- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- e2-24734-910/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17421-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB DK „PZU Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. G. 58,21 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškinyje nurodyta, kad 2013-11-14 Kaune, Vydūno alėjoje, pagrobtas G. K. priklausantis turtas (mobilusis telefonas), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ turto draudimu. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 201 Lt (58,21 Eur) draudimo išmoką. Pasak ieškovo, iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-15 pažymos nustatyta, kad dėl nurodyto įvykio atsakingas asmuo yra J. M., kuris įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė svetimą turtą. Ieškovo pažymėta, kad žalos padarymo metu kaltininkas buvo 12 metų amžiaus. Už mažamečio iki 14 metų amžiaus padarytą žalą atsako tėvai ar globėjai. Ieškovo turimais duomenimis, J. M. yra nustatyta nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirta A. G.. Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl ieškovas prašo priteisti atlygintą žalą iš atsakovės A. G..
Atsiliepimas
Atsakovė A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės mėnesio J. M. yra draustas UAB DK „PZU Lietuva“ asmens civilinės atsakomybės draudimu, tad, ieškovui kreipusis į šią draudimo kompaniją, visa J. M. padaryta žala būtų atlyginta be jokių ginčų. Pasak atsakovės, ieškovas neturėjo teisės pateikti prieš ją ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato draudimo apsaugos ribas. Sudaromoje draudimo sutartyje numatomi nedraudžiamieji įvykiai, kuriuos konstatavus, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju pagal UAB DK „PZU Lietuva“ asmens civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 064 (toliau – Taisyklės), kurios yra su atsakove A. G. sudarytos draudimo sutarties pagrindas bei sudėtinė dalis, 9.2 punktą draudimo apsauga galioja tik tiems įvykiams, kurie įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir yra susiję su rizikomis, numatytomis draudimo sutartyje, su sąlyga, kad apie žalą sukėlusį įvykį draudikui pranešama draudimo sutarties galiojimo metu. Nagrinėjamu atveju su atsakove sudarytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2013-05-31 iki 2014-05-30. Atsižvelgiant į tai, terminas pranešti UAB DK „PZU Lietuva“ apie šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu įvykusį žalą sukėlusį įvykį (2013-11-14) baigėsi 2014-05-30. Trečiojo asmens pažymėta, kad atsakovė šios pareigos nesilaikė ir apie įvykį pranešė praėjus daugiau nei metams po draudimo sutarties galiojimo pabaigos, nors turėjo galimybę apie tai informuoti draudiką anksčiau. Trečiojo asmens taip pat nurodyta, kad Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, jog draudimo objektas – apdraustojo civilinė atsakomybė, kylanti dėl jo įprastinės kaip fizinio asmens veiklos, kai padaroma žala trečiųjų asmenų sveikatai (gyvybei) ir (ar) turtui. Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje ar jos prieduose nėra nurodyta kitaip, draudikas neatlygina žalos dėl apdraustojo tyčinių, neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų. Pasak trečiojo asmens, kai apdraustojo veiksmuose nustatoma tyčia, draudimo apsauga apdraustajam negalioja ir atsakingu už padarytą žalą laikomas pats apdraustasis. Be to, atsiliepime pažymėta, kad tiek pagal įstatymą, tiek teismų praktiką civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti tokias sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Trečiojo asmens teigimu, ikiteisminis tyrimas J. M. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pasitvirtinus, kad J. M. nėra pripažintas kaltu dėl 2013-11-14 įvykio, kurio metu buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas, ir ieškovui nepateikus kitų įrodymų, turėtų būti daroma išvada, kad ieškovas neįrodė J. M. civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų.
Į teismo posėdį šalys neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 25-1-01450-13 nustatyta, kad 2013-11-14 Kaune, Vydūno alėjos ir Gėlių rato gatvės sankirtoje, iš mažamečio R. K. pavogtas mobilaus ryšio telefonas „LG KM 900“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytą veiką padarė J. M., gimęs 2001-08-14. Ikiteisminis tyrimas J. M. atžvilgiu nutrauktas 2014-01-15 nutarimu, kuriame pažymėta, kad J. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jis neturėjo amžiaus, kuriam suėjus šiuo atveju būtų galima baudžiamoji atsakomybė, dėl to ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktinas.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir mažamečio R. K. tėvo G. K. buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria, be kita ko, buvo apdraustas ir pavogtas turtas, ieškovas, atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras, išmokėjo G. K. 201 Lt (58,21 Eur) draudimo išmoką.
Kauno apylinkės teismo 2013-09-10 nutartimi nepilnamečiui J. M. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirta atsakovė A. G.. Ieškovas, remdamasis CK 6.1015 straipsniu, prašo priteisti draudimo išmoką iš atsakovės.
Dėl subrogacijos pagrindu reikalaujamo žalos atlyginimo
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad už žalą atsakingo asmens civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltė. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), taigi reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 25-1-01450-13 esantys duomenys teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad būtent atsakovės A. G. globotinis J. M. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovo draudėjui buvo padaryta žala, – pasisavino mobiliojo ryšio telefoną „LG KM 900“. Pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atliktą nuostolių apskaičiavimą, draudėjo patirti nuostoliai įvertinti 87,46 Eur (302 Lt). Atskaitęs besąlyginę išskaitą, ieškovas draudėjui išmokėjo 58,21 Eur (201 Lt) dydžio draudimo išmoką (b. l. 4). Pažymėtina, kad atsakovė A. G. neginčijo prašomos priteisti žalos dydžio. Darytina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovės globotinio padarytos žalos faktą ir dydį (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje surinktų ir ištirtų duomenų analizė teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovo reikalaujama žala atsirado būtent dėl atsakovės globotinio neteisėtų veiksmų, pasisavinant ieškovo draudėjo mobiliojo ryšio telefoną. Įrodytas tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės globotinio neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos atlyginti žalos. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jos globotinio kaltę dėl aptariamos žalos atsiradimo.
Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Įvertinus tai, kad žalos padarymo metu J. M. buvo 12 metų amžiaus, o už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės A. G. priteistina 58,21 Eur žalos atlyginimo (CK 6.1015 straipsnis).
Atsakovės argumentai, kad pagal jos ir trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytą draudimo sutartį, ieškovas dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis į UAB „DK „PZU Lietuva“, pripažintini teisiškai nepagrįstais. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-05-31 iki 2014-05-30 atsakovė buvo apdraudusi J. M. civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal UAB DK „PZU Lietuva“ asmens civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 064, kurios yra su atsakove sudarytos draudimo sutarties priedas, 10.1.6. punktą, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje ar jos priede (prieduose) nėra nustatyta kitaip, draudikas neatlygina žalos dėl apdraustojo tyčinių, neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų. Minėta, kad, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 25-1-01450-13 duomenimis, nagrinėjamu atveju žala padaryta tyčiniais neteisėtais J. M. veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, apie žalą sukėlusį įvykį draudikui pranešta pasibaigus draudimo sutarties galiojimui. Dėl to, ir tuo atveju, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, pagal Taisyklių 9.2 punktą draudimo apsauga negaliotų.
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 58,21 Eur sumą nuo bylos pagal reikalavimą atsakovei iškėlimo, t. y. nuo 2015-07-02, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Dėl vykusio teismo proceso patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nutarė:
patenkinti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) ieškinį.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 58,21 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 58,21 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 21 ct) sumą nuo bylos atsakovei iškėlimo teisme 2015-07-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.