Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-03-09 · Civilinė byla Nr. 2-356-512/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
2-356-512/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05141-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Ieškovas
Z. K.
Atsakovas
Z. K.
Trečiasis asmuo
P. K., UAB „Pamario troba“, Klaipėdos miesto 1-ajam notaro biurui
Advokatai
Liubovė Šiušienė, Tatjana Borik
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-356-512/2012(Proceso Nr. 2-06-3-05141-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1, 99.5, 99.7, 99.9, 114.4, 114.11, 116.1, 116.4 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės Z. K. atstovei advokatei Tatjanai Borik, atsakovui Z. K. (Z. K.), atsakovo atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, trečiajam asmeniui P. K. (P. K.), jo atstovei advokatei Liubovei Šiušienei, vertėjai Svetlanai Agafanovai, Vidai Rimkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui Z. K. (Z. K.), tretiesiems asmenims P. K. (P. K.), UAB „Pamario troba“ ir Klaipėdos miesto 1-ajam notaro biurui dėl sandorių nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti apsimestiniais 2007-01-03 būsimojo buto statybos sutartį Nr. 17, sudarytą tarp UAB „Pamario troba“ ir Z. K., 2007-12-28 buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1MS-11239, 2008-04-14 pinigų dovanojimo sutartį Nr. K1ES-4641, 2008-04-23 buto dovanojimo sutartį Nr. K1KES-6950, sudarytus Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure, laikyti šiuos sandorius atstovavimo ir pirkimo-pardavimo sutartimis, pagal kurias Z. K., atstovavo M. K., M. K. perkant butą adresu (duomenys neskelbtini) už 245 798,00 Lt, pripažįstant, kad Z. K. panaudojo atstovaujamosios (pirkėjos) naudai nuosavas 56 630,67 Lt, kuriuos M. K. privalėjo grąžinti Z. K.; perkelti atsakovui nurodyto turto pirkėjos M. K. teises ir pareigas, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 56 630,67 Lt; priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.); priteisti ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-2007 metais ieškovės motina M. K. nutarė pakeisti savo gyvenamąjį butą į geresnį, panoro įsigyti naujos statybos butą. Kadangi M. K. neturėjo lėšų įsigyti naujos statybos buto, ji kreipėsi į ieškovę, prašydama, kad ieškovė pasirašytų preliminarią naujo buto prikimo-pardavimo ir statybos sutartį, įsigytų butą, o M. K., pardavus savo nuosavą butą, grąžintų pinigus ieškovei ir ieškovė perleistų pastarajai įsigytą naujos statybos butą. Ieškovė turėjo pakankamai lėšų ir galimybių įsigyti butą, be to, galėjo paimti paskolą, todėl sutiko padėti M. K.. Ieškovės motina M. K. neturėjo lėšų pirmam įnašui padaryti, be to, nei jai, nei M. K. sutuoktiniui P. K. joks bankas negalėjo suteikti paskolos, nes M. K. buvo nedirbanti (motina gaudavo invalidumo pensiją tik 2006 m., po to negaudavo), o P. K. gaunamos pajamas buvo mažos. Be to, M. K. tam, kad nusipirktų naują butą, negalėjo iš karto parduoti savo turimo buto, nes neturėtų kur gyventi, kol bus statomas naujos statybos butas. Ieškovės motina M. K. turėjo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), norėjo pagerinti savo gyvenamąsias sąlygas į dviejų kambarių butą, be to, butą reikėjo pritaikyti motinos poreikiams tenkinti, nes motina svėrė apie 180 kg, jai reikėjo didesnio sanitarinio mazgo ir baldų. Ieškovė, sutikusi padėti M. K., 2007-01-03 pasirašė būsimo, dar nepastatyto turto statybos sutartį, pagal kurios sąlygas, privalėjo už statomą butą iki 2007-02-10 sumokėti 49 900,00 Lt, iki 2007-12-15 sumokėti 149 700,00 Lt, per 10 dienų nuo turto pripažinimo tinkamu naudoti – 50 000,00 Lt, bendra kaina – 249 600,00 Lt. Vykdydama sutarties sąlygas, ieškovė 2007-01-14 pervedė iš savo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą 21 444,89 Lt, bei 2007-01-15 – 35 185,78 Lt. Iš viso – 56 630,67 Lt. 2007-12-28 ieškovė ir jos sutuoktinis sudarė su statytoju buto pirkimo-pardavimo sutartį ir nuosavybėn įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimu, pasikeitė buto kaina – 245 798,00 Lt. Vykdydama sutarties su statytoju, bei susitarimo su motina sąlygas, ieškovė su sutuoktiniu 2007-10-03 sudarė su AB SEB banku 190 000,00 Lt paskolos sutartį. Pagal preliminarią statybos sutartį ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš paskolos sutartimi gautų pinigų, 2008-01-14 ieškovė statytojui sumokėjo 149 700,00 Lt, liko nesumokėta dalis – 39 467,33 Lt. Ieškovės motinai M. K. už 198 000,00 Lt pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008-04-14 ieškovė ir M. K. sudarė pinigų dovanojimo sutartį (Nr. K1ES-4641), pagal kurią M. K. ieškovei padovanojo 190 000,00 Lt. Ieškovė su M. K. susitarė, kad ieškovės investuotas į buto pirkimą lėšas M. K. atiduos išsimokėtinai, nes šiuo metu pinigų nebeturi. Pagal susitarimą, ieškovė 2008-04-23 sutartimi padovanojo motinai M. K. butą. Faktiškai, buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai – buto statybos, buto pirkimo-pardavimo sutartis iš UAB „Pamario troba“, pinigų dovanojimas ir buto dovanojimas. Iš tikrųjų, šalys turėjo galvoje buto pirkimo-pardavimo sandorį, kurio tikrasis pirkėjas buvo M. K.. Sutartį su UAB „Pamario troba“ dėl buto statybos sudarė ieškovė, nes M. K. sutarties sudarymo metu neturėjo lėšų butui statyti (įsigyti), neturėjo galimybės gauti paskolos. Sutartį su UAB „Pamario troba“ dėl buto pirkimo sudarė ieškovė, nes ji jau buvau sudariusi preliminarią sutartį ir paėmusi paskolą buto pirkimui. Ieškovė atstovavo motiną, jai perkant butą. Ieškovė nesiruošė dovanoti motinai į butą investuotos pinigų sumos – 56 630,67 Lt. M. K. skolą pripažino ir sutiko su šia suma, tačiau 2010 m. lapkričio mėnesį M. K. mirė, po ko paaiškėjo, kad pastaroji dar iki ieškovei sudarant naujo buto pirkimo-pardavimo sutartį, testamentu paliko visą savo turimą turtą savo atsakovui Z. K.. Atsakovas ieškovės reikalavimo teisės nepripažįsta ir nenori grąžinti jos sumokėtų ir prarastų pinigų. Atsakovas yra testamentinis įpėdinis, mirusiosios teisių ir pareigų, susijusių su palikimu perėmėjas, be to, atsako už palikėjo skolas, todėl šį ieškinį reiškia būtent Z. K. (LR CK 5.52 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Z. K. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2007-01-03 ieškovė sudarė būsimojo buto statybos sutartį Nr.l 7, pagal kurį Z. K., kaip užsakovė, įsipareigojo nusipirkti iš UAB „Pamario troba“ būtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymui už buto įsigijimą, 2007-10-03 Z. K. ir F. H. H. K. pasiėmė iš SEB Vilniaus banko 190 000,00 Lt kreditą, kuris turėjo būti grąžintas 2017-10-02. 2007-12-28 UAB „Pamario troba“ pardavė, o Z. K. ir F. H. H. K. lygiomis dalimis, po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teisėmis nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Ieškovė teigia, kad 2007-12-28 ji ir jos sutuoktinis sudarė su UAB „Pamario troba“ buto pirkimo-pardavimo sutartį, kas visiškai neatitinka šios sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 17 punktui, kuriame nurodoma, kad „17. Pirkėjas, asmeniškai ir kaip įgaliotinis pareiškė, kad: 17.1 tarp jo ir įgaliotojo nėra interesų konflikto; 17.2.šis sandoris neprieštarauja įgaliotojo interesams; įgaliojimas, tvirtintas Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro 2007-08-20 registro Nr.KlES-18410, nėra nei panaikintas, nei pasibaigęs; K. Z. nuo 2006-05-17 yra išsituokusi, daugiau ištekėjusi nebuvo; F. H. H. K. yra nevedęs.“ Ieškovės teiginys, kad ji atstovavo motiną (K. M.) jai perkant butą ir tikruoju buto pirkėju buvo K. M., yra visiškai neatitinkantis tikrovės. Pagal minėtos buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.2.1. punktą pirkėjai 149 700 Lt įsipareigojo pervesti į pardavėjo sąskaitą iki 2008-01-15 ir pagal 2.2.2 p. - 39 467,33 Lt pervesti į pardavėjo sąskaitą iki 2008-04-30. Dėl kokių priežasčių ieškovė ir F. H. H. K. laiku neatsiskaitė su UAB „Pamario troba“ nėra žinoma, tačiau atsikaitymui už būto pirkimą SEB bankas buvo suteikęs 190 000 Lt kreditą. Tam, kad Z. K. galėtu atsiskaityti su kreditoriais, 2008-04-14 mirusioji M. K. padovanojo Z. K. 190 000,00 Lt. Ši sutartis šalis sudaryta gera ir laisva šalių valia. Šalims LR CK 6.66 straipsnio turinys buvo išaiškintas. 2008-04-23 ieškovė neatlygintinai perdavė apdovanotojai - motinai K. M., nuosavybės teise priklausanti butą, esantį Dragūnų g.11-17, Klaipėdoje. Abi sandorio šalys sutartį sudarė asmeniškai, sutarties prasmę ir reikšmę taip suprato. Prieš pasirašant sutartį, šalims buvo išaiškinta sudaromo sandorio prasmė ir pasekmės. 2010-11-14 M. K. mirė ir ieškovė iki to, t.y. per dvejus su pusė metų laikotarpį nesikreipė į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atsakovas mano, kad ieškinys pateiktas teismui tik dėl to, kad mirusioji motina - M. K. 2000-08-03 testamentu paliko visą turtą, kuris mirties dieną priklausė jai, savo sūnui Z. K., t.y. atsakovui, o ne ieškovei.

2011-05-16 teisme gautas trečiojo asmens Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro Edgaro Sutkaus atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo teismo atmesti pareikštą ieškinio dalį dėl jo patvirtintų sandorių. Šių sandorių sudarymu rūpinosi pati ieškovė, tuo prisiimdama iš šių sutarčių kylančias teisines pasekmes. Sudarant ginčijamas dovanojimo sutartis, dovanotoja M. K. išreiškė valią padovanoti, o apdovanotoji dukra Z. K. išreiškė valią priimti dovaną 190 000,00 Lt. Analogiškai pasakytina ir apie sutartį, kurioje dovanotoja Z. K. išreiškė valią padovanoti o apdovanotoji motina M. K. išreiškė valią priimti dovaną – butą su žemės sklypo dalimi. Notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 str. l d. išaiškino šalims jų atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes bei patvirtino šalių išreikštą valią. Abi sandorio šalys sutartį sudarė asmeniškai, ne per įgaliotinius. Sandorio sudarymo metu šalys suprato savo veiksmų prasmę ir reikšmę. Jiems buvo išaiškinta sudaromo sandorio prasmė ir pasekmės. Notaras, tvirtindamas sandorį, laikėsi visų teisės normų, taip pat atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ginčijamos dovanojimo sutartys, tvirtintos Klaipėdos I pirmojo notarų biuro 2008-03-14, registro Nr. K1ES-4641 ir 2008-04-03, registro Nr. K1E 6950, yra sudarytos teisėtai, laikantis visų teisės aktų, taip pat atidumo, atsargumo rūpestingumo reikalavimų, ir visiškai atitinka šalių valią.

2011-05-16 teisme gautas trečiojo asmens Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro Mariaus Stačkaičio atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašo teismo atmesti pareikštą ieškinio dalį dėl jo patvirtinto sandorio. Klaipėdos m. I-ajame notarų biure 2007-12-28 buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. K IMS-11239, kuria atsakovė UAB „Pamario troba“ pardavė butą su bendro naudojimo patalpomis, nurodytomis ginčo sutartyje, esantį (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise pirkėjams ieškovei Z. K. ir jos atstovaujamajam F. H. H. K.. Taip pat šia sutartimi asmeninės nuosavybės teise ieškovei Z. K. buvo parduota 1/136 dalis žemės sklypo, esančio Klaipėdos m., Dragūnų g.11. Šių sandorių sudarymu rūpinosi ji pati, tuo prisiimdama iš šių sutarčių kylančias teisines pasekmes. Ieškovė asmeniškai ir kaip įgaliotinė F. H. H. K. dalyvavo pirkimo pardavimo sandoryje, patvirtino su pardavėju sulygtas turto pardavimo sąlygas, atsiskaityme tvarką, taip pat buvo pristatyti visi šiai sutarčiai patvirtinti reikalingi dokumentai. Prieš tvirtindamas sandorį notaras pareikalavo visų sandoriui sudaryti reikalingi dokumentų, taip pat atliko visus kitus būtinus veiksmus, kad sandoris būtų teisėtas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu pirkimo-pardavimo sutartis, tvirtinta Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro 2007-12-28, registro Nr. K1MS-11239, yra sudaryta teisėtai, laikantis vis teisės aktų, taip pat atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, ir visiškai atitinka šalių valią.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu ieškinį prašo tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovas Z. K. ir jo atstovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų pagrindu.

Trečiasis asmuo P. K. prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2007-01-03 pasirašė būsimo, dar nepastatyto buto statybos sutartį su UAB „Pamario troba“, pagal kurios sąlygas, privalėjo už statomą butą iki 2007-02-10 sumokėti 49 900,00 Lt, iki 2007-12-15 sumokėti 149 700,00 Lt, o per 10 dienų nuo turto pripažinimo tinkamu naudoti dar 50 000,00 Lt, bendra kaina – 249 600,00 Lt (b.l. 12). Pagal šią sutartį ieškovė 2007-01-14 pervedė iš savo sąskaitos į UAB „Pamario troba“ sąskaitą 21 444,89 Lt (b.l. 13), o 2007-01-15 pervedė 35 185,78 Lt (b.l. 14), iš viso – 56 630,67 Lt. Ieškovė su F. H. H. K. 2007-10-03 sudarė su AB SEB banku 190 000,00 Lt paskolos sutartį. Pagal preliminarią statybos sutartį ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš paskolos sutartimi gautų pinigų, 2008-01-14 ieškovė statytojui sumokėjo 149 700,00 Lt (b.l. 18). 2007-12-28 ieškovė ir F. H. H. K. sudarė su statytoju buto pirkimo-pardavimo sutartį ir lygiomis dalimis nuosavybėn įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-24). 2008-03-14 M. K. už 198 000,00 Lt pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną ieškovei padovanojo 190 000,00 Lt (b.l 26). Tą pačią dieną ieškovė pilnai atsiskaitė su AB SEB banku pagal paskolos sutartį (b.l. 31). 2008-04-11 F. H. H. K. už 10 000,00 Lt pardavė ieškovei Z. K. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 91-94). 2008-04-23 ieškovė šį butą padovanojo savo motinai M. K. (b.l. 27-30). M. K. 2011-11-14 mirė (b.l. 49). Po jos mirties paaiškėjo, kad visą savo turtą ji testamentu paliko sūnui Z. K. (b.l. 112, žr. paveldėjimo bylą).

Asmuo (ieškovas), kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. ieškinio faktinį pagrindą. Vienas iš įstatymo keliamų reikalavimų ieškinio turiniui yra būtinumas nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatyme nenustatyta įpareigojimo šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą. Pastarąjį ex officio turi identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas.

Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Ieškovė nurodo, kad sudarydama buto pirkimo – pardavimo, dovanojimo sandorius, savo ir savo sugyventinio vardu imdama paskolas, veikė kaip mamos M. K. atstovė, sandorius sudarinėjo jos prašymu ir veikė jos interesais. Todėl visi ginčijami sandoriai yra apsimestiniai, kadangi butą Dragūnų g. 11-17, Klaipėdoje norėjo įsigyti jos motina.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Taigi pagal šią įstatymo normą, kai viena šalis teigia, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi.

Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu. Ginčijant pirkimo–pardavimo sandorį kaip apsimestinį ir teigiant, kad iš tikrųjų sandorį kaip pirkėjas sudarė kitas asmuo, reikia įrodyti, kad šis asmuo (o ne tas, kuris sandoryje įvardytas kaip pirkėjas) faktiškai įgijo pirkėjo teises ir pareigas, iš kurių svarbiausia – atsiskaityti už perkamą daiktą, ir jas vykdė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė buto pirkimo-pardavimo sutarties šalys, o dėl tarpusavio piniginių įsipareigojimų.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad butą Dragūnų g. 11-17, Klaipėdoje įgijo M. K.. Sandorių, kurių pagrindu buvo įgytas šis turtas nuginčijimas, šalims jokių teisinių pasekmių nesukelia. Šalių valios pasikeitimas sudarinėjant įvairius sandorius taip pat neturi esminės įtakos sprendžiant šį reikalavimą, nes tikslas, kurio siekė šalys buvo pasiektas – M. K. su šeima įsikėlė gyventi į šį butą, pritaikė jį savo poreikiams (pertvarkė vonios kambarį, pasigamino baldus ir kt.). Visos ginčijamos sutartys patvirtintos notarų. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie įrodymas. Tai reiškia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tokių neginčijamų įrodymų ieškovė nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl pinigų priteisimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008-04-23 padovanojo motinai M. K. butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už kurį statytojui UAB „Pamario troba“ ieškovės ir M. K. pinigais buvo sumokėta 249 600,00 Lt.

Bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pinigų skolinimo M. K. faktui įrodyti ieškovė pateikė du mokėjimo pavedimus, kuriais už perkamą butą pervedė statytojui 56 630,67 Lt. Likusi pinigų suma už perkamą butą buvo sumokėta iš M. K. ieškovei dovanotų pinigų. Atsakovas Z. K. pripažįsta, kad ieškovės pervesta pinigų suma įeina į M. K. įgyto buto (duomenys neskelbtini) kainą, tačiau neigia, jog M. K. gavo juos kaip paskolą. Tai, kad ieškovė paskolino M. K. pinigų buto pirkimui, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Byloje apklausta liudytoja J. P. patvirtino, kad M. K. ne kartą minėjo, jog turi grąžinti dukrai (ieškovei) apie 45 000,00 Lt, po jos mirties atsakovas ir P. K. kreipėsi į ją dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo ir kito buto pirkimo ir paaiškino, kad turi grąžinti skolą ieškovei. Suradus jiems buto pirkėjus ir kitą butą, Z. K. pasakė, kad pasitarė su pažįstamais ir buto nebeparduos, o ieškovei skolos nemokės. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovas bei P. K.. Tai reiškia, kad ne tik mokėjimo pavedimai, bet ir mirusiosios M. K., atsakovo, P. K. veiksmai patvirtina, kad tarp ieškovės ir M. K. buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Be ieškovės suteiktos paskolos M. K. nebūtų galėjusi įsigyti naujo buto, o šio turto paveldėtojas (atsakovas) atsako už palikėjos skolas (CK 5.52 straipsnis).

Nustatant priteistiną pinigų sumą atsižvelgtina į tai, kad ieškovė nepaneigė trečiojo asmens P. K. parodymų apie tai, kad jis su mirusiąja M. K. jai per kelis kartus grąžino ieškovei apie 12 000,00 Lt, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t.y., kad atsakovui Z. K. nebuvo žinomos visos susitarimų tarp ieškovės ir M. K. aplinkybės ir šių susitarimų įvykdymo pasekmės, perkamo ir parduodamo turto kainos, į atsakovo turtinę padėtį (jo pajamos nėra didelės), todėl ieškovei priteistina suma mažintina.

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, nepriteistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, bei išlaidos nuo kurių jos buvo atleistos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 40 000,00 Lt ieškovei Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius