Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-397-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
1A-795-397-2011
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00124-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
D. V., K. A.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-795-397/2011;

Teisėja Jūratė Bučmienė Proceso Nr. 1-61-1-00124-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo D. V. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi D. V. į bausmės laiką visiškai įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas K. A. ir jam paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, K. A. į bausmės laiką visiškai įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendį.

Minėtu nuosprendžiu S. H. solidariai iš K. A. ir D. V., priteista 4431 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. ir K. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti dėl to, kad jie 2010 m. vasario 6 d., apie 15.25 val., veikdami bendrininkų grupėje, prie (duomenys neskelbtini), D. V. sustabdžius pravažiuojantį automobilį „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš automobilio salono iškritus rankinei, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – S. H. priklausančią rankinę 85 Lt vertės ir joje buvusius S. H. priklausančius daiktus – piniginę 25 Lt vertės, pinigus – 400 litų, akinius 440 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“ su SIM kortele bendros 159 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“ su SIM kortele bendros 1000 Lt vertės, 3 vnt. lūpų dažų bendros 18 Lt vertės, 2 vnt. kosmetinių pieštukų bendros 20 Lt vertės, indelį kompaktinės pudros 12 Lt vertės, plaukų šepetį 9 Lt vertės, 5 vnt. buto durų raktų bendros 440 Lt vertės, automatinį vartų pultelį 80 Lt vertės, parduotuvės „Maxima“ nuolaidų kortelę, kurios sąskaitoje buvo 105 litai, parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortelę, kurios sąskaitoje buvo 35 litai, parduotuvės „IKI“ nuolaidų kortelę, kurios sąskaitoje buvo 82 litai, degalinės „Statoil“ nuolaidų kortelę 40 Lt vertės, degalinės „Milda“ nuolaidų kortelę 25 Lt vertės, degalinės „Alauša“ nuolaidų kortelę 46 Lt vertės, S. H. vardu išduotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą 150 Lt vertės, Lietuvos Respublikos asmens piliečio pasą 100 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę 80 Lt vertės, ūkininko pažymėjimą 45 Lt vertės, automobilio „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą 70 Lt vertės, automobilio „Opel Frontera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą 70 Lt vertės, arklių vagonėlio Nr. BD597 registracijos liudijimą 50 Lt vertės, kompensuojamų vaistų knygelę 50 Lt vertės, Hamburgo sveikatos draudimo pažymėjimą 345 Lt vertės, Europos pirminės sveikatos draudimo pažymėjimą 345 Lt vertės, prekybos centro „Senukai“ išduotą sąskaitą-faktūrą 5 Lt vertės; S. H. vardu išduotą banko „DnB NORD/LB“ elektroninę mokėjimo kortelę „VISA Electron“ 20 Lt vertės, banko „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę 20 Lt vertės, J. H. vardu išduotą banko „DnB NORD/LB“ elektroninę mokėjimo kortelę „VISA Elektron“ 20 Lt vertės; L. D. vardu išduotą banko „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę 20 Lt vertės, banko „Swedbank“ elektroninių paslaugų kortelę su kodais 20 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajai S. H. bendrą 4391 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam L. D. bendrą 40 Lt turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas K. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, nuteistasis D. V. jį skundžia apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, kadangi pagrobtų daiktų suma yra mažesnė, nei nurodyta civiliniame ieškinyje, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo skirti ekspertizę dėl tikrosios turto vertės nustatymo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai prisipažino ir neslėpė jos aplinkybių, prašo apeliacinės instancijos teismo į tai atsižvelgti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės laiką sutrumpinti, kadangi tik būdamas laisvėje galės atlyginti priteistą civilinį ieškinį, nes būdamas suimtas tokių galimybių neturi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnis). Nuteistojo K. A. atžvilgiu byla netikrinta, kadangi dėl jo nusikalstamos veikos apeliaciniai skundai nepateikti.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. D. V. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ginčija tik skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Apylinkės teismas, motyvuodamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje), į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė jo prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi, nes D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje davė nenuoseklius parodymus, juos keitė, ir davė tik iš dalies teisingus parodymus, neigdamas K. A. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, be to D. V. nesigailėjo dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. D. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas visapusiškai įvertino apelianto asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas du kartus, D. V. įtrauktas į policiją dominančių vaikų apskaitą, o nuo 2010 m. sausio 3 d. įrašytas į Jonavos rajono pataisos inspekcijos įskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog D. V., būdamas darbingas, jauno amžiaus asmuo, neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (nesimoko ir nedirba, išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų, nes nevykdė įsipareigojimų). Nuteistajam Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-11-30 nuosprendžiu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios jis nevykdė ir ši bausmė jam buvo pakeista arešto bausme. Tai rodo, kad ankstesni teistumai nesąlygojo pozityvių išvadų ir nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrė D. V. realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą šios veikos sankcijoje, tai yra, nubaudė jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Paskirti apeliantui švelnesnę bausmę, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Kokių nors išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, jos nenurodytos ir apeliaciniame skunde, todėl paskirta bausmė taip pat negali būti švelninama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Apeliantas abejoja ir priteisto civilinio ieškinio dydžiu, tačiau nukentėjusioji S. H. nuosekliai nurodė, kokie daiktai buvo jos rankinėje, kuri buvo pagrobta, kokia daiktų vertė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visas aplinkybes dėl civilinio ieškinio priteisimo ir pagrįstai laikė, kad jis yra įrodytas apklaustų asmenų parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga, todėl buvo pagrįstai tenkintinas. Nuteistasis jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, patvirtinančių jo apeliacinio skundo teiginius dėl civilinio ieškinio nepagrįstumo nepateikė, todėl ir šie jo argumentai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas