Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-233/2015 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Swedbank“, institucijai, teikiančiai išvadą Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

po ½ dalį ieškovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti:

žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), 1,87 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė - 1850 Eur, įregistruoto A. M. bei J. M. vardu,

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 3130 Eur, įregistruoto A. M. vardu,

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,9428 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 5900 Eur, įregistruoto A. M. bei J. M. vardu;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,7250 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 8900 Eur, įregistruoto A. M. bei J. M. vardu;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,85 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 682 Eur, įregistruoto A. M. bei J. M. vardu;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,15 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 977 Eur, įregistruoto A. M. bei J. M. vardu;

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0572 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) 2, vidutinė rinkos vertė - 2380 Eur,

gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 2490 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 304 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 80 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 430 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 58 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 100 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 314 Eur, kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 290 Eur, įregistruotų A. M. bei J. M. vardu;

ieškovė automobilius: VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 290 Eur vertės, FORD ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 290 EUR vertės, įregistruotus A. M. vardu, prašė priteisti atsakovo A. M. asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei J. M. 290 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamo turto dalį bei 750 Eur kompensaciją už atsakovo parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį ratinį traktorių, markė - Lipecko TG (LTZ), komercinis pavadinimas - T40AM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini);

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, įrodymų byloje apie ginčo turto vertę, skolas kreditoriams neteikė.

I. J. M., asmeninės nuosavybės teise teismas paskyrė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,9428 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 5900 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,15 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 977 Eur; bendra žemės sklypų vertė 6877 Eur, o atsakovui A. M. priteisė: žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), 1,87 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė - 1850 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė – 3130 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,85 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 682 Eur, bendra žemės sklypų vertė- 5662 Eur.

Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė, nesiėmė priemonių atsikratyti žalingų įpročių, sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimas atsakovui priklausančio turto dalimi atitiktų vaikų interesus, todėl priteisė po ½ dalį kiekvienam vaikui 3,3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimą dėl išlaikymo ateityje turtu atmetė, konstatavęs, kad jis neatitinka vaikų interesų, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė sutinka su apeliantu, kad teismas turėjo padalinti santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir įkeistą, bei prievoles kreditoriams. Ieškovė nesutinka, kad turtas (11,7250 ha žemės sklypas) būtų padalintas tokiu būdu kaip prašo apeliantas. Turtas buvo įgytas bendrai, todėl turėtų būti padalintas taip, kaip nurodė ieškovė ieškinyje, taip pat nesutinka, kad už 2013 m. įgytą žemės sklypą mokėtų vienas atsakovas, kaip prašo, o solidarioji prievolė prieš kreditorių liktų abiejų.

Ieškovės manymu, teismas teisingai nustatė reikalingą vaikams išlaikymo dydį, tačiau mano, kad vaikų interesus labiau atitiktų išlaikymas turtu, trūkstamą sumą priteisiant periodinėmis išmokomis, nes atsakovas išlaikymo nevykdys dėl savo gyvenimo būdo.

Apeliacinis skundas netenkinamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas galioti ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. Natūralu, kad vaikui augant jo poreikiai didėja. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

Spręsdamas priteistino iš apelianto A. M. išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vaikai yra mokyklinio amžiaus, lanko papildomus užsiėmimus, atsižvelgęs, kad nepilnamečiai vaikai auga ir jų poreikiai nuolat didėja, konstatavo, jog vaikų išlaikymui per mėnesį apeliantas turėtų skirti po 120 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, pažymi, jog įvertinus apelianto pateiktus ir teismo išreikalautus rašytinius įrodymus, teismas atsižvelgė, kad vaikai auga, sprendė, kad vaikų poreikiai gali būti patenkinami mažesnės nei minimalios mėnesinės algos išlaikymu, todėl priteisė iš apelianto vaikų išlaikymui po 120 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, tenkinti būtinus poreikius. Minėta, kad tėvų turtinė padėtis vertintina ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą, galimybę dirbti ir užsidirbti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nors ir yra bedarbis, tačiau turi pajamų , gauna išmokas už žemę, turi nekilnojamojo turto. Apeliantas byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė atsakovės pateiktų apskaičiavimų vaikų poreikiams tenkinti, jo pateikti paskaičiavimai yra nepagrįsti realiomis išlaidomis, kadangi jis su vaikais negyvena ir jų nuolatinai neišlaiko, teikia tik epizodinę paramą. Nenurodo, kokiu būdu jų vaikų poreikiai gali būti tenkinami mažesne išlaikymo suma. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti, ar kad jis išnaudojo visas galimybes papildomoms pajamoms gauti ,byloje nepateikta. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes kolegija sprendžia, jog priteisto dydžio išlaikymas nėra nepakeliama našta apeliantui.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti savo nepilnamečių vaikų turtines teises į išlaikymą dar šalims gyvenant kartu, pagal išgales prisidėtų prie vaikų kasdieninių ir nenumatytų poreikių tenkinimo po to, kai su vaikais nebegyvena, apeliaciniu skundu atsakovas išlaikymo neteikimo pradžios momento neginčija, todėl pagrįstai išlaikymą teismas priteisė nuo 2013-05-01.

Teismas įvertinęs, kad atsakovas išlaikymo neteikia jau ilgą laiką, įsiskolinimo suma didelė, šiai dienai atsakovas pastovių pajamų negauna, turi žalingų įpročių, dėl kurių negali pilnai dalyvauti darbo rinkoje ir artimiausiu metu gauti pajamų išlaikymo įsiskolinimui padengti, priteisė išlaikymo įsiskolinimą atsakovui priklausančiu turtu: po ½ dalį kiekvienam vaikui 3,3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra neapsunkintas hipoteka.

Atsakovas nesutinka, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas 3,3 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes jo vertė yra ne 3300 Eur, kaip nurodė teismas, bet 6300 Eur, bei teigia, kad dėl ligos negalėjo pateikti įrodymų apie priteisto turto vertę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus - pagal Registrų centro duomenis apie masinio vertinimo metu nustatytą kainą, nustatė ginčo turto vertę. Atsakovas nors ir nesutinka su sprendime nurodyta sklypo verte, tačiau jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178 str.), o vien tik atsakovo argumentai nėra pakankami nurodytiems tvirtinimams pagrįsti.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo

Civilinio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą teismas taip pat privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taigi ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos byla Nr. 3K-3-398-421/2015).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstus apelianto ir ieškovės argumentus, kad teismas, nutraukęs santuoką, neišsprendė viso santuokoje įgyto turto padalinimo klausimo, nesant duomenų, kad šalys tą turtą būtų pasidalinę susitarimu. Rokiškio rajono apylinkės teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad santuokoje įgyto turto padalinimas lygiomis dalimis po ½ dalį, kiekvienam iš sutuoktinių, laikytinas atitinkančiu įstatymo reikalavimus, nepažeidžiančiu nei vieno iš sutuoktinių, kreditorių interesų, tačiau nepagrįstai nurodė, kad apsunkinto skolomis ginčo turto vertė yra beveik lygi skolos sumai bei tai, kad turtas yra įkeistas, todėl jis nedalinamas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo teismo nepadalintą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,7250 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 1,0572 ha ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 80 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 430 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 58 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 100 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 314 Eur, kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 290 Eur, (duomenys neskelbtini) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant apeliantą mokėti visas įmokas, bei paliekant šalių prievoles kreditoriams solidarias.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.), jeigu nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.), kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tik tais atvejais, kai padalijimas natūra yra negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą, turtas nedalijamas natūra. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra konstatuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas hipoteka suvaržytą bendrą sutuoktinių turtą, įkeistą solidariajai prievolei užtikrinti, gali pripažinti abiejų sutuoktinių daline nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013). Taigi turto įkeitimas nėra kliūtis jį padalinti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei tai , kad skolomis apsunkintas turtas įgytas santuokos metu, teismas sutuoktinių įgytą ginčo turtą pripažįsta bendrąja daline nuosavybe, priklausančia po ½ dalį kiekvienam.

Pripažinus buvusiems sutuoktiniams po 1/2 dalį nuosavybės teisių į 1,0572 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini) 2, apelianto argumentas, kad jam turi būti priteistas 5,9428 ha žemės sklypas, nes jis yra arti gyvenamojo namo, tampa nebeaktualus, kadangi tiek ieškovei, tiek atsakovui patogu naudotis šiuo žemės sklypu, o kitų argumentų atsakovas nenurodė. Be to, 3,3 ha žemės sklypas kurį atsakovas prašo priteisti ieškovei, sprendimu jau yra priteistas atsakovo vaikams už išlaikymo įsiskolinimą. Padalinus turtą apelianto prašomu būdu, jam priteisus 5,9428 ha žemės sklypą 5900 Eur vertės, o ieškovei 1,87 ha žemės sklypą – 1850 Eur vertės, 0,85 ha žemės sklypą 682 Eur vertės, būtų nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Nors atsakovas prašo priteisti iš jo kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį, tačiau teismas atsižvelgia, kad atsakovui reikėtų mokėti 3368 Eur kompensaciją ieškovei. Pagal dabartinę padėtį teismas vertina , kad jis finansiškai nėra pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas prašė teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, nes neturi pajamų, yra bedarbis(CK 3.127 str. 3 d.).

Apeliantas neginčija prievolės padalinimo klausimo, tačiau atsiliepime į jo apeliacinį skundą ieškovė prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo išspręstas viso turto santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo klausimas, teismas pasisako ir dėl prievolių padalinimo.

Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju kreditorius prieštaravo solidariosios prievolės padalijimui, todėl ieškovė ir atsakovas išliko solidariosios prievolės subjektai kreditorių atžvilgiu, nors tarpusavio santykiuose jie turėtų dengti po ½ dalį skolų.

Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš dviejų kreditavimo sutarčių, t.y. šalys turi kreditorių AB „Swedbank“ pagal 2005-11-21 sudaryta kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuria suteiktas kreditas gyvenamojo namo įsigijimui, ir kreditorių -Valstybę pagal 2013-12-17 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4418. Kadangi už nurodytą banko paskolą bei išsimokėtinai pirktą žemę buvo įsigytas šeimos turtas, pripažįstama, kad prievolės kreditoriams pagal nurodytą sutartį yra solidariosios abiejų sutuoktinių (CK 3.109 str. 2 d.).

Įsiskolinimai už komunalines paslaugas atsirado išlaikant bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad kreditoriams atsiradusi solidari prievolė ir pagrįstai jos nedalino, nors to neįrašė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikslina rezoliucinę sprendimo dalį, nurodydamas, kad prievolės kreditoriams išlieka solidarios.

LR CPK 150 str. 3 d. numato, kad teismui ieškinį patenkinus, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 str. 6 d. numatytą atvejį. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Esant minėtoms aplinkybėms, bei atsižvelgdamas į tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, apeliacinės instancijos teismas teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą vaikams iki teismo sprendimo priėmimo dienos, sprendimui įsiteisėjus, panaikina.

Apeliacinio skundo netenkinus, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, ruošiant ieškovei atsiliepimą į skundą, nepriteistinos, nepateikus bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo (CPK 96 str. 1 d.).

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovui A. M. atidėtas 427 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl, priėmus sprendimą, iš atsakovo priteisiamas 427 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, papildant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį taip:

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,7250 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini),

½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0572 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) 2,

½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 2.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,7250 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini),

½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0572 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) 2,

½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės valstybei pagal 2013-12-17 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.4418, AB „Swedbank“ pagal 2005-03-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės, susidariusios iki šios nutarties priėmimo dienos už komunalines paslaugas kreditoriams: UAB „Kupiškio komunalininkas“ir AB „Lesto“ yra ieškovės J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) yra solidarios prievolės.

Panaikinti nuo 2016-04-08 2015 m. gruodžio 16 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo vaikams priteisimą iš atsakovo A. M.

Priteisti į valstybės biudžetą iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 427 Eur (keturi šimtai dvidešimt septyni eurai ) žyminio mokesčio, jį sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).