Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir institucijai, priėmusiai nutarimą byloje - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrai dėl 2010-10-07 nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-10-21 nutartimi teisme iškelta administracinė byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusiai nutarimą byloje - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrai, kuriuo prašo pakeisti 2010-10-07 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės D. V. (toliau - ir Institucija) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 157/AM049821, kurioje V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalį – 1 600 Lt bauda (b.l. 3).

Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucijai pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 29, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė tenkinti iš esmės skunde išdėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Paaiškino, kad TIPK leidimo išdavimo procesas trunka ilgai - apie 3 mėnesius. Patvirtino, kad visi dokumentai ginčo leidimui gauti yra pateikti Lietuvos Respublikos Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir iki Šv.Kalėdų leidimą žadama bendrovei išduoti. Nurodo, kad būsimajame karjere yra atsistumtos atodangos, pradėtas daryti privažiavimo keliukas ir iškasta kūdra. Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gavo 2010 m. gegužės mėnesį. Nežinojo, kad be ginčo leidimo negalima atlikti minėtų darbų. Prašo sumažinti skundžiamu nutarimu skirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Dalyvaujančio byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad Institucija 2010-09-29, dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. J. , atliko V. J. priklausančių žemės sklypų, kurių kadastriniai (duomenys neskelbtini), esančių Piktožių k., Klaipėdos r., neplaninį - specifinį patikrinimą ir patikrinimo akte Nr. LT28-158 užfiksavo, kad šiuose žemės sklypuose UAB „Jurjogita“ iškasė dvi kūdras - 0,10 ha ir 0,11 ha ploto, 3,9820 ha plote nuėmė derlingąjį dirvožemio sluoksnį, tuo sunaikindama sausumos žolinę augmeniją; dirvožemis yra supiltas į pylimus, tų pačių žemės sklypų pakraščiuose; bendrovės direktorius paaiškino, kad šiuose žemės sklypuose pradėti žvyro karjero įrengimo darbai; viena patikrinimo akto kopija įteikta V. J. (b.l. 23).

2010-09-30 V. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad minėtuose žemės sklypuose bendrovė vykdo derlingojo dirvožemio sluoksnio nuėmimo (išteklių atidengimo) darbus, šiai veiklai neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taip pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir TIPK leidimų išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių I skyriaus 4 dalies ir III skyriaus 7 dalies 7.2 punkto nuostatas (b.l. 7-8). 2010-09-30 paaiškinime dėl jam inkriminuoto pažeidimo V. J. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, dėl pažeidimo ir žalos gamtai labai gailisi, jog reikalingas TIPK ginčo darbams vykdyti nežinojo (b.l. 27).

Skundžiamu nutarimu V. J. , dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pripažintas kaltu vykdęs ūkinę veiklą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, t.y. jog vykdė minėtus ginčo darbus, neturėdamas TIPK leidimo ir nesuderinęs žemės gelmių išteklių naudojimo projekto, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių I sk. 4 d. ir III sk. 7 d. 7.2 p, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje (b.l. 6).

V. J. kaltė padarius pažeidimą, numatytą 51² straipsnio 2 dalyje, įrodyta patikrinimo aktu (b.l. 23), fotonuotraukomis (b.l. 24-26), jo paaiškinimu (b.l. 27), kitais bylos duomenimis.

Institucija 2010-10-07 nutarimu V. J. skyrė administracinę nuobaudą - 1 600 Lt baudą (b.l. 6). Skirdama administracinę nuobaudą Institucija nustatė V. J. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis), sunkinančių aplinkybių nenustatė. V. J. , kaip pareigūnui, skirtos nuobaudos – baudos dydis, mažesnis nei sankcijos už pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, vidurkis. Nutarimas priimtas ir nuobauda paskirta pareigūnės, turinčios teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 242 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tiriamuoju atveju V. J. pažeidimo ir neginčija, tačiau nurodo, kad skirtoji bauda jam labai didelė, ją sumokėti jis neturi lėšų, tai argumentuoja sunkia savo ir savo šeimos materialine padėtimi.

Vertinant tai, kad V. J. pažeidimas įrodytas, teismui nėra pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti ar administracinės nuobaudos neskirti, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens materialinę, šeimyninę padėtį, spręstina dėl paskirtosios jam nuobaudos sušvelninimo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Geologijos tarnyba 2010-05-17 išdavė UAB „Jurjogita“ leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 20-10 Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Šnaukštų-4 žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį (b.l. 9). Paminėtas leidimas galioja nuo 2010-05-24. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010-01-14 surašė atrankos išvadą dėl Klaipėdos rajono Šnaukštų-4 žvyro ir smėlio telkinio eksploatacijos poveikio aplinkai privalomojo vertinimo (b.l. 10-11). Šios išvados 5 punkte nurodyta ir tai, kad prieš pradedant gavybos darbus dirvožemis ginčo sklypuose buldozeriu bus sustumtas į pylimus palei telkinio pakraštį, pylimo aukštis sieks iki 3 metrų; išeksploatavus karjerą, karjero šlaitai bus nulėkštinti, užpilti dirvožemiu, apsėti žole bei apsodinti krūmais ir medžiais; 6.4. punkte nurodyta, kad ūkinę veiklą bus galima vykdyti tik gavus Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, 8 punkte – UAB „Jurjogita“ planuojamai ūkiniai veiklai – Klaipėdos rajono Šnaukštų-4 žvyro ir smėlio telkinio eksploatacijai – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) (žr. Valstybės žinios, 1992, Nr. 5-75). Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą; 2 dalyje - juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (žr. Valstybės žinios, 1995, Nr. 63-1582) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą, kuris turi būti suderintas su savivaldybės vykdomąja institucija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybine darbo inspekcija ir patvirtintas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodyto leidimo eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ar vykdyti ūkinę veiklą išdavimo, atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarką (žr. Valstybės žinios, 2005, Nr.103-3839). Šiomis Taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau – ir Leidimas) (Taisyklių 4 p.). Taisyklių 5.9. p. nustatyta, kad leidimas - dokumentas - suteikiantis teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį; 7.2.p - leidimus privalo gauti veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius. Taisyklių 2 priedo 14 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą kai iš žemės gelmių išgaunamas gruntas ar šios naudingosios mineralinės medžiagos (iškasenos) – žvyras, molis, lauko akmenys, dolomitas, kreida, mergelis, klintys, smėlis, monomineralinis kvarcinis smėlis, smėlis stiklui gaminti, sapropelis, opoka, anhidritas ir organinės kilmės iškasenos – durpės, nafta. Šio punkto nuostatos netaikomos iki 0,5 ha ploto ir iki 2,0 m gylio karjerams, kuriuos savo reikmėms ir savo žemėje naudoja žemės savininkai, žemės naudotojai ir valdytojai.

Sistemiškai aiškinant ir analizuojant aukščiau išdėstytus teisinius tiriamos pažeidimo situacijos aspektus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad V. J. vadovaujama bendrovė atliko ginčo darbus turėdama Lietuvos Geologijos tarnybos 2010-05-17 išduotą UAB „Jurjogita“ leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 20-10 Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Šnaukštų-4 žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį, tačiau dar galutinai nesuderinusi su kompetentinga institucija privalomo šiuo atveju žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projekto. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad gavus TIPK leidimą, išteklių atidengimo darbai turėtų būti atlikti, turint omenyje turimą leidimą naudoti žvyro išteklius.

Nustatyta, kad V. J. anksčiau administracine tvarka už pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje nebaustas (b.l. 28), augina keturis nepilnamečius vaikus (b.l. 13, 14, 15, 16), jo pajamos už 2010 m. liepos - rugpjūčio mėnesius – viso 1092 Lt darbo užmokestis (b.l. 12), dirba įmonėje nuo 2007-07-17 direktoriumi, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 17).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006). Skiriant administracinę nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis).

Analizuodamas ir vertindamas tai, kas aukščiau išdėstyta, atsižvelgiant pažeidimo pobūdį – tai, kad ginčo darbai atlikti turint tik vieną iš privalomų turėti leidimų, taip iš esmės paskubant atlikti, prieš pradedant žvyro ir smėlio gavybą numatytus, veiksmus, į tai, kad V. J. augina net keturis nepilnamečius vaikus, jo gaunamos pajamos yra akivaizdžiai per mažos tam, kad visapusiškai, pilnutinai užtikrinti sveiką ir saugų vaikų gyvenimą, jų poreikius ir kt., tai, kad pažeidimu jokios naudos sau ir (ar) nepataisomos žalos gamtai, ir (ar) kitiems asmenims, ir (ar) jų turtui, nepadarė – teismas šių aplinkybių visetą vertina kaip išskirtines aplinkybes, suponuojančias galimybę V. J. taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį nei numatyta sankcijoje, t.y. paskirti įspėjimą. Teismo nuomone ši administracinė nuobauda pasieks administracinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą patenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2010 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 157/AM049821, kuriuo V. J. paskirta 1600 litų bauda pakeisti, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirtą piniginę baudą pakeisti į įspėjimą.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.