- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- 1-81-1241/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37138-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Simona Žižienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297–307 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
E. V., 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 9 val. 46 min., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Volvo, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0692, jam nustatytas mažiausias 1,79 promilių neblaivumas.
Šiais veiksmais E. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad, labai gailisi dėl šio įvykio ir prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutuoktinė galėtų būti laiduotoja, nes jo nuomone, ji galės daryti teigiamą poveikį jam, ką ir taip jau darė. Dėl įvykio parodė, kad išvakarėse šventė kaimyno gimtadienį ir galbūt suvartojo apie 0,5 l degtinės, gal daugiau, vienas. Grįžo apie 23.00 val., gal prieš 00.00 val., bet galbūt jau amžius turėjo reikšmės, nors pats ryte jautėsi gerai ir net policininkas, kuris sustabdė sakė, kad ant jo nieko nesimato, o įpūtė virš 1,7 promilės. Alkoholį vartojo retai, nes jam jo vartoti negalima, o tada vartojo, nes šventė kaimyno gimtadienį. Grįžęs iš kaimyno išsimiegojo, ryte pavalgė, papusryčiavo, sutuoktinės nebuvo, dukra buvo išvykusi, jo savijauta buvo normali. Kadangi vienu metu dirbo per dvi darbovietes, (duomenys neskelbtini), kas antrą dieną, alkotesterio nebuvo įsigijęs, nes nematė reikalingumo. Važiavo grybauti su tuo pačiu kaimynu, su kuriuo ir šventė, dar automobilyje krepšys buvo su peiliu, o ten jiems važiuoti 8–9 km., o sustabdė nuvažiavus apie 3 km. Sustabdė dėl to, nes toje vietoje, tai yra prie Vaišvydavos žiedo į visas puses, buvo reidas. Sužinojus koks yra nustatytas neblaivumas, jis labai nustebo. Prašė nekonfiskuoti automobilio, nes gailisi, nori, kad nekonfiskuotų automobilio, įneštų tuos pinigus į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir tai yra vienintelė transporto priemonė. Jis su sutuoktine gyvena netoli prie (duomenys neskelbtini), ten vienas autobusas važinėja kas valandą, savaitgaliais išvis kas dvi valandas, net virš valandos tarpas ir labai prastas susisiekimas. Pats automobilio vertę vertina apie 2 500 Eur. Grubiai, nes ten yra defektų tokių, už tokią kainą galėtų ją pirkti, tokia kaina jos ir yra, balandžio mėnesį bus 5 metai kai jau yra nusipirkęs šį automobilį, už jį mokėjo 3 400 Eur. Jeigu nekonfiskuotų automobilio, juo važinėtų dukros draugas, kuris turi teisę vairuoti, kadangi dukra su savo draugu dar neturi galimybės įsigyti transporto priemonės. O kai jau galės jis pats vairuoti, tuomet jį ir vairuos. Jo atlyginimas svyruoja, priklauso nuo šventinių dienų, bet grubiai mėnesio pajamos yra nuo 800 Eur iki 900 Eur. Šiuo metu jo pajamos tokios, kad Užimtumo tarnyba jam 3 mėnesius moka 100 proc. Į Užimtumo tarnybą eis sausio 28 d., po visų teismų bus matyti ar grįš į savo darbovietę ar ne, ar teks ieškotis darbo, nes reikia atidirbti iki pensijos, ten gal 3,5 metų liko, nors stažą jau gal ir turi, tiksliai nežino.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. V. parodė, kad santuokoje su kaltinamuoju yra 28 metus, gyvena darnoje, anksčiau jis neturėjo jokių nusižengimų, piktnaudžiavimo alkoholiu nestebėta. Ji daro jam didelę įtaką, dirba (duomenys neskelbtini), yra ilgametė (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, dirbdama psichikos sveikatos (duomenys neskelbtini) yra mačiusi daug atvejų tokių kaip po baudžiamųjų įvykių yra ir didelė šeimai našta. Vyras labai gailisi, labai pergyveno visa šeima. Vienintelis laiduotojas šeimoje yra ji, o ji nemato viena akimi ir vairuoti negali, dukra buvo pradėjusi teises laikytis, bet nutraukė kadangi su studijomis buvo nesuderinama, toliau ji tęstų vairavimą, vairavimo teisių laikymąsi. Jie gyvena užmiestyje, susisiekimas labai prastas, sutuoktinis ją visada vežioja į darbą, net ir budėjimo metu važiuoja tada 6 val. ryto, kitą rytą laukia kol grįš. Sutuoktinis dirbdavo per dvi įstaigas, per dvi (duomenys neskelbtini) tai tikrai visada vairuojantis, blaivus atvykdavo į darbą. Kol dukra mokės ir studijavo visada vežiodavo ją, jos mama yra garbaus amžiaus, ligotas žmogus, gyvena Kaišiadorių rajone, ji ją prižiūri, savaitės bėgyje ji būna viena, savaitgaliais vyksta maudyti, vaistus sudėti, aprūpinti maistu, ūkio reikalais sutuoktinis vis padeda, malkas suneša, apžiūri ar nėra jokių gedimų. Namuose irgi gyvena ūkiškai, pečius, visi ūkio reikalai būdavo jo, automobilis būdavo jų pagrindinis įrankis, padėdavo visais atvejais jiems. Sutuoktinis alkoholį vartoja labai retai ir apskritai jo labai netoleruoja, tai jis stengiasi visada nevažiuoti, apie tą įvykį ji nežinojo, tuo metu nebuvo namuose, tuo metu žiūrėjo kaimynės mergaitę, anksti ryte išėjo ir tikrai net nežinojo, kad jie planuoja kažkur važiuot grybauti tai kadangi anksčiau nebūdavo tokių dalykų, kad reikėtų sudrausminti, tai net ir nebuvo minties, kad jie vyks, ji nežinojo, kad jis važiuos, tai sužinojo tik po to. Nebūna, kad dažnai dabar jos nebūtų namuose, dirba vienu etatu ir namo grįžta 4-5 val., jis kadangi irgi paromis dirba tai taip nebūna, kad nebūtų namuose dažnai. Jie dažniausiai kartu vyksta, vyksta į koncertus, lanko ir jo patėvį, kuris gyvena bute, reikia jį ir į klinikas nuvežti, į veterinarijos įstaigą. Kažkaip tokių, kad tikrai nebuvo problemų, visada atsakingai pažiūrėdavo į tai, jeigu jau žino, kad vartos tai kitą rytą jau tikrai ne, o kadangi dar dirbdavo per du darbus tai vieną dirba kitą laisva, tai net ir neturėjo galimybių vartoti, dabar paskutiniu metu dirbo tik vienoje įstaigoje, rajone dirbti, kitomis dienomis namuose būdavo. Išėjo jis iš darbo pats, kai tik įvyko įvykis jis pats informavo įstaigą, jis labai pergyveno, gailėjosi, nenorėjo savęs akredituoti kaip valstybės pareigūno vardu, buvo aptarta su administracija, priimtas bendras sprendimas, kad jis išeina iš darbo, kad eina į Užimtumo tarnybą. Ji girdėjo, kad bendradarbiai jam skambina labai dažnai, ir vadovas skambina, klausia kaip viskas ir jeigu nebus baudžiamosios bylos, teistumo, tai jį kviečia grįžti atgal, tai jis grįžtų. Sakydama, kad jos sutuoktinis netoleruoja alkoholio turėjo omenyje, kad jis prieš 6 metus turėjo insultą, bet paskui atsistatė, gydytojai leido toliau dirbti, leido vairuoti, perėjo visas medicinines ir tada visiškai jau metė tą alkoholio vartojimą, nes ir medikamentai yra vartojami. Kokį kiekį alkoholio sutuoktinis suvartojo tą vakarą, ji nežino, bet vėliau kai pas jį paklausė sakė, kad vartojo degtinę. Ji pati nėra bausta administracine tvarka. Sutuoktinis labai gailisi dėl šio poelgio, labai pergyvena ir nemigos naktys buvo pradžioje, tikrai yra įtaka jos kaip specialisto, daug pokalbių praveda kartu ir kalba apie tai kas būtų jei būtų dėl ateities, dėl darbo, jis labai gailisi ir jaučia gėda ir prieš dukrą, prieš ją, prieš tėvus, kažkaip labai kiekvieną kartą sureaguoja į tai ir mama paklausia kažką tai. Pati jo poelgį vertina labai blogai, negalima tokių dalykų daryti ir net nebūtų pagalvojus, kad galėtų tai padaryti, vertina labai neigiamai. Neigiamos pasekmes šeimoje tos, kad yra apsunkinta jų buitis dėl vairavimo, kadangi reikia ir apipirkti ir prižiūrėti ūkį, apvažinėti ir į darbus važinėti per dvi susisiekimo priemones ir tokia didžiulė įtaka, dabar nėra paramos iš sutuoktinio. Jos nuomone, ji galės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika yra vienintelis jų automobilis, registruotas sutuoktinio vardu, įgytas kartu santuokoje už bendras lėšas. Šiuo metu automobiliu važinėtų kur kartu su jos dukra gyvena draugas, jis ir vežiotų visur kur tik reikia ir dukra tęstų tada vairavimo teises, kad išsilaikytų ir dukra būtų tada pagrindinis jų vairuotojas. Jos pačios pajamos 1 100 Eur – 1 200 Eur, ne daugiau per mėnesį. Jeigu teismas nuspręstų skirti laidavimą su užstatu tai jų šeimos finansinė padėtis leistų sumokėti kažkaip, iki 1 000 Eur, ne daugiau, prašytų teismo, kad be užstato, nes pajamos nėra didelės, yra dar išsimokėtinai pasiėmę ir kuro katilą, kiekvienas pinigėlis reikalingas.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš liudytojo M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 22 d. vykdant policinę priemonę, tarnybiniame pranešime nurodytu laiku ties adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojui (jo duomenys paminėti tarnybiniame pranešime), alkotesteriu patikrinus buvo nustatytas neblaivumas užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, tikslių promilių skaičiaus neprisimena, bet jos taip pat paminėtos jo tarnybiniame pranešime. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo vakar dienos vakarą. Automobilis nutransportuotas į saugojamų automobilių aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Daugiau papildymų neturi (b. l. 44–46).
Iš 2024 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 11.18 val. ties adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 2069741 pirmu tikrinimu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. 2024 m. rugsėjo 22 d., 11.35 val. antru tikrinimu nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (b. k. 9–10).
Iš 2024 m. rugsėjo 22 d. neblaivumo nustatymo akto, nustatyta, kad E. V. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 1,79 promilių neblaivumas (b. l. 11).
Iš 2024 m. spalio 17 d. AB „Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas E. V. (b. l. 16).
Iš 2024 m. spalio mėnesio VŠĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio VOLVO V50 1,6 D vertė – 3800 Eur (b. l. 17).
Iš 2024 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, kad atvykus ties nurodytu adresu matoma (duomenys neskelbtini) gatvė. Gatvės dešinėje pusėje, kelkraštyje matomas stovintis raudonos spalvos automobilis „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas kryptimi link Kauno miesto, automobilio galas nukreiptas link (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį iš išorės, matoma, kad kėbulas yra purvinas, su įvairiais apibraižymais. Ant priekinių dešinės pusės durų, galinių kairės pusės durų ir galinio kairės pusės sparno matomi ryškesni įbrėžimai. Automobilio priekinio stiklo kairėje pusėje matomas skilimas nuo stiklo apačios iki viršaus. Apžiūrėjus automobilio vidų matomi įvairūs į automobilio komplektaciją neįeinantys daiktai, kurie yra nufotografuoti. Automobilis su užvedimo raktu paimtas ir nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Įvykio vietoje objektų ar pėdsakų galinčių turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 20–22).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. V. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, pripažino, kad išvakarėse šventė kaimyno gimtadienį ir vartojo alkoholį, alkoholį vartojo iki 00.00 val., automobilį vairavo kitos dienos ryte, nors savijauta buvo normali, sutinka, kad gal dėl amžiaus, alkoholio kiekis kraujyje viršijo nustatytą normą.
Kaltinamojo E. V. vairavimo faktą, jam buvus neblaiviam patvirtina liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymai, kad vykdant prevencinę priemonę, tarnybiniame pranešime nurodytu laiku ties adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojui, alkotesteriu patikrinus buvo nustatytas neblaivumas užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamojo vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 11.18 val. ties adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0692, patikros sertifikato Nr. 2069741 pirmu tikrinimu nustatytas 1,85 promilių neblaivumas. 2024 m. rugsėjo 22 d., 11.35 val. antru tikrinimu nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, ką patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. V., 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 9 val. 46 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Volvo, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis pripažino, kad dieną prieš sėsdamas prie automobilio vairo vartojo alkoholinius gėrimus. Nors kaltinamasis ir policijos pareigūnams ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jautėsi gerai ir manė galintis vairuoti, tačiau tuo pačiu kaltinamasis nurodė, jog suprato savo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, iš vakaro suvartoto alkoholio kiekį ir alkoholio vartojimo laiką, daroma išvada, kad kaltinamasis E. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl laidavimo instituto taikymo
Kaltinamasis E. V. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos S. V. atsakomybei be užstato.
Teisiamojo posėdžio metu S. V. pateikė prašymą atleisti jos vyrą E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jos atsakomybėn. Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Šiuo atveju, E. V. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.
Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.
Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo ilgametės sutuoktinės S. V., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė tinkamai neįvertinęs savo neblaivumo laipsnio ir nepraėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po to, kai vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad su sutuoktine S. V. jų santykiai geri, ji jam turi įtakos, alkoholį vartoja labai retai, nes jam jo vartoti negalima dėl sveikatos. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, per penkerius metus administracine tvarka baustas kelis kartus, pažeidimai nėra šiurkštūs. Kaltinamasis ilgus metus dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu savo noru nedirba, kol vyksta tyrimas, jeigu bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vėl tęs darbą (duomenys neskelbtini), nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, gailėjosi dėl savo teisei priešingų veiksmų. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį pavartojus alkoholio. Taigi, byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad E. V., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama S. V., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek galima laiduotoja, tiek pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, nurodė, kad jie kalbėjo apie įvykį, kad sutuoktinė kaltinamajam yra autoritetas, santuokoje yra 28 metus, gyvena darnoje. Galima laiduotoja teismui nurodė aplinkybes, kad yra ilgametė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbdama (duomenys neskelbtini) slaugytoja yra susidūrusi su daug atvejų, susijusių su alkoholizmu. Laiduotoja darbovietės charakterizuojama teigiamai. Teismui pateikti duomenys apibūdina laiduotoją kaip nelinkusią daryti teisės pažeidimų, paisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad S. V. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti.
Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – vienerius metus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį (laiduotoja parodė, kad per mėnesį uždirba 1 100 Eur – 1 200 Eur, kartu su sutuoktiniu yra išsimokėtinai pasiėmę ir kuro katilą), laidavimas skirtinas be užstato.
V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 28 d.
Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje. Remiantis nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vien kaltinamojo nurodomos šeiminės aplinkybės – apsunkinta buitis dėl negalėjimo vairuoti, nelaikytinos pagrindu asmeniui, kuris vairavo automobilį būdamas neblaivus ir yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, netaikyti šios poveikio priemonės, juolab kad, kaip teisiamojo metu patvirtino ir kaltinamasis ir jo sutuoktinė, automobilį gali vairuoti kartu su jos dukra gyvenantis draugas, kuris galėtų padėti buityje, taip pat dukra ketina išsilaikyti teises.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 95–98), specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b.l. 99–102) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos voke Nr. 1, persiunčiant AB „Regitra“.
BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volvo“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone.
Kaip suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).
BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, atsižvelgtina į tai, kad transporto priemonė kaltinamojo šeimai yra būtina, kaltinamojo dukters draugas ir ateityje kaltinamojo dukra įsipareigojo vairuoti transporto priemones, kaltinamojo šeimos turtinę padėtį ir galimybes įsigyti kitą automobilį, paties kaltinamojo charakteristiką, manytina, kad pačios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju nebūtų adekvati ir proporcinga priemonė.
Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju, VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodė transporto priemonės kainą 3860 Eur su PVM. Kaltinamasis parodė, kad automobilį pirko prieš penkerius metus, mokėjo už jį 3400 Eur, šiuo metu automobilio vertę vertina 2 500 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, tokios sumos konfiskavimas iš kaltinamojo prieštarautų proporcingumo principui todėl iš kaltinamojo konfiskuotina konfiskuotino turto vertės dalis – 2 000 Eur.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas keleiviniam automobiliui VOLVO V 50, VIN (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas nuo 2024 m. spalio 28 iki 20245 m . sausio 28 d, (b.l. 92–94). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, keleiviniam automobiliui VOLVO V 50, VIN (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas. Apie laikiną nuosavybės teisės apribojimą informuotinas turto arešto registro tvarkytojas.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, perduotas saugoti UAB „Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas E. V.;
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 28 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).
Išaiškinti E. V., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai per antstolį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, tai yra E. V. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti, E. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos atskirame voke Nr.1, išsiųsti AB „Regitra“.
Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui VOLVO V 50, VIN (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Apie laikiną nuosavybės teisės apribojimą informuoti turto arešto registro tvarkytoją.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, perduotą saugoti UAB „Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. V.;
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, apeliantas skunde turi nurodyti, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.