žinojo ir turėjo galimybę žinoti, kas yra tikrasis dyzelinio kuro įgijėjas, nes pati Bendrovė, sudarydama transporto užsakymus-sutartis su vežėjais ir vežėjais-ekspeditoriais, žinojo dyzelinio kuro pristatymo adresą, ir galimai žinojo tikrąjį gavėją, nes Bendrovė turėjo nurodyti vežėjui kam pristatyti kurą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė akcizinių prekių tiekimą ES šalių PVM mokėtojams vykdė dalyvaudama PVM sukčiavimo grandinėje: dyzelinio kuro siuntėja (Baltarusijos įmonė OAO „Naftan“) - tiekėjas (Tranzit Finland Limited - Bendrovė - tarpininkai Europa Consortium LLP ir Carburant Gross Sp.z.o.o. - tarpininkai ((Tranzit Finland Poland sp.z.o.o. ir Dybek Sp.z.o.o.) – pirkėjai; tarpininkų grandinę sudarė Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje įsteigtos įmonės; nėra galimybės nustatyti kiek buvo apmokėta tiekėjui ir kiek apmokėjo pirkėjai, kadangi Bendrovė patikrinimo metu nepateikė suvestinių registrų ar apyvartos žiniaraščių pagal kontrahentus: kuro tiekėją ir kuro pirkėjus, balansų, didžiosios knygos ar kitų suvestinių dokumentų; CMR uždėtas Lenkijos akcizinio sandėlio anspaudas, tikrųjų gavėjų patvirtinimų, kad prekes gavo nėra; įmonės tarpininkės nevykdė mokestinių prievolių, nedeklaravo tiekimų, nesumokėjo mokesčių; neišrašė pardavimo sąskaitų; įmonės tarpininkės nepateikė dokumentų patikrinimui, neatvyko pas mokesčių administratorius, nerandamos registracijos adresais; dyzelinį kurą parduodavo žemiau įsigijimo kainos; Bendrovės pateiktuose balansuose už 2013/2014 ir 2015 m. deklaruoti nuostoliai.
Naudojant sukurtą sandorių grandinę, buvo siekiama nuslėpti tikruosius pirkėjus ir sumažinti pardavimo kainą., Pavyzdžiui, 2014-02-14 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas pirkėjas Europa Consortium LLP, CMR‘e gavėju nurodytas Transit Finland Poland sp. z o. o., krovinio iškrovimo vieta nurodyta OIL Transfer sp. z o. o., Bendrovė pati užsakė pervežimą, pervežimo sutartyje gavėjas nebuvo nenurodytas, kitame CMR‘e siuntėju nurodytas Transit Finland Poland sp.z.o.o., gavėju įmonė „KARES swietochowscy sp.j.“, pakrovimo vieta Panevėžys, pridedamas, 24 langelyje „krovinys gautas“ uždėtas spaudas „Magazyn rozladunkowy KARES R. M.“, data 2014-02-15, ranka įrašyta Wegrow, Bendrovė išrašė sąskaitą pirkėjui Europa Consortium LLP „už ekspedijavimo paslaugas Kares“.
Bendrovė kaip įrodymą, kad Europa Consorcium LLP gavo prekes, mokestiniam patikrinimui pateikė raštus, paruoštus Bendrovės įgalioto asmens, kuriuose nurodyti pardavimo sąskaitų numeriai ir prekių vertė (USD). Ant raštų uždėti Europa Consortium LLP originalūs spaudai ir yra neįskaitomi parašai, tačiau nėra pasirašiusiojo vardo ir pavardės. Žinant faktą, kad pagal CMR prekių gavėjas yra Lenkijos įmonė Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o., o Europa Consortium LLP tik perrašo sąskaitas, jos patvirtinimas dėl prekių gavimo vertintinas kritiškai, kadangi raštas paruoštas Bendrovės įgalioto asmens pagal Bendrovės įformintas sąskaitas, siekiant jį panaudoti vienintelį įrodymą dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo.
Patikrinimo metu surinkti įrodymai leidžia teigti, kad Bendrovė (prekių pardavėja) dalyvavo sukčiavime, tyčia nurodė klaidingus duomenis apie įgijėją. Bendrovė užsakydama gabenimo paslaugas ir atkraudama kurą, žinojo tikrąjį kuro įgijėją ir galėjo žinoti, kad sandoriai yra įtraukti į atliekamą sukčiavimą PVM. Bendrovė galėjo įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant ir turėjo prašyti informacijos iš pirkėjo tam, kad įsitikintų jo patikimumu, to nedarydama pati dalyvavo sukčiavime.
Patikrinimo metu nustatyti faktai patvirtina, kad prekės buvo tiekiamos ne PVM sąskaitose nurodytiems PVM mokėtojams. Bendrovė, sudarydama sandorius ir tiekdama prekes, nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti aplinkybes, gauti patvirtinimus susijusius su realiu prekių pristatymu Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įmonėms bei neįsitikino ar jos atliekamas tiekimas Europos Bendrijos viduje nelemia jos dalyvavimo PVM sukčiavimo srityje Bendrovė, žinodama, kad būtent jai teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo ir tiekimo kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, faktą, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų prekių tiekimą kitoje valstybėje narėje įregistruotiems PVM mokėtojams, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerių ir juos atstovaujančių asmenų, nesirūpino tiesioginių įrodymų apie prekių pristatymą gavimu, tinkamu mokestinių prievolių, susijusių su šiais prekių tiekimais vykdymu. Bendrovė, užsakydama gabenimo paslaugas ir tiekdama kurą, žinojo tikrąjį kuro įgijėją ir galėjo žinoti, kad sandoriai yra įtraukti į atliekamą sukčiavimą PVM. tiek Europa Consortium LLP ir Carburant Gross Sp.z.o.o. naujai įregistruotos įmonės (tokia informacija skelbiama viešai internete), neturinčios patirties savo veiklos srityje, kad jų biurai yra virtualūs, kad dirba vienas darbuotojas, turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Bendrovė turėjo galimybę ir galėjo surinkti daugiau informacijos apie pirkėjus internete, kur skelbiama įmonės veiklos pradžia, darbuotojų skaičius ir kita informacija. tarp sandorio šalių susiklostę nevienkartinio pobūdžio (tęstiniai) santykiai sudaro realią galimybę joms geriau žinoti apie viena kitos elgesį ir ketinimus dėl mokesčių mokėjimo. Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius paaiškinime nurodė, kad jis naftos versle dirba nuo 2003 metų, yra susipažinęs su šio verslo ypatybėmis, asmeniškai pažįsta verslininkus užsiimančius šią veikla. Iš Bendrovės direktoriaus 2015-08-31 paaiškinimo matyti, kad Bendrovė, pradėdama sandorius su naujais naftos produktų pirkėjais, nevertino numatomos rizikos susijusios su pirkėjais. Iš direktoriaus paaiškinimo bei Bendrovės pateiktų dokumentų nenustatyta, kad pirkėjai būtų pateikę prisistatymo laiškus ar raštiškus pasiūlymus, kuriuose būtų nurodyti kontaktiniai duomenys (telefonai, faksas), banko duomenys, veiklos vykdymo adresai; nei viename derybų etape direktorius tiesiogiai nebendravo su įmonių pirkėjų vadovais ar savininkais; nerodė pastangų įsitikinti ar būsimas pirkėjas su kuriuo numatomi didelės vertės sandoriai (Jungtinės Karalystės įmone – 46,5 milijonų Lt) yra patikimas ir ar tinkamai vykdo mokestines prievoles. Bendrovė nepareikalavo paslaugų sutarties su Lenkijos akciziniu sandėliu. Šie faktai rodo, kad Bendrovė, direktoriaus ir akcininko asmenyje, yra savo veiklos profesionalė, susipažinusi su teisės aktų reikalavimais dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo, todėl prieš pradėdama sandorį turėjo įvertinti riziką, susijusią su sandoriu ir rinka. Bendrovė galėjo įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant ir turėjo prašyti informacijos iš pirkėjo tam, kad įsitikintų jo patikimumu, to nedarydama pati dalyvavo sukčiavime. Vykdant tiekimus įmonei Europa Consortium LLP Bendrovė turėjo galimybę įtarti apie galimą šios įmonės sukčiavimą, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė, neįsitikino, ar jos vykdomi tiekimai Bendrijos viduje nelemia Bendrovės dalyvavimo PVM sukčiavime, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė sandorių sudarymo ir tiekimo metu elgėsi rūpestingai ir sąžiningai.
Lenkijos Respublikos teismas išdavė Europos arešto orderį dėl Latvijos Respublikos piliečio V. L., tai yra Bendrovės direktoriaus, perdavimo Lenkijos Respublikai. Prieš Bendrovės vadovą vykdomas baudžiamasis tyrimas, įtariant jį dalyvavus organizuotoje PVM sukčiavimo grandinėje, klastojus dokumentus. Taigi Bendrovė, sudarydama sandorius dėl kuro tiekimo galėjo žinoti apie mokestinius pažeidimus ir nesiėmė veiksmų įsitikinti ar nedalyvauja PVM sukčiavimo grandinėje.
Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018-07-18 Nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00095-17 nutraukimo“ nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad SIA „TF Europa“ dyzeliną pirko iš Baltarusijos ir jis buvo atvežtas bei saugomas Lietuvoje, bei pardavus išgabentas į Lenkiją. Tokiu būdu, kas liečia Lietuvos Respubliką, tai jos teritorijoje SIA „TF Europa" jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Šiuo atveju, kur ir kam buvo parduotas dyzelinis kuras Lenkijos Respublikoje, turi spręsti tos šalies pareigūnai (Lenkijos Respublikos prokuratūra atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, sietinos su mokestiniais nusikaltimais, susijusiais su prekyba kuru, užvaldant PVM apgaule). Taigi pasakyta, kad dyzelinis kuras realiai buvo įsigytas ir išgabentas į Lenkijos akcinį sandėlį, tačiau nebuvo ištirta, kad dyzelinas parduotas ne PVM sąskaitoje faktūroje nurodytiems pirkėjams, kurių steigimo tikslas buvo mokestinis sukčiavimas, taip pat neanalizuota, ar Bendrovė elgėsi sąžiningai, žinojo ir/ar galėjo žinoti, kad jos kontrahentai dalyvavo PVM sukčiavime. Mokesčių administratorius atliko ikiteisminio tyrimo duomenų ir įrodymų vertinimą mokestinių pasekmių prasme ir aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų veikų Bendrovės vadovui nutrauktas nereiškia, kad negali kilti mokestinės pasekmės Bendrovei.
3.9. Dėl prekių muitinio statuso:
Bendrovė nurodo, kad prekės nebuvo Europos Sąjungos prekės, nes joms buvo forminta mutinio tranzito procedūra. Visgi Bendrovė Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564) deklaravo, kad Jungtinės Karalystės įmonei Europa Consortium LLP patiekė prekių už 46384044 Lt bei tą pačią sumą deklaravo atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijose (FR0600). Bendrovė už 2013 metų gruodžio mėnesį pateikė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, įformintas Europa Consortium LLP pardavimams.
Iš šių aplinkybių matyti, kad Bendrovės komerciniai sandoriai su Lenkijos įmone CARBURANT GROS Sp.z.o.o. ir Jungtinės Karalystės įmone Europa Consortium LLP įvyko Lietuvos teritorijoje. PVMĮ 49 str. 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui, kuris šių prekių tiekėjui nurodė tos kitos valstybės narės jam suteiktą PVM mokėtojo kodą, ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepimo nepateikė.
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
5.1. Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2014-12-31.
5.2. Panevėžio AVMI 2021-06-04 surašė aktą Nr. (42.59MR)-FR0680-190 Bendrovei papildomai apskaičiavo mokėti į biudžetą 9 785 961 Lt, t. y. 2 834 210,21 Eur PVM. Patikrinimo aktą. Panevėžio AVMI viršininkas 2021-07-29 sprendimu Nr. (42.59 Mr) FR0682-178 Patikrinimo aktą patvirtino:
5.2.1. Sprendime konstatuojama, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30 Lenkijos įmonei CARBURANT GROS Sp.z.o.o. išrašė 5 PVM sąskaitas faktūras už 315 698,43 Lt, Bendrovė sandorius su šia įmone apskaitė kaip tiekimus į kitas ES valstybes nares ir juos apmokestino 0 proc. PVM tarifu pagal PVM direktyvos 138 (1) straipsnį atitinkančią PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį. CARBURANT GROS Sp.z.o.o. vardu veikę asmenys, sukčiavo mokesčių srityje. Bendrovė, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo žinoti apie įmonės vardu veikusių asmenų dalyvavimą su PVM sukčiavimu susijusioje veikloje. Bendrovės elgesys sandoriuose su CARBURANT GROS Sp.z.o.o. neatitinka rūpestingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji negali būti laikoma sąžininga. Surinkti įrodymai patvirtina ne tik aplinkybę, kad Bendrovės kontrahentė CARBURANT GROS Sp.z.o.o. sukčiavo PVM srityje, t. y. ne tik nemokėjo į valstybės biudžetą pardavimo PVM, bet net neketino to padaryti (rugsėjo mėn. sandoriai su Bendrove nebuvo deklaruoti deklaracijoje). Bendrovė nesiėmė jokių veiksmų, neįsitikino, ar jos atliekami tiekimai Bendrijos viduje nelemia dalyvavimo PVM sukčiavime, Bendrovė tapo sukčiavusių asmenų bendrininke, o tai sudaro pagrindą paneigti 0 proc. PVM tarifą.
Inspekcija iš esmės rėmėsi tuo, kad:
1) CARBURANT GROS Sp.z.o.o. PVM sąskaitų faktūrų įforminimo momentu (nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30) buvo įregistruota PVM mokėtoja Lenkijos Respublikoje, tačiau deklaracijos už minėtą laikotarpį nepateikė, realiai nevykdė veiklos, 2014-12-02 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes įmonę atstovaujantys asmenys neatsiliepė į kvietimus atvykti pas mokesčių administratorių ir pateikti dokumentus patikrinimui, t. y. Lenkijos įmonė sukčiavo PVM srityje; 2) CARBURANT GROS Sp.z.o.o. faktiškai nedalyvavo prekybos kuru procese; neįgijo prekių
ir jų nepardavė; neišrašė pardavimo sąskaitų; neturėjo darbuotojų, sandėlių ar ilgalaikio turto; įmonė už įsigytus degalus nemokėjo; neorganizavo gabenimo; nemokėjo mokesčių pagal išrašytas sąskaitas, turi 39 235 304 PLN mokesčių nepriemoką, t. y. Lenkijos įmonė sukčiavo PVM srityje; 3) CARBURANT GROS Sp.z.o.o. įtraukimas į pardavimų grandinę leido sumažinti vienos tonos kuro pardavimo kainą 375 PLN; 4) CARBURANT GROS Sp.z.o.o. nepateikė PVM deklaracijos už 2014 m. rugsėjo mėn. (Bendrovė deklaravo tiekimus šiai įmonei); 5) Bendrovės sandoriai su Lenkijos įmone CARBURANT GROS Sp.z.o.o. buvo trumpalaikiai, tęsėsi tik vieną mėnesį, per kurį buvo įforminti dyzelinio kuro pardavimai už 315 566 Lt. Svarbu ir tai, kad tuoj po vykdytų tiekimų, t. y. 2014-12-02 Lenkijos įmonė išregistruota iš PVM mokesčių registro kaip nerandama bei mokestiniam patikrinimui neteikianti dokumentų. Nustatyta, kad Bendrovė pakartotiniam mokestiniam patikrinimui nepateikė: sutarčių su pirkėju, todėl negalima įvertinti įvykusio sandorio aplinkybių ir sandorio šalių atsakomybės, nustatyti atsakingų asmenų tapatybės, transportavimo ir atsiskaitymo sąlygų; atsiskaitymo dokumentų, todėl negalima nustatyti, ar pirkėjas atsiskaitė su Bendrove, jei atsiskaitė, tai kas ir kada apmokėjo; sutarties su Lenkijos akciziniu sandėliu, kuris pagal Lietuvos akcizinio sandėlio pateiktus duomenis yra prekių gavėjas; išrašo iš Lenkijos registrų centro, patvirtinančio, kad CARBURANT GROS Sp.z.o.o. vykdo realią veiklą, turi turto, darbuotojų, jos apyvarta reali; įgaliojimo ar kito dokumento, įrodančio asmens, atvykusio atsiimti krovinio, teisėtą atstovavimą įmonei; dokumento, kuriame pirkėjo būtų nurodyta krovinio gavėjas, transporto priemonės numeris, vairuotojas ir pan.
5.1.2. Sprendime konstatuota, kad Bendrovė 2013 m. gruodžio bei 2014 m. sausio–birželio mėn. Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitoje (forma FR0564) deklaravo, kad Europa Consortium LLP patiekė prekių už 46 384 044 Lt bei tą pačią sumą deklaravo atitinkamo laikotarpio PVM deklaracijose (FR0600). įmonės Europa Consortium LLP vardu veikė asmenys, kurie sukčiavo mokesčių srityje. Bendrovė, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo žinoti apie įmonės Europa Consortium LLP vardu veikusių asmenų dalyvavimą su PVM sukčiavimu susijusioje veikloje. Bendrovės elgesys sandoriuose su Europa Consortium LLP neatitinka rūpestingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji negali būti laikoma sąžininga. Nurodė, kad Bendrovė akcizinių prekių tiekimą ES šalių PVM mokėtojams vykdė dalyvaudama PVM sukčiavimo grandinėje: dyzelinio kuro siuntėja (Baltarusijos įmonė OAO „Naftan“) – tiekėjas (Tranzit Finland Limited –Bendrovė – tarpininkai Europa Consortium LLP ir Carburant Gross Sp.z.o.o. – tarpininkai (Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. ir Dybek Sp.z.o.o.) – pirkėjai.
Inspekcija iš esmės rėmėsi tuo, kad: 1) Europa Consorcium LLP PVM sąskaitų–faktūrų įforminimo momentu (nuo 2013-12-01 iki 2014-06-30) buvo įregistruota PVM mokėtoja JK ir jos PVM kodas buvo galiojantis, tačiau įmonė tik imitavo vykdomą veiklą, o realiai nei įsigydavo kuro, nei parduodavo; 2) Europa Consorcium LLP deklaravo tiekimus Lenkijos įmonėms Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. ir Dybek Sp.z.o.o. pagal trikampę prekybos schemą su nuliniais mokestiniais įsipareigojimais, t. y. sąmoningai siekė apgaule užvaldyti PVM; 3) Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. deklaravo įsigijimus iš Europa Consorcium LLP, tačiau nedeklaravo pardavimų; 4) Lenkijos Respublikos prokuratūra atlieka baudžiamąjį tyrimą įmonės Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o. prezidento D. M. atžvilgiu, kuris buvo įtrauktas į organizuoto nusikalstamumo grupę, siekiant vykdyti mokestinius nusikaltimus, susijusius su prekyba kuru, užvaldant PVM apgaule, t. y. Bendrovės kontrahentė dalyvavo sukčiaujant PVM; 5) Lenkijos Respublikos prokuratūra, kriminalinio tyrimo metu nustatė, kad Europa Consorcium LLP (Bendrovės įmonė pirkėja, kuri deklaruoja tolimesnius ginčo prekių tiekimus įmonėms Dybek Sp.z.o.o. ir Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o.) imitavo savo veiklą, realios ekonominės veiklos nevykdė, ji tik perrašydavo sąskaitas ir kurą perparduodavo žemiau jo įsigijimo kainos; 6) Bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė kuro pardavimo sutarčių nei su kuro pirkėju Europa Consorcium LLP, nei su prekių gavėjomis Dybek Sp.z.o.o. ir Tranzit Finland Poland Sp.z.o.o.; 7) Bendrovė nepateikė įgaliotų asmenų (kuro priėmimui) pavardžių, indentifikavimo kodų, parašų pavyzdžių, nepateikė suvestinių registrų su pirkėju Europa Consorcium LLP, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar įmonė pirkėja pati atsiskaitė už patiektą kurą, ar atsiskaitė įmonė gavėja, ar atsiskaitymai vykdavo iš anksto, ar patiekus prekes. Bendrovė nepateikė įgaliojimo ar kito dokumento, įrodančio asmens, atvykusio atsiimti krovinio, teisėtą atstovavimą įmonei bei nepateikė dokumento, kuriame pirkėjo būtų nurodytas krovinio gavėjas, transporto priemonės numeris, vairuotojas ir panašiai; 7) Nėra įrodymų, kad Bendrovės parduotas kuras nugabentas būtent tiems gavėjams, kurie nurodyti kaip pirkėjai PVM sąskaitose faktūrose. Iš pateiktų pervežimo dokumentų (CMR, užsakymų) matyti, kad prekės pažymėtos kaip iškrautos Lenkijos įmonės Oil Transfer Sp.z.o.o. adresu Suvalkuose, tačiau nėra jokių duomenų, kad pristatytos nurodytiems pirkėjams. Bendrovė, sudarydama transporto užsakymus–sutartis su vežėjais ir vežėjais–ekspeditoriais, žinojo dyzelinio kuro pristatymo adresą ir galimai žinojo tikrąjį gavėją, nes Bendrovė turėjo nurodyti vežėjui, kam pristatyti kurą.
6. Ginčas kilo dėl pareiškėjos teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą prekių pardavimui į kitą valstybę narę.
Bendrovė iš esmės remiasi šiais argumentais: 1) ji nėra atsakinga, jeigu jos klientai piktnaudžiavo ar sukčiavo, ji už krovinį atsako tik ik tol, kol perduoda jį įgijėjui, buvo sąžininga ir jai taikytina nekaltumo prezumpcija; 2) prekės mokestine prasme niekada nebuvo pristatytos į Lietuvą, jos nebuvo importuotos, joms taikyta tranzito procedūra ir PVM prievolės negalėjo atsirasti; 3) buvo konstatuota, kad akcizų prievolė neatsirado už išgabentas prekes; taigi negalėjo atsirasti ir PVM; 4) ginčo prekėms akcizo garantijos reikalavimai buvo panaikinti gavus duomenis apie jų nugabenimą į Lenkijos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, taigi už mokesčius atsakingos institucijos laikėsi nuostatos
7. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika:
Ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio PVMĮ 49 str. 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Pagal PVMĮ 56 str. 1 dalį, tokiu atveju PVM mokėtojas privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. PVMĮ 56 str. 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas taikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017 yra konstatavusi, kad „pagal PVM direktyvos 138 str. 1 dalį (PVMĮ 49 str. 1 dalį) prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą): (1) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas įgijėjui; (2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; (3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks (t. y. PVM mokėtojui), kitos valstybės narės teritorijoje.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra ne kartą pažymėjęs, jog, kadangi nė vienoje PVM direktyvos nuostatoje konkrečiai nenumatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM, pagal šios direktyvos 131 straipsnį, valstybės narės turi nustatyti sąlygas, kuriomis jos neapmokestina prekių tiekimo Bendrijos viduje, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą minėtų neapmokestinimo atvejų taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui. Vis dėlto, įgyvendindamos joms suteiktus įgaliojimus, valstybės narės turi laikytis bendrųjų teisės principų, sudarančių Sąjungos teisinės sistemos dalį, tarp kurių yra, be kita ko, teisinio saugumo ir proporcingumo principai. Šiomis aplinkybėmis pareigos, tenkančios apmokestinamajam asmeniui įrodymų srityje, turi būti nustatomos remiantis aiškiai šiuo atžvilgiu nacionalinėje teisėje ir įprastoje praktikoje, nustatytoje panašiems sandoriams, numatytomis sąlygomis. Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys žinotų savo mokestinius įsipareigojimus prieš sudarydami sandorį (ESTT 2012-09-06 sprendimo byloje Mecsek-Gabona, C-273/11, 36, 38 ir 39 p.; 2014-0-09 sprendimo byloje Traum, C-492/13, 30–34 p.). Taikant šį principą reikalaujama, viena vertus, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o, kita vertus, kad teisės subjektai numatytų jų taikymą (ESTT 2009-09-10 sprendimo byloje Plantanol, C-201/08, 46 p.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad atsisakymas taikyti atleidimą nuo mokesčio, kai nevykdoma nacionalinėje teisėje numatyta pareiga, šiuo atveju – pareiga nurodyti įgijėją (PVM įstatymo 80 str. 1 d. (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), kuriam skirtos Bendrijos viduje patiektos prekės, turi atgrasomąjį poveikį, kuriuo siekiama užtikrinti minėtos pareigos veiksmingumą ir užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ar mokesčių vengimui (ESTT 2010-12-07 sprendimo byloje R., C-285/09, 50 p.). Iš tiesų PVM sąskaitose faktūrose nenurodžius tikrų įgijėjų tapatybės, šie galėtų išvengti už į atitinkamą valstybę narę vykdytą prekių tiekimą Bendrijos viduje tenkančio PVM mokėjimo. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atvejais, kai PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyti ne tikrieji įgijėjai, teisė į neapmokestinimą PVM gali būti paneigta tik jei tiekėjas: (1) pats sukčiavo, pavyzdžiui, tyčia nurodydamas klaidingus duomenis apie įgijėją (šiuo klausimu žr. ESTT 2010-12-07 sprendimo byloje R., C-285/09, 49 p.); (2) žinojo arba, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo žinoti, jog įgijėjas sukčiauja, bet vis tiek sudarė sandorį.
Šių aplinkybių kontekste primintina, kad tiekėjas turi galėti pasitikėti jo vykdomo sandorio teisėtumu, nerizikuodamas prarasti savo teisės į atleidimą nuo PVM, kai jis negali žinoti, net veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus prekybininkas, kad atleidimo nuo mokesčio sąlygos iš tikrųjų nebuvo įvykdytos dėl pirkėjo (įgijėjo) apgaulės (pvz., pagal analogiją žr. ESTT 2008 m. vasario 21 d. sprendimo byloje Netto Supermarkt, C-271/06, 27 ir 29 p.). Todėl, kaip minėta, net ir konstatavus, kad tikrieji ginčo prekių įgijėjai buvo nenustatyti asmenys ar įgijėjai sukčiavo PVM srityje, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, šie tiekimai turi būti vertinami tiekėjo (pareiškėjo) sąžiningumo aspektu.
Pagal ESTT formuojamą praktiką bylose dėl teisės į PVM atskaitą paneigimo sukčiavimo ar kito teisės pažeidimo atveju pagal analogiją taikomos ir prekių tiekimui Bendrijos viduje (ESTT 2007-09-27 sprendimo byloje Teleos ir kt., C-409/04, 65 p.; 2014-12-18 sprendimo sujungtose bylose Italmoda ir Turbu.com, C-131/13, 45 p.).
ESTT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Europos Sąjungos teisei iš esmės neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas imtųsi visų priemonių, kurių gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, jog įsitikintų, kad jo sudaromas sandoris neįtraukia jo į sukčiavimą mokesčių srityje (ESTT 2007-09-27 sprendimo byloje Teleos ir kt., C-409/04, 65 p.; 2008-02-21 sprendimo byloje Netto Supermarkt, C-271/06, 24 p.; 2011-12-21 sprendimo byloje Vlaamse Oliemaatschappij, C-499/10, 25 p.). Tačiau iš apmokestinamojo asmens negali būti reikalaujama bendrai, pavyzdžiui, pirma, tikrinti, ar kontrahentas turi reikiamus išteklius veiklai vykdyti, taip pat ar vykdo savo pareigas deklaruoti bei mokėti PVM, kad įsitikintų, jog įgijėjai nedaro pažeidimų ar nesukčiauja, antra, turėti tai patvirtinančius dokumentus (ESTT 2015-10-22 sprendimo byloje PPUH Stehcemp, C-277/14, 50 p.). Būtent mokesčių institucijos iš esmės turi atlikti reikalingus apmokestinamųjų asmenų patikrinimus, siekdamos nustatyti pažeidimus ir sukčiavimą PVM srityje ir taikyti sankcijas apmokestinamajam asmeniui, padariusiam šiuos pažeidimus ar sukčiavus. Šios institucijos negali apmokestinamiesiems asmenims perkelti savo pareigą kontroliuoti (ESTT 2012-06-21 sprendimo sujungtose bylose Mahagében ir David, C-80/11 ir C-142/11, 62 ir 65 p.).
Taigi, nustačiusi, kad tiekėjo kontrahentas dalyvavo sukčiaujant arba padarė pažeidimų, kompetentinga mokesčių institucija, atsižvelgdama į objektyvius įrodymus ir nereikalaudama iš tiekėjo atlikti patikrinimų, kurie jam nepriklauso (ESTT 2013-01-31 sprendimo byloje C-643/11, 62 p.), turi nustatyti, jog apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę neapmokestinimą PVM, yra susijęs su sukčiavimu PVM srityje.
Aptariamą žinojimą ar galėjimą žinoti pirmiausia patvirtina įvairios objektyvios aplinkybės, kaip, antai, sandoryje dalyvaujančių subjektų ryšiai (akcininkai, savininkai, apskaitą tvarkantys asmenys ir pan.), kurios vertinamos kiekvienu individualiu atveju. Be to, ESTT yra nurodęs, jog apmokestinamasis asmuo, kai mato požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, galėtų būti įpareigojamas prašyti informacijos iš ūkio subjekto tam, kad įsitikintų jo patikimumu (ESTT 2015-10-22 sprendimo byloje PPUH Stehcemp, C-277/14, 50 p.).
Pastarasis aspektas reiškia, jog, nesant objektyvių ir akivaizdžių įrodymų, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie kontrahentų sukčiavimą, mokesčių administratorius pirmiausia turi įrodyti, kad (1) šis asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo matyti požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, ir (2) matydamas tokius požymius nesiėmė veiksmų, kurių gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų kontrahentų sąžiningumu.“
Analogiškos pozicijos LVAT laikėsi ir išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje 2019-12-18 nutartyje adm. byloje Nr. A-276-602/2019, kurioje pažymėjo, kad „Priemonių, kurių gali būti pagrįstai reikalaujama iš apmokestinamojo asmens, norinčio pasinaudoti PVM direktyvoje numatyta teise, siekiant įsitikinti, kad jo sudaryti sandoriai nesusiję su vykdomu sukčiavimu, nustatymas iš esmės priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių. Kai yra požymių, leidžiančių įtarti, kad yra pažeidimų ar sukčiaujama, apdairus ūkio subjektas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti įpareigotas pasidomėti kontrahentu ir įsitikinti jo patikimumu. Tačiau pastebėtina ir tai, kad ne apmokestinamasis asmuo, o mokesčių institucijos iš esmės turi atlikti reikalingus ūkio subjektų patikrinimus, siekdamos nustatyti pažeidimus ir sukčiavimą PVM srityje, ir taikyti sankcijas ūkio subjektui, padariusiam šiuos pažeidimus ar sukčiavus (Sprendimo Litdana 40 p. ir jame nurodytą ESTT praktiką). Mokesčių institucijos negali versti apmokestinamojo asmens, siekiančio neprarasti teisės į atskaitą, atlikti sudėtingus ir nuodugnius patikrinimus, taip de facto perduodamos jam savo tyrimo funkcijas (Teisingumo Teismo 2017-10-19 sprendimo byloje SC Paper Consult, C-101/16, EU:C:2017:775, 51 p.). LVAT konstatavo, jog nesant objektyvių ir akivaizdžių įrodymų, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie kontrahentų sukčiavimą, mokesčių administratorius pirmiausia turi įrodyti, kad (1) šis asmuo, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo matyti požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, ir (2) matydamas tokius požymius nesiėmė veiksmų, kurių gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų kontrahentų sąžiningumu.“
8. Dėl pareiškėjos sąžiningumo:
8.1. Skunde pareiškėja neneigia ir neginčija Inspekcijos ir mokestinį ginčą nagrinėjusių VMI bei Komisijos išvadų, susijusių su tuo, kad pareiškėjos kontrahentai, t. y. iš jos dyzelinį kurą pirkę subjektai (jų vardu veikę asmenys) sukčiavo PVM srityje. Patikrinimo akte ir Sprendime detaliai aprašyta, kad tiek Lenkijos įmonė CARBURANT GROS Sp.z.o.o., tiek Jungtinės Karalystės įmonė Europa Consortium LLP veikė kaip „dingę prekeiviai“, t. y. realios ekonominės veiklos nevykė, ją imitavo, dalyvavo sandoriuose kaip tarpininkai, tačiau už įsigytas prekes PVM įsigijimo valstybėje narėje arba nedeklaruodavo arba nemokėdavo. Patikrinimo akte remiantis surinktais įrodymais aprašyta principinė šių ir susijusių įmonių veikla, kurios esmė tokia, kad neįvykdžius PVM prievolių (nedeklaravus ir/arba nesumokėjus PVM už atsivežta iš kitos valstybės narės prekes), vėliau rinkoje atsiranda galimybė siūlyti prekes kitiems pirkėjams mažesne kaina. Taigi nesant ginčo teismas laiko neginčijama aplinkybe, kad pareiškėjos kontrahentai sukčiavo PVM.
8.2. Dėl Bendrovės veiklos:
8.2.1. Dėl prekių tiekimo kitos valstybės PVM mokėtojui ir išgabenimo į kitą valstybę narę:
Pagal PVMĮ 56 straipsnio 1 dalį, PVM mokėtojas, pritaikęs 0 proc. PVM tarifą, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas.
Nustatyta ir pareiškėja neneigia, kad tiekimų CARBURANT GROS Sp.z.o.o atveju ji nepateikė CMR važtaraščių, taigi neįrodė, kad prekes gavo jos nurodytas pirkėjas kitoje valstybėje narėje.
Mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos konstatavo, kad prekių tiekimas į kitą valstybę narę buvo įvykdyta tik formaliai, o įvertinus tai, kad pirkėjai tik imitavo veiklą ir tai, kad nėra duomenų apie tai, kad prekių įgijėjai priėmė prekes, negalima konstatuoti, kad realiai (CARBURANT GROS Sp.z.o.o. CMR net nebuvo pateikti, o Europa Consortium LLP atveju prekių gavimo vieta buvo nurodyta Oil Tranfer Sp.z.o.o. akcizinio sandėlio vieta Suvalkuose, kurioje nebuvo vykdoma sandėliavimo veikla, tačiau prekių gavimas nėra patvirtintas nei Europa Consortium LLP atstovų, nei kitų įmonių, kurios buvo nurodytos, kaip prekių gavėjos: Dybek Sp. z.o.o (gavėju nurodyta 2013 m. gruodžio mėnesio tiekimuose), nei Tranzit Finland Poland sp.z.o.o (gavėju nurodyta 2014 m. sausio –birželio mėnesio tiekimuose), prekės nebuvo sandėliuojamos, nėra įrodyto ryšio tarp konktrahento Europa Consortium LLP ir tarpininko Oil Tranfer Sp.z.o.o. ar kitų pagal važtaraščius priėmusių prekes subjektų negalima konstatuoti, kad prekės realiai buvo pristatytos pareiškėjos nurodytiems pirkėjams (Patikrinimo ako 10, 25,26 lapai, Komisijos sprendimo 19-21 lapas).
Skunde teismui Pareiškėja neneigia ir neginčija aptartų su prekių išgabenimu ir pristatymų susijusių aplinkybių. Jos esminis argumentas – kad ji negali būti atsakinga už jos kontrahentų veiklą.
8.2.2. Dėl Bendrovės sąžiningumo:
Kaip aptarta, Europos Sąjungos teisei iš esmės neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas imtųsi visų priemonių, kurių gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, jog įsitikintų, kad jo sudaromas sandoris neįtraukia jo į sukčiavimą mokesčių srityje.
ESTT yra pažymėjęs, kad tiekimo Bendrijos viduje sąvoka, kaip ir įsigijimo Bendrijos viduje sąvoka, yra objektyvaus pobūdžio ir taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012-09-27 sprendimo byloje VSTR, C-587/10, 30 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką).
Kaip vienas iš teisės į PVM atskaitos ribojimą pagrindų yra laikomas mokesčio mokėtojo nesąžiningumas. Sąžiningumo koncepcija ESTT sprendimuose yra nurodoma tose bylose, kuriose yra pasisakoma dėl galimybės riboti teisę į atskaitą tuomet, kai subjektai dalyvauja PVM sukčiavime. ESTT sąžiningumo koncepciją pradėjo formuoti sujungtose bylose Optigen Ltd, Fulcnim Electronics Ltd ir Bond House Systems Ltd (C-354/03, C-355/03 ir C-484/03). kuriose teismas pripažino, kad mokesčio mokėtojo teisė į atskaitą negali priklausyti nuo to, kokiu būdu tiekimų grandinėje veikia kiti subjektai, nes tai prieštarautų Šeštosios direktyvos tikslams. ESTT konstatavo, kad jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomą PVM sukčiavimą, tai jam negali atsirasti neigiamos pasekmės. Sąžiningumo koncepciją ESTT įtvirtino sprendime, priimtame sujungtose bylose Axel Kittel ir Récolta Recycling (C-439/04 ir C-440/04). kuriose jis sprendė, jog mokesčių mokėtojui, kuris nežino, kad dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris, elgdamasis rūpestingai, negali to žinoti, negali būti ribojama teisė į atskaitą tik todėl, kad paaiškėjo tiekėjo nesąžiningumas. Pažymėtina, kad apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių jis dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, siekiant taikyti direktyvą 2006/112/EB, turi būti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas šias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik C-285/11).
LVAT ne kartą yra akcentavęs, jog aplinkybę, kad apmokestinamasis asmuo, siekiantis pasinaudoti teise į atskaitą, žino/turi žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM, objektyviais įrodymais privalo pagrįsti mokesčių administratorius. Ji gali būti konstatuota tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį: sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą: taip pat pirkėjo ir pardavėjo veiksmus, turimus skolinius įsipareigojimus tiek sandorių metu, tiek iki ir po jų sudarymo; atsiskaitymo už sandorius formas; tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų pobūdį: teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius ir pan. (LVAT 2013-02-05 nutartis adm. byloje Nr. A-602-705/2013. „Administracinė jurisprudencija“ 2013. Nr. 25. 324-345 psl., 2013-02-11 nutartis adm. byloje Nr. A-602-133/2013, 2016-07-04 nutartis adm. byloje Nr. eA-601-602/2016). Iš principo analogiškas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles yra akcentavęs ir ESTT (ESTT 2012-06-21 sprendimas sujungtose bylose Mahagėben ir David, C-80/11 ir C-142/1 1, 49 punktas) - atsisakymas suteikti teisę į atskaitą yra išimtis iš pagrindinio principo, kurį sudaro ši teisė, taikymo, mokesčių institucija turi pakankamai teisiškai nustatyti objektyvius įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad apmokestinamasis asmuo žinojo ar galėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti teisę į atskaitą, susijęs su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio tiekimo grandinėje, atliekamu sukčiavimu. Tai reiškia, kad jeigu nacionalinis teismas prieitų išvados, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įtrauktas į įgijėjo atliekamą sukčiavimą, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, jis turėtų atsisakyti jam suteikti teisę į neapmokestinimą PVM (ESTT sprendimo Mecsek-Gabona Kft 50 ir 54 punktai; 2014-10-09 sprendimo byloje C-492/13 Traum EOOD 42 punktas; 2014-12-18 sprendimo sujungtose bylose C-131/13, C-163/13 ir C-164/13 Italmoda ir kt. 45 punktas). Taigi reikalaujama, kad apmokestinamasis asmuo būtų sąžiningas ir kad prireikus imtųsi tam tikrų atsargumo priemonių užtikrinti vykdomų sandorių teisėtumą, šis <...> reikalavimas vadinamas protingo rūpestingumo pareiga (Generalinio advokato išvados ESTT sujungtose bylose C-131/13, C-163/13 ir C-164/13, 46 punktas). Laikomasi pozicijos, jog jeigu sandoris įtrauktas į sukčiavimą, teisė <...> priklauso nuo apmokestinamojo asmens sąžiningumo ir protingo rūpestingumo, tai yra nuo to. kad jis nedalyvavo tyčia sukčiaujant ir ėmėsi būtinų priemonių, kad įsitikintų vykdomo sandorio teisėtumu (ten pat. 47 punktas).
ESTT praktikoje sąžiningumas suprantamas plačiau nei pagal klasikinę šios sąvokos sampratą. Sąžiningumo reikalavimą atitinka tas apmokestinamasis asmuo, kuris ne tik aktyviai nedalyvavo sukčiaujant, bet ir nežinojo, negalėjo žinoti apie tokį savo dalyvavimą. Taigi reikalaujama, kad apmokestinamasis asmuo būtų sąžiningas ir kad prireikus imtųsi tam tikrų atsargumo priemonių užtikrinti vykdomų sandorių teisėtumą, šis <...> reikalavimas vadinamas protingo rūpestingumo pareiga (Generalinio advokato išvados sujungtose bylose C-131/13, C-163/13 ir C-164/13, 46 punktas). Laikomasi pozicijos, jog jeigu sandoris įtrauktas į sukčiavimą, teisė <...> priklauso nuo apmokestinamojo asmens sąžiningumo ir protingo rūpestingumo, tai yra nuo to, kad jis nedalyvavo tyčia sukčiaujant ir ėmėsi būtinų priemonių, kad įsitikintų vykdomo sandorio teisėtumu (ten pat, 47 punktas).
ESTT yra nurodęs, kad priemonių, kurių gali būti pagrįstai reikalaujama iš apmokestinamojo asmens, norinčio pasinaudoti PVM direktyvoje numatyta teise, siekiant įsitikinti, kad jo sudaryti sandoriai nesusiję su vykdomu sukčiavimu, nustatymas iš esmės priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių. ESTT taip pat konstatavo, kai yra požymiu, leidžiančių įtarti, kad yra pažeidimų ar sukčiaujama, apdairus ūkio subjektas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti įpareigotas pasidomėti kontrahentu ir įsitikinti jo patikimumu.
Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, sprendžiant apie pirkėjo galimybę žinoti vertintinos šios aplinkybės: 1) Šalių tarpusavio santykių pobūdis, jų tęstinumas; 2) Elgsena prieš sandorio sudarymą, jo sudarymo ir vykdymo metu; 3) Mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos teisėtumu; 4) Įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina; 5) Kita;
Šiuo atveju Bendrovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios rodytų jos protingas pastangas domėtis savo klientais. Taip pat Sprendime konstatuota ir mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos patvirtino, kad Bendrove žinojo ar ir iš objektyviu aplinkybių galėjo žinoti, kad jos vykdomi ginčo sandoriai yra įtraukti į įgijėjų atliekamą sukčiavimą.
Patikrinimo akte mokesčių administratorius detaliai aptarė surinktus įrodymus (tame tarpe iš užsienio mokesčių administratorių) Bendrovės veiklos kontekstą sudarant ginčo sandorius, t. y. kad Bendrovė akcizinių prekių tiekimą ES šalių PVM mokėtojams vykdė dalyvaudama PVM sukčiavimo grandinėje: dyzelinio kuro siuntėja (Baltarusijos įmonė OAO „Naftan“) - tiekėjas (Tranzit Finland Limited - Bendrovė - tarpininkai Europa Consortium LLP ir Carburant Gross Sp.z.o.o. - tarpininkai ((Tranzit Finland Poland sp.z.o.o ir Dybek Sp.z.o.o.) – pirkėjai. Patikrinimo akte konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti kiek buvo apmokėta tiekėjui ir kiek apmokėjo pirkėjai, kadangi Bendrovė patikrinimo metu nepateikė suvestinių registrų ar apyvartos žiniaraščių pagal kontrahentus: kuro tiekėją ir kuro pirkėjus, balansų, didžiosios knygos ar kitų suvestinių dokumentų, pagal pateiktus dokumentus Bendrovė tiekėjui Tranzit Finland Limited 2014-09-15 buvo skolinga 628 096,51 USD, o 2015-01-06 - 340 743,63 USD. T. y. Bendrovė už tiekiamas prekes liko skolinga tiekėjui. Patikrinimo akte konstatuota, kad apie 90 proc. visų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų išrašytos Europa Consortium LLP, tuo tarpu nėra duomenų, kad Bendrovės pirkėjas Europa Consortium LLP atsiskaitė su Bendrove. Konstatuota, kad Bendrovė pardavė ginčo prekes nuostolingai. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad Bendrovė ėmėsi kokių nors rinkodaros priemonių surasti klientams, nepateikė rašytinių sutarčių, taip pat jokių įrodymų apie sandorių sudarymo aplinkybes, Bendrovės veikla, susijusi su prekyba dyzeliniu kuru, truko sąlyginai neilgai, apie 9 mėnesius, per kurį buvo pasiekta beveik 55 ml. litų apyvarta, o vėliau ši veikla nutraukta. Byloje nėra jokių įrodymų apie sandorių sudarymo aplinkybes, Bendrovė nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų pirkėjams atstovaujančius asmenis ir įsitikintų jų turimų įgaliojimų tikrumu.
Bendrovė skunde teismui neneigia aptartų aplinkybių, kuriomis ir remiasi mokesčių administratoriaus išvada apie tai kad Bendrovė žinojo apie dalyvavimą sukčiavime. Taip pat konkrečiai nenurodo, kodėl reikėtų laikyti, kad padarytos išvados yra neteisingos. Nors Bendrovė teigia, kad nieko negalėjo žinoti apie prekių gabenimą po išvykimo iš sandėlio, visgi pagal jos pateiktus dokumentus matyti, kad kai kuriais atvejais ji pati užsakė prekių tiekimą (Patikrinimo akto 10 lapas), taigi žinojo prekių gabenimo aplinkybes.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie liudytų, kad pareiškėja bent minimaliai domėjosi kontrahento atstovu. Sistemiškai aiškinant PVMĮ, Civilinio kodekso I dalies pirmo skyriaus ir II dalies normas akivaizdu, kad tiekėjas pagal PVM sistemą privalo identifikuoti kitą sandorio šalį, įsitikinti įmones atstovaujančių asmenų teisnumu ir veiksnumu. Be to, PVM sistema kartu su Teisingumo Teismo praktika, PVM subjektams kelia didelius atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimus (LVAT 2019-02-13 nutartis adm. byloje Nr. eA-2-575/2019). Elementariomis ir pakankamomis priemonėmis, esant didelės vertės sandoriams, laikoma ūkinių operacijų partnerių ir juos atstovaujančius asmenų identifikavimas – reikalavimas pateikti ir įvertinti įmonės registravimo ir veiklos dokumentus, asmens dokumentus ar įgaliojimus (žr. pvz., LVAT 2019-02-13 nutartis adm. byloje Nr. eA-2-575/2019). Nesidomėjimas asmenų tapatybėmis ir įgaliojimais, laikoma, prieštarauja sąžiningo, rūpestingo ir apdairaus verslo subjekto veikimo būdui (žr. pvz., LVAT 2015-04-30 nutartis byloje Nr. A-383-438/2015).
Lieka nepaneigta, kad Bendrovė prekes pardavė nuostolingai. LVAT praktikoje tokio pobūdžio aplinkybė (prekių pardavimas žemesne bei įsigijimo kaina) vertinama kaip aplinkybė, atspindinti neįprastą sandorių pobūdį (2017-04-20 nutartyje adm. byloje Nr. eA-230-438/2017 tokia aplinkybė pripažinta pagrindžiančia mokestinės naudos siekimą, ,,siekiant sutaupyti iš biudžeto atskaitomą PVM“), todėl, atsižvelgiant į Bendrovės direktoriaus paaiškinime deklaruotą didelę patirtį naftos produktų tiekimo srityje, vykdytų sandorių pobūdis (kurą parduodant žemiau nei įsigijimo savikaina) neatitinka įprastinių ekonominių santykių pobūdžio, siekiant maksimalaus pelno. Paminėtina ir tai, jog Bendrovė nepateikė jokių paaiškinimų, kas lėmė tokį tiekimų pobūdį, kuris įprastai būna trumpalaikis ir vyksta siekiant įsitvirtinti rinkoje, susirasti naujų pirkėjų, tačiau ginčo atveju naujų pirkėjų Bendrovė nesurado, priešingai, Bendrovė nuo 2014 m. spalio mėnesio ekonominės veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo.
Taigi Inspekcija ir ginčą nagrinėjusios institucijos pagrįstai iš aptartų aplinkybių konteksto padarė išvadą, kad toks santykių pobūdis nebuvo atsitiktinis, o buvo nulemtas tiekimų grandinėse dalyvavusių subjektų tarpusavio santykių, nes vadovaujantis verslo logika ir sąžiningai sudarant prekinius piniginius sandorius, tokie susitarimai tarp nesusijusių ir vienas kitam įtakos nedarančių juridinių asmenų yra mažai tikinėtini ir įprastai nevyksta. Taigi pagrįstai buvo padaryta išvada, kad Bendrovė žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, kurie įtraukti į sukčiavimą PVM.
9. Dėl nugabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį ir prievolių Lenkijoje:
Pareiškėja remiasi tuo, kad prekės pasiekė akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau – ir AAPS) Lenkijoje. Aplinkybė, kad prekės pasiekė akcizinius sandėlius, vertinant sąžiningumo aspektu (koks reikšmingas šioje byloje) esminės reikšmės neturi, nes svarbiausia, ar Pareiškėja buvo pakankamai rūpestinga santykiuose su pirkėju dėl jo PVM prievolių vykdymo, t. y. ar tinkamai vertino riziką dėl tokių prievolių (pirmiausia – įsigijimų deklaravimu) įsigijimus ir mokėjo PVM nuo jų. Vien aplinkybė, kad prekė pateko AAPS, savaime nieko nepasako apie PVM prievolių vykdymą. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja pati rinko tokius duomenis, t. y. tokia aplinkybė nėra reikšminga pačios Pareiškėjos pastangų atžvilgiu. Sutikrina su Komisijos išvada, kad akcizų kontrolės sistema skirta užtikrinti akcizo sumokėjimo kontrolę ir šioje sistemoje dalyvauja specialūs subjektai, jos veikimas, kaip ir prekių gavimo akciziniame sandėlyje patvirtinimas atspindi prekių pateikimą į ES valstybėje esantį akcizinį sandėlį (ar pas registruotą gavėją), kuris atlieka su akcizais (jų sumokėjimu) susijusius formalumus. Tačiau šioje sistemoje fiksuotas prekių gavimas negali patvirtinti aplinkybių, jog šių prekių disponavimo teisė yra perėjusi kitos valstybės PVM mokėtojui. Pareiškėja, kaip akcizinių prekių prekybininkė, vykdanti prekybą dideliu mastu (milijonais eurų), galėjo suvokti, kad prekių nukeliavimas į AAPS nereiškia PVM prievolių įvykdymo. Be to, šios bylos kontekste svarbu tai, kad AAPS operatoriaus Lenkijos įmonės OIL Transfer atstovas (D. J. M.) per apklausą paaiškino, kad įmonė faktiškai sandėliavimo paslaugos neteikia, tai reiškia ir prekės nebuvo faktiškai priimtos/laikomos šiame sandėlyje (Patikrinimo akto 21 lapas). Taip pat nėra jokių įrodymų, kad Bendrovės pirkėjai buvo įgalioję šio sandėlio atstovus priimti prekes. Taigi šie Bendrovės argumentai atmestini.
Bendrovė skunde nurodo, kad tik Lenkijos įmonės yra atsakingos už PVM, nes pagal Patikrinimo akto duomenis (8 puslapyje) Europa Consortium LLP yra deklaravusi pardavimus „Tranzit Finland Poland Sp. z. o. o. “, kuri nedeklaravo pardavimų ir buvo sumokėta 11 446 758 zlotų PVM (skundo 29-32 punktai). Visgi Patikrinimo akte nurodoma skirtingai – kad pagal Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius duomenis Europa Consortium LLP deklaravo pardavimus su nuliniais įsipareigojimais, o „Tranzit Finland Poland Sp. z. o. o. “ mokesčio administratorius apskaičiavo PVM (11 446 758 PLN), kas yra mokestinė nepriemoka (Patikrinimo akto 22 lapas), t. y. prievolė nebuvo įvykdyta. Taip pat Patikrinimo akte nurodyta, kad Lenkijos mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad dėl „Tranzit Finland Poland Sp. z. o. o. “ veiklos pradėtas baudžiamasis tyrimas įmonė prezidento atžvilgiu dėl mokestinio sukčiavimo užvaldant PVM apgaule. Kaip aptarta, mokesčio mokėtojo galimybės pasinaudoti neapmokestinimu pardavus prekes į kitą valstybę narę priklauso nuo to, ar tokia sąlyga naudojamasi sąžiningai ir nedalyvaujama sukčiavime. Šiuo atveju aptarta, kad Bendrovė dalyvavo sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM ir visos PVM prievolės nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nebuvo įvykdytos. Taigi šis Bendrovės argumentas atmestinas.
10. Dėl muitinės procedūros:
Bendrovė skunde teismui nurodo, kad ginčo sandoriai sudaryti taikant muitinio tranzito procedūrą. Tuo tarpu Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-08-22 importavo kuro už 56 675 831 Lt, pagal PVM deklaracijas (FR0600) už importuotą kurą muitinė apskaičiavo 11 899 847 Lt importo PVM (Patikrinimo akto 6 lapas). Bendrovė skunde teismui atkartoja šią aplinkybę (skundo 32 punktas), bet neneigia aplinkybės, kad prekės buvo importuotos ir už jas priskaičiuotas importo PVM. Iš byloje esančių PVM deklaracijų (forma FR600) (Komisijos bylos 3 t. 89-93 lapai) matyti, kad pati Bendrovė deklaravo importo PVM (27 laukelis). Bendrovė nepateikia jokių duomenų (muitinės deklaracijų, pan.), patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo sandorių metu taikė muitinio tranzito procedūrą, Bendrovė tokių paaiškinimų neteikė ir patikrinimo metu (Patikrinimo akto 6, 7 lapai). Taigi laikytina, kad toks teiginys yra tik subjektyvus situacijos vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais.