- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- eI2-1236-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03686-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Visuomenės informavimo etikos asociacijai, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai, Visuomenės informavimo etikos asociacija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Vadovybės apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Visuomenės informavimo etikos asociacijai, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. D. patikslinto skundo dalį, kurioje prašoma: 1) panaikinti Prezidentūros tarnautojo A. Z. 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (1D- 3839, 1D-4115)-2D-5930 ,,Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“ (toliau – ir skundžiamas aktas, sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) turėtas teismo išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 2019 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymu kreipėsi į atsakovę Kanceliariją, prašydamas atsiųsti jam pasirašytą dokumentą, kodėl 2019 m. liepos mėnesį ,,Laisvam laikraščiui“ buvo nesuteikta akreditacija. Nurodo, kad skundžiamas aktas, kuriuo buvo atsakyta į jo prašymus, yra neteisėtas, pažeidžiantis spaudos laisvės ir lygiateisiškumo principus, paremtas Valstybės apsaugos departamento pažyma, kurioje išdėstyta informacija apie pareiškėją, t. y. kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija galimai buvo nubaudusi pareiškėją dėl sistemingai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę, neatitinka tikrovės, šmeižia pareiškėją ir ,,Laisvą laikraštį“. Pareiškėjas skunde teigia, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nėra priėmusi sprendimų dėl jo ir ,,Laisvo laikraščio“ galimai parodytos nepagarbos Lietuvos valstybei. Nurodo, kad nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl neaišku, kodėl skundžiamu sprendimu buvo apribotos jo, kaip žurnalisto, teisės ir galimybė rinkti informaciją, cenzūruota laisva spauda.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio, 11 straipsnio, 29 straipsnio nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad sprendimas nesuteikti akreditacijos buvo priimtas 2019 m. liepos mėnesį. Po šio sprendimo priėmimo į atsakovę dėl akreditacijos suteikimo nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė patikslintame atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 28 d. elektroninis prašymas ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymas nekonkretūs, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas juose prašė suteikti informaciją, kodėl jam 2019 m. birželio ir liepos mėn. nebuvo suteikta akreditacija.
Atsakovė nurodo, kad skundžiamu aktu pateikė pareiškėjui informaciją, kodėl jam nebuvo suteikta akreditacija. Pažymi, kad nei 2019 m. spalio 28 d., nei 2019 m. lapkričio 19 d. raštuose pareiškėjas neprašo suteikti akreditacijos ar peržiūrėti anksčiau jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas (valstybės tarnautojas A. Z.) pateikė visą turimą informaciją apie anksčiau priimtus sprendimus dėl akreditacijos. Teigia, kad ginčo aktas yra ne sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, o tik informacinis pranešimas.
Atsakovė nurodo, kad skundžiamas aktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra pagrįstas. Akreditacija žiniasklaidos atstovams Kanceliarijoje vykstančių renginių metu išduodama vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir Viešosios informacijos rengėjų akreditavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).
Atsakovė nurodo, kad Aprašas detalizuoja akreditavimo tvarką Kanceliarijoje. Vadovaudamasi Aprašo 10 punktu, nurodo, kad rašytiniu motyvuotu Komunikacijos grupės vadovo sprendimu akreditavimo galima neskirti arba jau paskirtą atšaukti. Atskirais atvejais Komunikacijos grupė gali atsisakyti skirti akreditavimą, nenurodydama akreditavimo prašančiam asmeniui tokio sprendimo motyvų.
Pažymi, kad skundžiamame akte pareiškėjui buvo pateikti aiškūs motyvai dėl akreditacijos nesuteikimo, išaiškinta, jog jo atžvilgiu yra gauta informacijos iš kompetentingos valstybės institucijos Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kuria atsakovė neturi pagrindo abejoti, taip pat pažymėjo, kad didžioji šios informacijos dalis yra vieša.
Nurodo, kad pareiškėjo kreipimasis dėl akreditacijos suteikimo dalyvauti Kanceliarijos organizuotame renginyje buvo sprendžiamas birželio mėnesį. Sprendimas nesuteikti akreditacijos buvo priimtas atsižvelgiant į visą prieinamą informaciją apie pareiškėjo padarytus žiniasklaidos etikos pažeidimus, jam iškeltus teisminius procesus. Sprendimą nesuteikti akreditacijos priėmė tuometinis Komunikacijos grupės vadovas A. Z.. Konkreti informacija pareiškėjui buvo pateikta elektroniniu paštu, o ne oficialiu registruotu įstaigos raštu. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu elektronine forma pateikti pateiktos informacijos nebėra galimybių, kadangi iki 2019 m. liepos 14 d. A. Z. naudota rinkimų kampanijos elektroninio pašto dėžutė yra panaikinta. Pažymi, kad informacijos, kuria remiantis pareiškėjui nebuvo suteikta akreditacija birželio mėnesį, dalis iki šiol yra viešai prieinama oficialiose svetainėse.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad ginčo aktu buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymus. Šiuose prašymuose pareiškėjas neprašė atsakovės suteikti jam akreditaciją ar panaikinti 2019 m. liepos 19 d. sprendimą dėl akreditacijos nesuteikimo. Ginčo aktu nebuvo priimtas sprendimas nesuteikti jam akreditacijos, o buvo paaiškina, kodėl 2019 m. liepos mėnesį nebuvo suteikta akreditacija. Paaiškino, kad atsakovė skundžiamame akte nurodė, kad 2019 m. liepos mėnesį priimtas sprendimas nesuteikti jam akreditacijos buvo priimtas remiantis viešai prieinama informacija dėl pareiškėjo atžvilgiu priimtų Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimų, ši informacija pridėta prie atsiliepimo. Paaiškino, kad pareiškėjas gali kreiptis į atsakovę dėl akreditacijos suteikimo nustatyta tvarka, šis klausimas bus sprendžiamas ir bus priimtas sprendimas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas neturės įtakos VSD teisėms ir (ar) pareigoms. Pažymi, kad VSD negali nei patvirtinti, nei paneigti ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi neturėjo įtakos ginčijamo akto priėmimui. Atsižvelgdamas į tai, prašė pašalinti VSD iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD) atsiliepime nurodė, kad jokių duomenų apie pareiškėją neturi ir niekada nebuvo teikęs atsakovei apie jį informacijos. Nurodo, kad tiek skundžiamame akte, tiek atsakovės atsiliepime galimai padaryta techninė klaida, klaidingai nurodžius įstaigą, iš kurios buvo gauta oficiali informacija apie pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės įtakos VAD teisėms ir (ar) pareigoms, prašė pašalinti VAD iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba raštu informavo teismą, kad, 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 naujai redakcijai (Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2901), pasikeitė VAD teisinis statutas, pavaldumas ir pavadinimas, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. VAD neteko vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos statuso ir tapo atskira Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitinga biudžetine įstaiga – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), o visos Departamento turėtos teisės ir pareigos perėjo Tarnybai.
Nurodo, kad Tarnyba palaiko savo ankstesniuose raštuose teismui išsakytą poziciją ir pakartotinai patvirtina, jog nedisponuoja jokia informacija apie pareiškėją A. D. ir nebuvo teikusi apie jį jokių duomenų ir raštų atsakovei.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir VIEA) atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skunde nekelia VIEA priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos VIEA teisėms ir (ar) pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. (1D- 3839, 1D-4115)-2D-5930 ,,Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei elektroninį prašymą atsiųsti jam pasirašytą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kodėl ,,Laisvam laikraščiui“ nesuteikta akreditacija.
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, jog, atvykęs į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą parengti reportažo, nebuvo įleistas, nurodžius, kad ,,Laisvas laikraštis“ neturi akreditacijos. Pareiškėjas prašė imtis priemonių, kad žurnalistams nebūtų draudžiama dirbti savo darbo.
Atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė pareiškėjui atsakymą į 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. lapkričio 20 d. raštu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Viešosios informacijos rengėjų akreditavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje tvarkos aprašas.
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.
Aprašo 10 punkte nustatyta, kad asmenims, kurie nesilaiko Įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, Aprašo, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus tvarkos aprašo, Patekimo į Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus ir Lietuvos Respublikos Prezidento zoną tvarkos aprašo, nevykdo Vadovybės apsaugos departamento ir Komunikacijos grupės darbuotojų teisėtų reikalavimų, Komunikacijos grupės vadovo rašytiniu motyvuotu sprendimu akreditavimo galima neskirti arba jau paskirtą atšaukti. Atskirais atvejais Komunikacijos grupė gali atsisakyti skirti akreditavimą, nenurodydama akreditavimo prašančiam asmeniui tokio sprendimo motyvų.
Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymais, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjas prašė pateikti informaciją, kodėl „Laisvam laikraščiui“ nesuteikta akreditacija (2019 m. spalio 28 d. prašymas), ir imtis priemonių, kad žurnalistams nebūtų draudžiama dirbti savo darbo (2019 m. lapkričio 19 d. prašymas).
Kanceliarija 2019 m. lapkričio 20 d. raštu pateikė pareiškėjui atsakymą, kad jo prašymas suteikti akreditaciją buvo išnagrinėtas ir atmestas, nurodė tokio priimto sprendimo argumentus.
Nors Kanceliarijos 2019 m. lapkričio 20 d. atsakyme nėra aiškiai nurodyta, kada buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo suteikti akreditaciją ir kada pareiškėjas pateikė tokį prašymą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis tokį prašymą teikė 2019 m. birželio ir (ar) liepos mėn. ir sprendimas nesuteikti pareiškėjui akreditacijos buvo priimtas 2019 m. birželio ir (ar) liepos mėnesį. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui atsisakyta suteikti akreditaciją būtent 2019 m. birželio ir (ar) liepos mėnesį.
Pažymėtina, kad teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą apskųsti atsakovės 2019 m. birželio 19 d. (ar liepos 19 d.) sprendimą, todėl atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje byloje nevertina atsakovės 2019 m. birželio 19 d. (ar liepos 19 d.) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo argumentų, kurie pateikti būtent dėl minėto atsakovės sprendimo.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymuose pareiškėjas neprašė jam suteikti akreditacijos ir kad 2019 m. lapkričio 20 d. rašte atsakovė tokio klausimo nesprendė.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymų turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymuose prašė suteikti informaciją apie jo atžvilgiu anksčiau priimtą sprendimą ir pateikė savo nuomonę apie Kanceliarijos veiksmus jo ir žurnalistų atžvilgiu, tačiau pareiškėjas šiuose prašymuose neprašė atsakovės suteikti jam akreditaciją.
Teismo vertinimu, atsakovė, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymus, pateikė jam informaciją apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta suteikti akreditaciją, ir nurodė argumentus, kuriais remiantis toks sprendimas buvo priimtas. Tai, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. rašte nenurodė Kanceliarijos sprendimo, kuriuo buvo nesuteikta akreditacija, priėmimo datos, ir prašymo, kuriuo pareiškėjas prašė suteikti akreditaciją, datos, laikytini neesminiais trūkumais, kurie nesudaro pagrindo panaikinti atsakovės 2019 m. lapkričio 20 d. raštą.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. raštu tinkamai atsakė į pareiškėjo 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. prašymus, toks atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti šį raštą.
Pareiškėjas prašė teismo įvertini Kanceliarijos valstybės tarnautojų A. Z. ir V. P. veiksmus, teikiant teismui, pareiškėjo nuomone, tikrovės neatitinkančią ir jį šmeižiančią informaciją. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Kanceliarijos teiktuose teismui dokumentuose buvo nurodyti tam tikri netikslumai dėl gautos informacijos apie pareiškėją. Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniams teismams nesuteikta kompetencija nagrinėti klausimus, susijusius su garbės ir orumo pažeidimais, šmeižtu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. rašte nesprendė klausimo dėl akreditacijos „Laisvam laikraščiui“ suteikimo. Taigi pareiškėjas turi teisę kreiptis į atsakovę su prašymu suteikti akreditaciją. Jeigu toks prašymas bus pateiktas, atsakovė jį privalės išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.