- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- 1-175-586/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28106-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- R. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. birželio 26 d., apie 19:00–20:00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, R. T. konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė S. J. į pilvą ir vieną kartą delnu trenkė per veidą, po ko automobiliu nuvežęs jį prie gyvenamojo vagonėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, tęsdamas nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu tyčia smogė pastarajam į veidą, ko pasekmėje padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės akies abiejuose vokuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje su dešinio apatinio žandikaulio kampo lūžiu, t. y. nesunkiai sužalojo S. J..
Iš įtariamojo R. T. parodymų nustatyta, kad kaltu pripažino visiškai ir parodė, jog tokius jo veiksmus išprovokavo S. J. jaunesniojo elgesys, t. y. jo paskleistos apkalbos, kurios neatitiko tikrovės. S. J. šeimos nariams prišnekėjo nebūtų dalykų, taip jį žeisdamas ir žemindamas prieš juos. Sužinojęs, kad S. J. jį apkalba, norėjo viską išsiaiškinti. S. J. jaunesnysis dažnai vartoja alkoholį, jį sutikti blaivą sunku, todėl ir to įvykio metu pastarasis buvo neblaivus. Jis pats buvo po darbo, todėl buvo blaivas ir pats vairavo D. P. priklausantį automobilį „Audi A4“. D. P. jis prašė nesikišti į jo reikalus su S. J., nes tai buvo jų tarpusavio išsiaiškinimas. S. J. jaunesnįjį rado miegantį lovoje, namuose. Į kambarį jis įėjo vienas, D. P. liko virtuvėje, prie durų. Žadindamas S. J., tampė jį už rūbų ir purtė. Jis pastarąjį pakėlė nuo lovos, bet šis nenorėjo niekur eiti, priešinosi. Jis S. J. aiškino, kad atvažiavo išsiaiškinti dėl jo apkalbų, kad reikia vykti iki jo motinos. Virtuvėje, kai S. J. priešinosi, jis iš pykčio kumščiu trenkė pastarajam iki trijų kartų į pilvą, vieną kartą pliaukštelėjo delnu jam per veidą, kad nurimtų. Po to, automobiliu S. J. nuvežė į L., prie gyvenamojo vagonėlio, kur gyvena motina. L., kol laukė atvykstančios motinos, bandė kalbėti su S. J., norėdamas išsiaiškinti jo apkalbas, o supykęs iki trijų kartų kumščiu trenkė jam į veidą ir smūgiu galėjo sulaužyti jam žandikaulį. S. J. pradžioje neigė jį apkalbėjęs, tačiau atvykus jo motinai L. T. ir viską aiškinantis, S. J. pripažino tai padaręs (2 t., b. l. 26–29).
Savo parodymus R. T. patvirtino akistatos ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 98–101, 2 t., b. l. 13–21).
Iš 2019 m. liepos 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad S. J. pareiškė, jog 2019 m. birželio 26 d., apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, o vėliau ir prie jo tėvo sugyventinės L. T. vagonėlio, esančio netoli Dovilų gyvenvietės, jį sumušė pažįstamas Romas ir jam nepažįstamas asmuo. Po įvykio nuvyko į VšĮ Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės pusės žandikaulio lūžis bei paskirtas ambulatorinis gydymas (1 t., b. l. 1–4).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (ROIK 0119000332016) nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d., 12:13 val. iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės gautas pranešimas, jog GMP 10:23 val. atvežė S. J., kuris paaiškino, jog prieš dvi dienas Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstami asmenys. Diagnozė: dešinės pusės žandikaulio lūžis, išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 30–31).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (ROIK 0119000331752) nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d. 09:33 val. gautas A. G. pranešimas apie tai, kad S. J. vakar draugas trenkė į veidą. Išsivežė GMP (1 t., b. l. 34–35).
Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos D. M. 2019 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pagal gautą pranešimą 2019 m. birželio 27 d., 09:35 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas. Kieme pasitiko akivaizdžiai neblaivus S. J., kuris paaiškino, jog 2019 m. birželio 25 d., tikslaus laiko nenurodė, atvažiavo pažįstamas Romas su dar vienu nepažįstamu vyriškiu ir kambaryje jį pradėjo mušti, po to ištempė į lauką, ten keletą kartų sudavė, įmetė į bagažinę ir nuvežė į kažkokius sodus. Po sumušimų jį iš sodų parvežė kažkoks giminaitis. S. J. tikslių įvykio aplinkybių nesugebėjo paaiškinti, kadangi buvo labai neblaivus. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP, kuri minėtą pilietį išvežė į Klaipėdos ligoninę apžiūrai (1 t., b. l. 37).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas (1 t., b. l. 54–58).
Iš Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2019 m. birželio 27 d., 09:33 val. užfiksuoto pranešimo dėl kūno sužalojimo, garso įrašo apžiūros nustatyta, kad paskambinęs vyriškis pareiškė, kad nori pagalbos (iš nerišlios kalbos manytina, kad asmuo buvo stipriai neblaivus). Į operatorės klausimą – „kas atsitiko“, atsakė – „daužė į akį“. Į klausimą „kada tai buvo“, atsakė – „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimą „kas trenkė?“, atsakė – „geri draugai“. Į klausimą „kada čia viskas buvo“, nurodė „vakar“. Į klausimą „kodėl skambina tik šiandien“, atsakė – „na taip, nebuvo didelių problemų“. Į klausimą „ar dabar atsirado problemos“, atsakė – „dabar biški skauda lygtai“. Į klausimą „ar reikia medikų“, nurodė – „o tai ne, būtinai“. Į klausimą „kuri vieta sužalota“, atsakė – „į akį ir žandikaulį dar“. Į klausimą „ar smogė su kažkokiu daiktu“, atsakė – „nu nežinau, nemačiau, jei galit atvykit į (duomenys neskelbtini)“. Operatorei paprašius asmens prisistatyti ir šis nurodė, kad yra A. G. (1 t., b. l. 62–64).
Iš specialisto išvados Nr. G 1160/2019(03) nustatyta, kad S. J. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijoje su atitinkamai esančiu dešinio apatinio žandikaulio kampo lūžiu. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti anksčiau kaip 2019 m. birželio 27 d. Objektyvios apžiūros metu nustatytos dvi trauminių kontaktų sritys, kurios ne mažiau kaip po vieną kartą buvo paveiktos su kietais bukais daiktais. Imant sužalojimų visumą S. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 68–69).
Iš nukentėjusiojo S. J. parodymų nustatyta, kad buvo sumuštas 2019 m. birželio 26 d. Tą pačią dieną jis nesikreipė nei į policiją, nei į medikus, kadangi tas konfliktas buvo asmeninių santykių aiškinimasis, nenorėjo to viešinti, tikėjosi, kad sumušimas ir skausmai praeis. 2019 m. birželio 26 d., apie 19:00–20:00 val., jis namuose miegojo lovoje. Pirminėje apklausoje S. J. nurodęs, kad R. T. su draugu jį smarkiai mušė ir spardė, papildomos apklausos metu nurodė, kad po akistatos su R. T. ir po parodymų patikrinimo vietoje jis suprato, kad neteisingai suvokė įvykio aplinkybes, nes tuo metu buvo stipriai neblaivus ir buvo pažadintas iš miego, kas jam nepatiko, todėl R. T. veiksmus suvokė aštriau, o tampymus už rūbų ir čiupimą už kūno keliant jį iš lovos, suvokė kaip smūgių sudavimą. Kartu su R. T. buvęs asmuo į kambarį užeiti net neturėjo galimybės, nes kambarys per mažas. Kai į kambarį įėjo R. T., jis buvo ant lovos pusiau sėdimoje-gulimoje padėtyje arčiau durų. Kitame lovos krašte panašioje padėtyje sėdėjo ir miegojo K. G., o A. G. sėdėjo fotelyje prie durų. R. T. jį žadino tampydamas už rūbų, po to ištempė jį į virtuvę, kur trinktelėjo per veidą su delnu. R. T. jį stūmė link durų, nes norėjo vežtis išsiaiškinti dėl jo apkalbų. Kartu su R. T. buvęs asmuo į visą tai nesikišo, jokių smūgių jam nesudavė. Jis niekur nenorėjo eiti, priešinosi, todėl R. T. jėga stūmė jį link durų. Jis buvo nutemptas už rūbų į kiemą ir įsodintas į automobilio galinę sėdynę. Tuo metu jo niekas nespardė ir niekas nemušė. Kadangi jis niekur nenorėjo važiuoti, buvo tampomas už rūbų, tai įvykį matęs A. G., kuris tuo metu buvo visiškai neblaivus, galėjo tai suvokti kaip smūgių sudavimą. Jis buvo nuvežtas prie R. T. motinos vagonėlio. Laukiant kol atvažiuos R. T. mama ir jo tėvas, R. T. kumščiu 2–3 kartus trenkė jam į veidą. Kartu su R. T. buvęs asmuo jam nesudavė. Kadangi įvykio metu jis buvo neblaivus ir piktas už R. T. elgesį, todėl R. T. tempimą už rūbų ir pastūmimą įvertino kaip smūgių sudavimą ir pirmosiose apklausose R. T. veiksmus nupasakojo nurodydamas didesnį smūgių kiekį nei buvo iš tiesų. R. T. smūgiavo kumščiu jam į galvą, o vienas iš suduotų smūgių į žandikaulio dalį buvo labai skausmingas. Medikai nustatė jam žandikaulio lūžį. Viso įvykio metu R. T. jį kaltino apkalbėjus ir apšmeižus. Jis tikrai jį apkalbėjo išvakarėse, kai buvo pas savo tėvą S. J. ir pastarojo sugyventinę L. T., kuri yra R. T. mama. Jis R. T. mamai, savo tėvui ir sesei K. girdint pasakė, kad R. T. yra narkomanas, kad lošia kazino ir dar apie jį sakė daug negražių žodžių, todėl supranta kilusį R. T. norą tai išsiaiškinti. Su R. T. visas aplinkybes išsiaiškino, pripažino jį apkalbėjęs, su juo susitaikė. R. T. jo atsiprašė, gailisi dėl to ką padarė, jis jam atleido, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 89–93, 120–124).
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. J. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, parodė vietą kambaryje kur miegojo ir vietą virtuvėje, kur jam R. T. sudavė per veidą, ir taip pat parodė vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, kur lauke prie gyvenamojo vagonėlio R. T. jam sudavė kumščiu į žandikaulį (1 t., b. l. 109–119).
Iš liudytojo A. G. parodymų nustatyta, kad jis buvo neblaivus, kai R. T. atvyko į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis sėdėjo minkštasuolyje, jo brolis K. G. miegojo lovoje, o S. J. tos pačios lovos kampe, arčiau kambario durų, pusiau gulomis sėdėdamas miegojo. R. T. įėjęs kalbėjo su S. J., jį žadino, kėlė nuo lovos ir vedėsi laukan. Jis matė, kad R. T. judino rankas pirmyn atgal ir tuos judesius pirmojoje apklausoje įvardino kaip smūgių sudavimą, tačiau jis negali to tvirtinti, nes tai galėjo būti tiesiog tampymas už rūbų, kad pažadinti S. J.. Smūgių sudavimo jis nematė ir negirdėjo suduodamų smūgių garso. Į kambarį buvo įėjęs tik R. T.. Kad buvo ir antras vyriškis jis nematė, tik iš jo balso suprato, kad R. T. atvažiavo ne vienas. Po to R. T. S. J. išsivedė į virtuvę. Virtuvėje R. T. aiškinosi santykius su S. J.. Virtuvėje S. J. buvo stumiamas link durų, galimai tuo metu S. J. buvo suduota, bet jis to nematė. Su R. T. buvęs vyriškis S. J. nemušė, smūgių nesudavė. S. J. niekas nespardė. Iš virtuvės R. T. S. J. išsivedė į kiemą ir įsodino į automobilį. Kadangi S. J. pradžioje kalbėjo, kad „buvo įgrūstas į bagažinę“, tai ir pats tuo buvo patikėjęs, tačiau vėliau, pokalbio su S. J. metu aiškinantis tą įvykį, prisiminė ir suvokė, kad S. J. buvo įsodintas į galinę sėdynę, o ne į bagažinę. S. J. į namus grįžo apie 22:00 val. Ant jo veido akivaizdžių sumušimo žymių nepastebėjo, tik kitos dienos ryte S. J. nebegalėjo atverti burnos, sunkiai kalbėjo ir iš pastarojo elgesio jis suprato, kad jam yra negerai, dėl ko paskambino ir iškvietė medikus, kurie atvyko kartu su policija (1 t., b. l. 127–129, 132–135, 138–141).
Iš liudytojos L. T. parodymų nustatyta, kad ji gyvena kartu su S. J., kuris yra S. J. jaunesniojo tėvas. R. T. yra jos sūnus. Tikslių datų nepamena, tačiau išvakarėse tos dienos, kai buvo sumuštas S. J. (jaunesnysis), pas juos vagonėlyje, svečiavosi S. J. (tėvo) dukra K., buvo vartojamas alkoholis, kepami šašlykai. K. labai stipriai šmeižė jos sūnų R. T., išvadino jį narkomanu, sakė, kad jis leidžiasi narkotikus ir nurodė, kad visa tai ji sužinojo iš savo brolio S. J. (jaunesniojo). Kitą dieną ji paskambino sūnui R. T. ir pasakė apie vykstančias apkalbas bei, kad tas kalbas skleidžia S. J. (jaunesnysis). Vakare, apie 19:00 val., kartu su S. J. (tėvu) važiuojant į (duomenys neskelbtini), jai paskambino sūnus R. T. ir pasakė, kad S. J. (jaunesnįjį) atvežė prie jų vagonėlio, nes nori išsiaiškinti kodėl skleidžia apkalbas ir jį žemina. Atvažiavusi prie vagonėlio pamatė jau atvykusius sūnų R. T. su bendradarbiu ir S. J. (jaunesniuoju). S. viena veido pusė buvo paraudusi, matėsi šiek tiek kraujo. Ji suprato, kad iki jai atvykstant S. J. buvo mušamas. Prie jos sūnus R. T. užsimojo trenkti S. J. (jaunesniajam), bet ji stojo į jų tarpą, atskirdama vieną nuo kito. Jos akivaizdoje S. J. niekas netrenkė. Ji S. J. įsodino į savo automobilio galinę sėdynę ir išvažiavo. S. J. nuvežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 144–147).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. T. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis nesunkiai sužalojo S. J..
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas (2 t., b. l. 41–43), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 37–41). Kaltinamasis vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 44). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant galinčius koreguoti jo elgesį įpareigojimus ir tikintis, kad tokios bausmės pakaks atgrasyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme. Dėl šios priežasties, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant vieną programos ciklą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį atsakovui R. T. dėl 97,31 Eur turtinės žalos Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui, patirtos dėl nukentėjusiojo S. J. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 73–75). Turtinė žala visiškai atlyginta 2019 m. gruodžio 12 d. (1 t., b. l. 82), Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo ieškinio šioje baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 83). Kadangi civilinis ieškovas ieškinio atsisakė, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant vieną programos ciklą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti R. T., kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.