- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- ATP-317-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00382-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo V. B. administracinio teisės pažeidimo byla dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnio ir 181³ straipsnio 1 dalies pažeidimo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012 m. gruodžio 19 d., apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, pavaduotojai G. J. trukdė patekti į įstaigos administracines patalpas, ją stumdė ir vadino įžeidžiančiais žodžiais. Taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. 2012 m. gruodžio 19 d., apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ koridoriuje, matant ir girdint mažametei dukrai J. J., gim. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su jos mama, direktorės pavaduotoja G. J., jai trukdydamas patekti į įstaigos administracines patalpas, stumdydamas ir vadindamas įžeidžiančiais žodžiais. Konflikto metu J. J. dėl V. B. elgesio labai išsigando ir patyrė psichologinį smurtą, taip buvo pažeista jos teisė į saugią aplinką, t. y. buvo pažeisti 1989 m. Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Šiais veiksmais V. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutarimu V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 174 straipsnį ir 181³ straipsnio 1 dalį nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir V. B. už ATPK 174 straipsnyje bei 181³ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirti 200 Lt baudą.
Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nesiėmė priemonių, kad būtų surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti šioje byloje reikšmingas aplinkybes, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje jau esančius įrodymus.
Teigia, kad teismas pažeidė ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimus, nes savo padarytas išvadas apie konfliktą grįsdamas vien tik V. B. paaiškinimais ir pastarojo pateikta versija apie jo elgesį konflikto metu, neįvertino, jog V. B. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl melagingą įvykio versiją gali teikti kaip savo gynybos poziciją, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, nors skundžiamame nutarime yra nustatyta, kad pokalbį tarp jos (G. J.) ir V. B. girdėjo ir konfliktą matė jos dukra J. J., teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. sausio 10 d. pokalbio su vaiku aprašo (28 b. l.), kuriame yra užfiksuoti jos dukros paaiškinimai apie jos matytą ir girdėtą tarp jos, t. y. G. J., ir V. B. kilusį konfliktą. Pažymi, kad minėtame apraše jos dukra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. G. buvo nurodžiusi, kad „įėjus pro duris, iš tamsos iššoko dėdė ir puolė ant mamos, mamą stumdė, sakė, kad išmes iš darbo“. Dukra nurodė labai išsigandusi ir užlindusi už jos (G. J.) kojų. Ji visą dieną bijojusi, kad ateis tas dėdė ir ją užpuls. Apeliantės manymu, abejoti šešiamečio vaiko, kuris tiesiog nemoka meluoti, parodymais nėra jokio pagrindo.
Skunde G. J. taip pat nurodo, kad teismas apie jos mažametei dukrai J. J. V. B. veiksmais padarytą sveikatos sutrikdymą dėl nesuprantamų priežasčių buvo linkęs spręsti vien tik pagal specialisto išvadą, kurios byloje nėra, ignoruojant byloje esantį išrašą iš medicininių dokumentų su šeimos gydytojos I. S. jos dukrai nustatyta potrauminio streso sindromo diagnoze (7, 24 b. l.). Apeliantės teigimu, tokios skundžiamame nutarime išsakytos nuomonės, kad tik specialisto išvada galima įrodinėti dėl teisės pažeidimo atsiradusias pasekmes sveikatai, teismas nėra pagrindęs nei teisiniais argumentais, nei teisės normomis. Pažymi, kad įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Tai reiškia, kad apylinkės teismas, net jei ir būtų turėjęs pagrindo konstatuoti išrašui iš medicininių dokumentų su šeimos gydytojos I. S. jos (G. J.) mažametei dukrai nustatyta potrauminio streso sindromo diagnoze esant nepakankamam įrodymui, turėjo savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus, t. y. apklausti diagnozę jos dukrai nustačiusią šeimos gydytoją I. S., išsiaiškinti ir apklausti jos dukrą konsultavusius psichologus, reikalui esant, kviesti specialistą, kad šis pateiktų medicininį jos dukrai padaryto sveikatos sutrikdymo įvertinimą ir pan., o ne tiesiog atmesti anksčiau nurodytą išrašą kaip nepakankamą ar net neleistiną įrodymą, jo net neištyrus ir neįvertinus. Teigia, kad byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų su šeimos gydytojos I. S. jos dukrai nustatyta potrauminio streso sindromo diagnoze visiškai atitinka jos ir jos dukters paaiškinimus, todėl mano, jog teismas turėjo pagrindo nustatyti, kad dėl V. B. veiksmų jos mažametei dukrai J. J. buvo sutrikdyta sveikata.
Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas J. J. padaryto sveikatos sutrikdymo klausimą, kuris reikalauja specialių medicinos žinių, aiškinosi be specialisto pagalbos (pvz. sprendė, dėl kokių priežasčių jos dukra galėjo patirti stresą ir susijaudinti, be jokio mokslinio pagrindimo nustatė, kad jos dukros žaidimas su vaikais, signalizacijos sukelto triukšmo aptarinėjimas ir visiškas nekalbėjimas apie „blogąjį dėdę“ paneigia vaiko patirtus išgyvenimus dėl matyto ir girdėto V. B. chuliganiško elgesio prieš ją) ir remdamasis vien tik V. B. kviestų liudytojų D. K. ir R. K., kurios neturi jokio medicininio išsilavinimo, parodymais. Be to, kaip matyti iš byloje esančio V. B. 2013 m. kovo 4 d. paaiškinimo (38-42 b. l.), (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ profesinės organizacijos, kurios pirmininkė yra R. K., 2012 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (44-46 b. l.), (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ profesinės organizacijos 2013 m. vasario 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (51 b. l.) ir iš kartu su šiuo skundu pridedamo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ profesinės organizacijos 2012 m. liepos 31 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), minėtos liudytojos su V. B. yra glaudžiai susijusios per narystę profsąjungose ir akivaizdžiai prieš ją (G. J.) nusistačiusios. G. J. taip pat pastebi, kad liudytoja R. K., veikdama (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ profesinės organizacijos vardu ir prisidengdama niekur nepublikuotais ir abejotino tikrumo bei objektyvumo anoniminės apklausos rezultatais, 2013 m. vasario 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (51 b. l.) (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. J. yra pasiūliusi ją, t. y. G. J., atleisti iš užimamų pareigų dėl to, kad, pasak liudytojos R. K., jai trūksta kompetencijos vadovauti pedagogų kolektyvui, jos elgesys nekorektiškas, neetiškas, save ji iškelia aukščiau kolektyvo, trūksta atvirumo, pagarbos kolektyvui, ji nesugeba valdyti streso, negeba išklausyti ir išgirsti bei priimti kitą nuomonę. Teigia, kad tokios nuomonės išreiškimas liudija, jog R. K. jos atžvilgiu yra šališka. Mano, kad tokių liudytojų, kurie į teismo posėdį atvyko liudyti norėdami padėti savo profsąjungos lyderiui bylinėtis ir tokiu būdu patys turėdami suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, juo labiau, kai jie prieštarauja jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių medikų padarytoms išvadoms apie jos (G. J.) dukros patirtą stresą. Be to, liudytojos D. K. parodymai nėra nuoseklūs, kaip teigiama skundžiamame teismo nutarime. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktame 2013 m. sausio 10 d. paaiškinime (29 b. l.) liudytoja D. K. yra nurodžiusi, kad jos, t. y. G. J., dukra po konflikto, kilusio tarp jos ir V. B., negalėjo užmigti pietų miego, ir ji dukrą išsivedė, prieš tai jos tiesiog paklausiusi, kodėl nemiega. Tuo tarpu 2013 m. balandžio 30 d. vykusiame teismo posėdyje minėta liudytoja jau nurodė, kad ji (G. J.) savo dukrą pati pažadino iš miego ir netgi verkė prie jos. Anot apeliantės, akivaizdu, kad tokių parodymų apie nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas ir rėmėsi paneigdamas jos dukters patirtą stresą, nėra jokio pagrindo laikyti nuosekliais ir patikimais.
Be to, apeliantės manymu, byloje turėjo būti apklaustos abi jos mažametės dukros J. J. darželio auklėtojos, t. y. ne tik D. K., kuri jos dukros grupėje dirba tik 0,5 etato, bet ir visu etatu grupėje dirbanti auklėtoja R. K.. Teigia, kad pastaroji gali nurodyti, kokios emocinės būklės buvo jos dukra iš karto po jos (G. J.) konflikto su V. B., ir kokią jos dukros emocinę būklę jai tenka stebėti, kai jos dukra minėtą asmenį pamato darželyje. Taip pat mano, kad turėtų būti apklausta ir jos dukrą iki ir po konflikto, kilusio tarp jos (G. J.) ir V. B., konsultavusi psichologė V. J., kuri gali nurodyti priežastis, dėl kurių ji su savo mažamete dukra į pastarąją kreipėsi.
G. J. įsitikinimu, teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybių visetą (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje ir 181³ straipsnio 1 dalyje, turi būti priimtas naujas nutarimas. Kadangi dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, o dėl ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo yra V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimo padarymas dėl chuliganiškų paskatų (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl, vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą V. B. skirtina 200 Lt bauda, o už ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 100 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. B. už ATPK 174 straipsnyje ir 181³ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą galutinai skirtina 200 Lt bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, t. y. necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą iki 100 litų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apeliantės skundo argumentu, kad liudytojos, lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos D. K. parodymai nėra nuoseklūs. Kaip matyti iš D. K. 2013 m. sausio 9 d. ir 2013 m. sausio 10 d. paaiškinimų, ji nurodė, kad J. J. po pietų nuėjo miegoti, tačiau neužmigo, todėl mama ją išsivedė (29, 30 b. l.). Teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja D. K. jau nurodė kitokias aplinkybes: kad po pietų J. atsigulus miegoti, atėjusi G. J. pradėjo prie mergaitės verkti, ją pažadino ir išvažiavo (81 b. l.). Taigi, lieka neaišku, ar J. J. po ryte tarp jos mamos G. J. ir V. B. įvykusio konflikto neužmigo, ar visgi buvo užmigusi, tačiau mama ją pažadino, prie jos verkė. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino. Be to, kaip matyti iš 2013 m. sausio 10 d. pokalbio su vaiku aprašo, J. J. nurodė, kad tąkart ji labai išsigando, visą dieną bijojo, kad ateis „tas dėdė“ į grupę ir ją užpuls (28 b. l.), 2012 m. gruodžio 19 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad J. J. nustatyta diagnozė – potrauminio streso sindromas. Tačiau, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, išvadą, jog J. J. motinai atėjus į grupę susijaudino dėl to, kad verkė mama, o šeimos gydytojas nėra kompetentingas duoti kategorišką išvadą dėl potrauminio streso sindromo, teismas padarė neiškvietęs į teismo posėdį minėtą diagnozę J. J. nustačiusios gydytojos ir neišklausęs jos paaiškinimų, taip pat teismas nesvarstė galimybės kviesti į teismo posėdį J. J. konsultuojantį psichologą.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nerinko galimų papildomų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad reikia nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, o tai yra teismo, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencija, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kadangi skundžiamas nutarimas naikinamas, kiti skundo argumentai nenagrinėjami – jie galės būti išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nuta r i a:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.