- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- 1S-610-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00884-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Danutė Giačiatė
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačiatės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. P. (M. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 2018 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 93-382 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu septyneriems metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2013 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 27 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 93-382 nusprendė taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtame nutarime, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, M. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje vienuoliktoje klasėje, yra įgijęs baldžiaus profesiją, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, sprendžiama, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 93-382, kuriuo nuteistajam M. P. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsižvelgus į visas M. P. charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis M. P. skundžia Kauno apylinės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad jis yra atlikęs didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, jis turi du paskatinimus ir yra įvykdęs visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.Taip pat, skunde M. P. teigia, kad žemesnės instancijos teismas deramai neįvertino to, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas (47 balai). Be to, nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą neatsižvelgta į tai, kad jis turi tvirtus socialinius ryšius, pastovią gyvenamąją yra susiradęs darbą, kurį galėtų dirbti jei būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo M. P. skundas atmetamasLietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau tik tuo atveju jei egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir pagrįstas manymas, jog jis būdamas laisvėje daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja materialusis lygtinio paleidimo pagrindas privalo įvertinti visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis M. P. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas spręsdamas M. P. lygtinio paleidimo klausimą pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino ankstesnius nuteistojo teistumus. Pažymėtina, kad nors, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, nuteistojo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jie neabejotinai yra svarbūs charakterizuojant nuteistąjį. Iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad M. P. anksčiau teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Tiek nusikaltimai (numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje), už kurių padarymą M. P. buvo nuteistas ankstesniais teismo nuosprendžiais, tiek nusikalstamos veikos (numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje), už kurių įvykdymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo nukreiptos į finansinės naudos siekį. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybę, jog iki patekimo į pataisos įstaigą M. P. oficialiai nedirbo sprendžiama, jog jis linkęs pragyvenimui užsidirbti nelegaliais būdais bei neteisėtais būdais siekti finansinės naudos. Nuteistojo nenorą dirbti patvirtinta ir tai, jog nors pataisos namuose jis ir įgijo baldžiaus specialybę, tačiau noro dirbti neišreiškė ir šiuo metu pataisos namuose nedirba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog minėtos aplinkybės rodo M. P. polinkį nusikalsti, nenorą taisytis ir tai, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog M. P. neigiamai charakterizuoja ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus ir tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, apygardos teismo manymu, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir yra reikšminga sprendžiant dėl jo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, kadangi vidaus tvarkos taisyklės ir rėžimo reikalavimai buvo pažeisti net ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. lapkričio 27 d., pažeidimai padaryti 2014 m., 2016 m., 2017 m.,), t. y. nuteistajam gerai žinant laisvės atėmimo vietos taisykles. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms praėjus daugiau kaip pusei paskirtos bausmės atlikimo laiko ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei tuo, jog M. P. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas t. y. 47 balai. Tačiau, pažymėtina, kad remiantis OASys metodika minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra laikomas vidutiniu, o ne žemu kaip savo skunde teigia M. P.. Ir nors iš M. P. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis nuo pirminio nusikalstamo elgesio vertinimo (atlikto 2016 m. birželio 24 d.) iki pastarojo vertinimo, savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sumažino beveik per pusę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir paskutiniojo vertinimo metu buvo nustatyta gana didelė dinaminių balų (t. y. balų, kurių skaičių nuteistasis gali sumažinti išskirtinai tik savo teigiamu elgesiu) suma (t. y. 22 balai), sprendžiama, jog nuteistasis vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino ir pakankamai atsižvelgė į nuteistojo M. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą ir pagrįstai konstatavo, kad tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistojo skunde taip pat teigiama, kad žemesnės instancijos teismas spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą nepagrįstai neatsižvelgė į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, jog jis turi tvirtus socialinius ryšius, pastovią gyvenamąją yra susiradęs darbą, kurį galėtų dirbti jei būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tačiau, pažymima, kad nagrinėjamu atveju, minėtos aplinkybės nors ir teigiamai charakterizuoja M. P., tačiau nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. M. P. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog jis palaiko ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu su jais bendrauja laiškais ir pasimatymų metu ir tokie ryšiai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo. Vis dėlto, tokia išvada yra abejotina, kadangi minėti ryšiai egzistavo ir M. P. nusikaltimų veikų padarymo metu ir nesuveikė kaip apsauginis faktorius nuo įvykdytų nusikaltimų. Taip pat, kritiškai vertinama ir M. P. pateikta pažyma, jog paleistas į laisvę jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Teisėjų kolegijos vertinimu M. P. išreikštas ketinimas dirbti yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginys, o minėta pažyma, nepatvirtina, kad ją surašiusi įmonė tikrai įdarbins nuteistąjį. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant ir į tai, jog, kaip jau buvo minėta anksčiau, M. P. ir atlikdamas bausmę pataisos namuose – nedirba ir tokio noro neišreiškia. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja teigiami nuteistojo M. P. elgesio pokyčiai, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip jau minėta anksčiau, nuosekliai mažina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, be to, atlikdamas bausmę įgijo baldžiaus specialybę ir toliau tęsia mokslą. Tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog byloje esančių teigiamai M. P. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu M. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo M. P. (M. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.