Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I., nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) vadovas R. I. pažeidė Pareiškėjos kaip kreditoriaus teises, nes VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-04-30 duomenimis Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 15241 Eur.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-06-22 buvo atliktas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pagal kasos įrašų knygą, avanso apyskaitas.

Atlikus patikrinimą, buvo surašyta, buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-4458, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad lėšų likutis kasoje 2016 m. gegužės 1 d. buvo 2719,84 Eur. Per tikrinamąjį laikotarpį į kasą gauta 50736,37 Eur pajamų, iš kasos išmokėta 50256,47 Eur, likutis kasoje 2017 m. balandžio 30 d. – 2199,74 Eur. Lėšos panaudotos: 44534,04 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui R. I., 4562,43 Eur panaudota darbo užmokesčio išmokėjimui, 1160,00 Eur išmokėta delspinigių.

Tuo (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI - teises. (duomenys neskelbtini) vadovas R. I., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. prisipažino padaręs pažeidimą. Parodė, kad pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką norėdamas išlaikyti įmonę nuo bankroto. Šiuo metu įmonė priduota bankrotui. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, kadangi jokių pajamų neturi, jį išlaiko sutuoktinė. Taip pat prašė nepriteisti iš jo žalos atlyginimo.

Institucijos bei nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovas A. B. paaiškino, kad palaiko pareiškimą ir prašo skirti nuobaudos vidurkį ir priteisti Valstybinei mokesčių inspekcijai iš R. I. 15241,00 eurų dydžio nuostolių atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir R. I. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlygini priteisimo (b. l. 1-6), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų išrašo kopija (b. l. 8-9), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-4458 (b. l. 10-13), R. I. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo prisipažįsta (b. l. 14-15), mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 16-40), Bendrovės avansų apyskaitų kopijos (b. l. 41-57), Bendrovės kasos knygos kopijos (b. l. 58-69), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. balandžio 30 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 15.241 Eur, tokiu būdu Bendrovė yra VMI skolininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. I. neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo kreditoriams siekiant išsaugoti ir plėtoti verslą ir tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog atrankinis atsiskaitymo kreditoriams pobūdis, taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) negalėjo vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad R. I., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir dėl R. I. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet jo vadovaujama Bendrovė būdama skolinga VMI pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog R. I. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryti 15241 Eur dydžio nuostoliai. Iš byloje pateiktų VMI prie FM dokumentų matyti, kad susidariusios mokestinės nepriemokos dydis grindžiamas nesumokėtais mokesčiais. Pažymėtina, kad patenkinus VMI prie FM prašymą priteisti administracinio nusižengimo byloje nuostolių atlyginimą VMI naudai, būtų apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė pateikti prieštaravimus dėl šių nuostolių dydžio, o tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašomi priteisti nuostoliai susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką Institucijai yra skolingas juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius R. I.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Duomenų apie R. I. administracinius baustumus byloje nėra. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl 15241 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.