Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-03-17 · Byla Nr. M1-60-133/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-03-17
Bylos Nr.
M1-60-133/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Romualdas Lincevičius
Nukentėjusysis
M. R.
Kaltinamasis
J. L.
Advokatai
Kęstutis Dobilas

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr.M1-60-133/2009Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.14.3.2; 1.2.4.2.9; 1.1.7.2.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjams advokatams Kęstučiui Dobilui, Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam M. R., ekspertams Žydrūnui Mėgelaičiui, Kęstučiui Mikučioniui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988-03-21 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, besimokančio Šiaulių universitete, I-ame kurse, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas : 2006-06-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2d., 63 str. - laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn. taikant auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 str.) - elgesio apribojimą ( BK 87 str.) bei nemokamus auklėjimo pobūdžio darbus (LR BK 85 str.) įpareigojant mokytis arba dirbti bei iki 2006-09-01 atlikti 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 180 str. 2d., 135 str. 2 d. 9 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L., 2005 m. lapkričio 1 d. apie 21 val. 20 min. ant laiptų, vedančių nuo Radastų g. 3-ojo namo link Lydos gatvės, Kaune, veikdamas kartu su negalinčiu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti V. Š., pasikėsino užvaldyti svetimą M. R. priklausantį turtą - dėl savanaudiškų paskatų jis pats bei V. Š., grasindami peiliais, užpuolė M. R. ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą - sudavė šiam smūgį ranka į veidą, o V. Š. įdūrus peiliu į kairę šlaunį nukentėjusiajam ir tuo padarius jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti M. R. priklausantį turtą - 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ”Siemens A35”, 710 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ”Motorolla E698”, 30 litų vertės piniginę su joje buvusiais 200 litų pinigais, ”Vilniaus banko” mokėjimo kortele ”Extra” - viso pasikėsino pagrobti svetimo turto už 1130 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis M. R. aktyviai pasipriešino.

J. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nusikaltimo nepadarė. 2005-10-31 buvo išvykęs pas savo tėvą A. L. gyvenantį (duomenys neskelbtini) Prienų rajone ir 2005-11-01 buvo ten.

Kaltinamojo J. L. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad 2005-11-01 apie 21.20 val. jis su drauge A. D. leidosi laiptais nuo Radastų g. link miesto centro, tuo metu du nepažįstami vaikinai kilo laiptais į viršų. Jiems prasilenkiant, vienas iš vaikinų užkliudė jį pečiu, jis į tai nekreipė dėmesio ir su drauge laipteliais leidosi toliau, bet išgirdo, kad tie vaikinai jo adresu pradėjo laidyti kažkokias replikas pasakė ”Palauk, sustok”. Sustojus, atsisukęs pamatė, kad vaikinai lipa žemyn link jų. Priėję vaikinai prie jo liepė traukti iš kišenių daiktus. Vaikinai priėjo abu ir veikė kartu. Jis pasakęs, kad nieko neturi. Tuomet jie pareikalavo telefono. Jis, siekdamas išvengti konflikto, iš striukės kišenės, ištraukęs seną telefoną padavė jiems, tačiau jiems netiko. Abu vaikinai turėjo peilius. J. L. mažesnį, V. Š. – didelį. V. Š. su peiliu pradėjo belsti į metalinius turėklus. Be prastojo telefono jis turėjęs striukės kišenėje ir veikiantį mobilaus ryšio telefoną ”Motorolla E698”. Jie abu apžiūrėję paduotąjį telefoną nepatikėjo, kad jis turi tik tokį telefoną. V. Š. priėjo prie jo ir norėjo patikrinti jo kišenes. Kuomet V. Š. priėjęs prie jo bandė patikrinti jo kišenes, jis jį atstūmęs. Tuomet J. L., kumščiu trenkė jam į kairį skruostą, o V. Š. viena ranka apkabino jį per kaklą ir į nugarą įrėmė peilį. Tai jis suprato iš dūrimo į nugarą. Jis bandė su L. ir Š. kalbėtis, galvojo kaip nuo jų pabėgti. Pirmiausia stūmė nuo savęs L., tuo metu pas jį rankoje pamatė nedidelį sulenkiamą peilį. Nustūmęs J. L., jis stūmė ir V. Š., šis nusirito į pakalnę, bet užsikabino už medžio. Tada jis prišoko prie Š., atsisuko ir pamatė atbėgantį J. L.. Tuo metu pajuto, kad jam temsta akyse, jis praradinėja sąmonę ir ritasi į pakalnę. Mano, kad tuo metu kai jis pasisuko pažiūrėti link jų atbėgančio J. L., jį peiliu į koją sužalojo V. Š.. Kur po įvykio nubėgo vaikinai jis nematė. Jie iš jo nieko nepagrobė. Įvykio metu jis su savimi turėjo 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ”Siemens A35”, 700 litų vertės mobilaus trykšlio telefoną ”Motorolla E698”, piniginę 30 litų vertės, 200 litų, AB ”Vilniaus bankas” mokėjimo kortelę ”Extra”. Kadangi įvykio metu buvo sugadinti jo rūbai dėl jų sugadinimo jam padaryta 1000 litų turtinė žala. Kadangi po patirto sužalojimo jam ant kairės kojos liko dideli randai bei to pasekoje nukentėjo jo sportiniai rezultatai, jam padaryta 10 000 litų neturtinės žalos. Viso jam padaryta 11 tūkstančių litų žala. Jokio pistoleto ar revolverio neturėjo ir juo 2005-11-01 negrasino. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu pilnai tvirtina, taip pat kategoriškai teigia, kad vienas iš jį užpuolusių asmenų yra kaltinamasis J. L.. Jis pats pageidavęs, kad atpažinimas būtų vykdomas iš nuotraukų.

Liudytoja A. D. paaiškino, kad 2005-11-01 apie 21 val. ji su savo draugu M. R. leidosi laiptais nuo Radastų g. link miesto centro. Leidžiantis laiptais juos užpuolė du vaikinai. Vaikinams priėjus prie M. R. ji pasitraukė keliais laipteliais žemyn. Vaikinai liepė M. traukti ką turi iš kišenių. Jos kišenių vaikinai kraustyti nebandė. Vienas iš vaikinų išsitraukė peilį, kurį įrėmė M. į šoną. Kiek ji pastebėjo peilis buvo didelis, plačiais ašmenimis. Visko smulkiai papasakoti ji negali, nes buvo labai išsigandusi. Tarp M. ir juos užpuolusių vaikinų įvyko susistumdymas. Ji, laiptais užbėgo į viršų kviesti pagalbos, todėl kas įvyko toliau ji nematė. Užlipusi į viršų pamatė automobilyje sėdėjusius merginą ir vaikiną, kurių paprašė pagalbos. Šie iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, kartu su jais nusileido laiptais, kur rado gulintį M.. Jam labai kraujavo sužalota koja. Pareigūnai iškvietė medikus, kurie M. išvežė į klinikas. Vaikinų ji neįsidėmėjusi, tačiau pamena, kad vienas buvo su odine striuke ir kapišonu ant galvos, kitas vilkėjo lietpaltį. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtinanti.

Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. R. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 J. L., kaip asmenį, kuris 2005-11-01 katu su kitu vaikinu liepė jam atiduoti mobilaus ryšio telefoną, sudavė jam smūgį į veidą (t. 1, b. l. 26-28).

Asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. R. iš jam pateiktų atpažinti 4 fotonuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį V.Š., kaip asmenį, kuris 2005-11-01 liepė jam atiduoti mobilaus ryšio telefoną, grasino peiliu, o vėliau tuo peiliu dūrė ir jam sužalojo koją (t. 1, b. l. 23-25).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras pateikė medžiagą iš baudžiamosios bylos išnagrinėtos Kauno miesto apylinkės teisme (bylos Nr. 1-1277-593/2005), priimant J. L. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo J. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 str .2 d. ir nuteistas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 287 str., nukentėjusiajam M. R. atpažinimui iš nuotraukos, buvo pateikti 5-i peiliai, išimti minėtoje byloje ir pripažinti daiktiniais įrodymais. Peiliai, pažymėti Nr. 2 ir Nr. 3 buvo išimti daiktų poėmio metu iš J. L., Nr. 4 iš V. Š. (t. 2 , b. l. 139, 140). Atpažinimo metu nukentėjusysis M. R. atpažino peilį pažymėtą Nr. 3 kaip J. L. ir peilį Nr. 4 kaip V. Š., o kaltinamasis J. L. atpažino peilį pažymėtą Nr. 2, kuris buvo iš jo išimtas 2005-11-10 (t. 2 , b. l. 140, 175-176). Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad įvykyje dalyvavo kaltinamasis kartu su V. Š. ir atliko aktyvius bendrus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

2005-11-01 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina vietą, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika (t. 1, b. l. 8-9, 10).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 817/06(02) patvirtina, kad M. R. padaryti kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies srityje su šlauninės venos ir sėdimojo nervo pažeidimu. M. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl šlaunies venos pažeidimo. Durtinė-pjautinė žaizda padaryta kairės šlaunies sritį paveikus aštriu, duriančiu –pjaunančiu įrankiu, tai patvirtina žaizdos pobūdis. Smūgis aštriu-pjaunančiu įrankiu į kairės šlaunies išorinį paviršių. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje galimai 2005-11-01 (t. 1, b . l. 46).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 79 patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu V. Š. sirgo lėtine psichikos liga šizotipiniu sutrikimu (F21) ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su V. Š. negali būti atliekami procesiniai veiksmai, jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, priverstinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis (šios priverstinio pobūdžio priemonės V. Š. taikomos ir šiuo metu) (t. 2, b. l. 25- 26 ). Šią išvadą teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ekspertas K.Mikučionis.

Viešosios įstaigos Kauno greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 82165 užfiksuota, kad 2005-11-01, 21.04 val. gautas pranešimas, kad Lydos gatvėje yra peiliu subadytas asmuo. Vietoje rastas M. R., kuriam peiliu sužeista šlaunis (t. 1, b. l. 41).

Daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš Kauno medicinos universiteto klinikų paimti nukentėjusiojo M. R. rūbai: džinsines kelnes, šalikas, batai, striukė, bliuzonas, pirštinės, marškinėliai (t. 1, b. l. 58), jie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (t. 1, b. l. 64-67).

Įrodymų vertinimas

Išvardinti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teismo laikomi įrodymais (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis). Vertinant šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. L. padarė jam inkriminuojamas veikas, veikdamas bendrininkų grupėje su nepakaltinamu V. Š., ir jo kaltė, panaudojant fizinį smurtą, padarant nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, pasikėsinant užvaldyti svetimą turtą, įrodyta, o nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 d., 180 straipsnio 2 dalį ir Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p.

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį.

Kaltinamasis neigia buvęs 2005-11-01 apie 21 val. 20 min. įvykio vietoje, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia jo iškeltą versiją, kad tuo metu jis buvo pas savo tėvą A. L.. Apklausti liudytojai A. L. ir R. L. tiksliai negalėjo pasakyti ar minėtą dieną J. L. buvo atvažiavęs pas juos. Nukentėjusysis M. R., kategoriškai teigia, kad įvykyje dalyvavo ir atliko aktyvius veiksmus tiek J. L., tiek V. Š.. Nukentėjęs atpažino peilį, kurį įvykio metu turėjo J. L. ir kuris buvo išimtas iš J. L. kitoje baudžiamojoje byloje. Asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, nukentėjusysis atpažino abu asmenis dalyvavusius plėšime, padarant jam sunkų kūno sužalojimą. Jis konkrečiai nurodo kokius veiksmus atliko kiekvienas iš užpuolikų. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja A. D. parodymai pilnai atitinka nukentėjusiojo parodymams, nežiūrint to, kad ji neįsidėmėjo nukentėjusįjį užpuolusių vaikinų veidų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Ž.Mėgelaitis patvirtino specialisto išvadą (t. 1, b. l. 46), duotą dėl M. R. sužalojimo, kad M. R. padaryto sužalojimo pobūdis – žaizda durtinė-pjautinė. Pagal sužalojimo mechanizmą mažai tikėtina, kad žaizda galėjo atsirasti verčiantis, labiau būdinga, kad buvo suduotas smūgis. Tai vėlgi atitinka nukentėjusiojo parodymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005 m. birželio 23 d. Nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ pasisakyta, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja gali­mybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Be to, kaltininkui panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas Šiuo atveju nukentėjusiojo turtas nebuvo užvaldytas tik dėl to, kad jis aktyviai pasipriešino užpuolikams, todėl pagrįstai veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą.

Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. Baudžiamosios teisės doktrina numato, kad jei nusikalstamai veikai vykdyti pasitelkiamas asmuo, neturintis fizinio subjekto požymių (šiuo atveju - tai V. Š.), jis negali būti laikomas bendrininku. Kaltininkas, pasinaudojęs tokiu asmeniu lyg nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, atsako kaip tiesioginis atitinkamos veikos vykdytojas, veikęs vienas. Todėl šiuo atveju kaltinamasis J. L. tiesiogiai atsako už V. Š. veiksmus.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę J. L., atsižvelgiama į visas ištirtas bylos aplinkybes, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir BK 91 straipsnyje numatytais ypatumais.

Atsižvelgiant į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, teistas už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina bausmė terminuotas laisvės atėmimas.

Nukentėjusysis M. R. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos ir 10000 Lt civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos (t. 1., b. l. 21, 22).

Nukentėjusiojo ieškiniai pagrįsti, todėl tenkintini. Įvykio metu, nukentėjusiojo rūbai buvo sutepti krauju, vėliau iškarpyti ir naudojimui netinkami, todėl 1000 litų turtinė žala yra pagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas netirtinę žalą pinigais, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. nurodytais kriterijais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusysis iki įvykio sportavo, dalyvaudavo pasaulinio rango varžybose, ko negali daryti po įvykio, patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, todėl, atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus ieškinys 10000 litų sumai tenkintinas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3164,00 Lt sumai (t. 1, b. l. 51-53) už M. R. gydymą. Ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas.

Daiktiniai įrodymai: džinsinės kelnės, šalikas, batai, bliuzonas, pirštinė, marškinėliai - gražinti nukentėjusiajam M. R..

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 str., str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. ir paskirti bausmę:

pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. 2 (du) metus laisvės atėmimo;

pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2d., 5d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 3 tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. L. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, suimant teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 17 d. Į bausmės laiką J. L. įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2005-05-06 iki 2005-05-07 (BK 66 str.).

Priteisti nukentėjusiajam M. R. iš J. L. 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 1000 (vieną tūkstantį) Lt turtinės žalos.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš J. L. 3614 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus keturiolika litų) už nukentėjusiojo M. R. gydymą.

Daiktinius įrodymus: džinsines kelnes, šaliką, batus, bliuzoną, pirštinę, marškinėlius - gražinti nukentėjusiajam M. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Romualdas Lincevičius