Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2006-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-430/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-10-31
Bylos Nr.
2A-430/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Donatas Šernas (pran.), Vincas Verseckas
Ieškovas
I. S., V. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko turto fondas”
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Ekoprojektas”, uždarajai akcinei bendrovei „Namų statyba”
Advokatai
Dainius Žiedas, Gintaras Žičkus, Kęstutis Lipeika
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-430/2006Procesinio sprendimo kategorija 42.4, 42.9, 42.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovams I. S. , V. L. ,ieškovų atstovui advokatui Kęstučiui Lipeikai,atsakovo atstovui advokatui Gintarui Žičkui,trečiojo asmens atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. S. ir V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-368/2006 pagal ieškovų I. S. ir V. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko turto fondas”, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ekoprojektas” ir uždarajai akcinei bendrovei „Namų statyba” dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu kreipėsi I. S. ir V. L., prašydami iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko turto fondas” priteisti 153 770 Lt padarytų nuostolių.

Ieškinyje nurodė, kad 2003 m. spalio 21 d. jie, kaip užsakovai, pasirašė su UAB “Šiaulių banko turto fondu” (toliau tekste - Fondas) preliminarią būsimo buto statybos sutartį Nr. 94. Sutartimi Fondas įsipareigojo pagal parengtą ir patvirtintą projektą žemės sklype P. Žadeikos/Ateities gatvėje, Vilniuje, pastatyti 3 kambarių 78,25 kv.m. bendro ploto butą su sutarto lygio daline apdaila, o ieškovai - finansuoti statomo buto statybą piniginiais įnašais. Pagal sutarties 5.7 punktą Fondas turėjo atlikti visus statybos ir sutarto lygio apdailos darbus, numatytus priede Nr. 2, pagal projektą, darbų atlikimui naudoti medžiagas bei įrangą, kuri atitinka normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus. Sutarties 6.2 punktas numatė, kad Fondas turi teisę nutraukti sutartį, jei užsakovas ilgiau kaip 10 dienų vengia pasirašyti statomo buto priėmimo-perdavimo aktą. Šiuo atveju rangovas suranda arba užsakovas pasiūlo vietoje savęs kitą užsakovą, o gautos lėšos grąžinamos užsakovui. Dar 2004 m. rugpjūčio 6 d. ieškovai raštu informavo atsakovo direktorę, kad statant jiems skirtą butą nesilaikoma sutarties sąlygų, bute atlikti statybos darbai neatitinka patvirtinto buto projekto. Projekte numatytos 12 cm storio gipso kartoninės pertvaros, o surinktos tik 7 cm, pertvaros neglaistytos, sanitarinių mazgų išdėstymas bei hidroizoliacija neatitinka projekto, buto plotas padidintas net 4 kvadratiniais metrais. Atsakovas 2004 m. rugsėjo 21 d. raštu informavo ieškovus, kad nurodyti buto statybos trūkumai ištaisyti, o buto kvadratūros padidėjimo galimybės yra numatytos sutarties 4.3 punkte. Faktiškai statybos trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl ieškovai paprašė atsakovo juos ištaisyti iki buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Gavę pasirašyti buto priėmimo-perdavimo aktą Nr. 164, ieškovai pasiūlė trijuose jo punktuose įrašyti jų patikslintus pasiūlymus. Atsakovas ieškovų pretenzijas laikė nepagrįstomis ir nurodė, kad nepasirašius buto priėmimo-perdavimo akto, statybos sutartis 2004 m. gruodžio 24 d. bus nutraukta. 2004 m. lapkričio 30 d. ieškovai Fondui raštiškai pranešė, kad sutinka pasirašyti buto priėmimo-perdavimo aktą iki nustatyto termino, tačiau prašė atsižvelgti į siūlomas neesmines akto pataisas. Fondas ir rangovas du mėnesius neatsakė į pareikštą pasiūlymą, vengė atsakyti į telefoninius užklausimus ir tik 2005 m. kovo pradžioje ieškovai sužinojo, kad sutartis su jais yra nutraukta. Vienašališkai nutraukdamas preliminarinės buto statybos sutartį, atsakovas pažeidė ieškovų teises ir padarė žymią turtinę žalą. Ieškovai rangovui sumokėjo 14 330 Lt pradinį įnašą bei 6 520 Lt už žemės sklypo dalį, viso 20 850 Lt. Rangovas į Vilniaus m. 10 notarų biuro depozitinę sąskaitą pervedė tik 14 133,5 Lt. Padaryti 153 770 Lt nuostoliai susideda iš 130 000 Lt skirtumo tarp kainos, numatytos buto statybos sutartyje, ir dabartinės jo rinkos vertės, 6 716,50 Lt, kuriuos atsakovas išskaičiavo, grąžindamas pradinį buto įmokos įnašą bei 17 060 Lt delspinigių. Ieškovų teigimu, kai kurie buto trūkumai buvo pašalinti, t. y. pakeisti langai, patvarkyta hidroizoliacija, tačiau liko nesutvarkytos vidinės sienų pertvaros, ne prie visų pertvarų buvo prisuktos gipskartonio plokštės, nebuvo pravesti vamzdžiai. Ieškovai sutiko priimti tokios būklės butą, tačiau atsakovas su jais nebendravo, tik informavo, kad bus nutraukta buto statybos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti solidariai iš ieškovų I. S. ir V. L. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko turto fondas” 2 714 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, uždarajai akcinei bendrovei ,,Namų statyba” - 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 67,61 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti I. S. 537,75 Lt permokėto žyminio mokesčio.

Teismas sprendime nurodė, kad šalių pasirašytos būsimo buto statybos sutarties Nr. 94 sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.401 straipsnyje nurodytą būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką ir sąlygas, todėl susiklosčiusiems tarp šalių sutartiniams santykiams ji ir turi būti taikoma. Teismo teigimu, šalių pasirašytą sutartį ieškovai įvardija kaip rangos sutartį ir atsiradusias prievoles nepagrįstai kildina būtent iš šios sutarties. Kad vidinių pertvarų storis turi būti 12 centimetrų, kaip nurodo ieškovai, nei sutartyje, nei jos priede, taip pat ir projektinėje dokumentacijoje nebuvo numatyta, to nepatvirtino ir liudytojai. Tokio storio vidaus pertvaros buvo numatytos tik cokoliniame aukšte. Vidinių pertvarų storis nebuvo tikslinamas nei tolesnėje projektavimo, nei statybos eigoje. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo prievoles vykdė tinkamai, visas pagrįstas ieškovų pretenzijas tenkino, likvidavo statomo buto defektus. Tuo tarpu ieškovai ir likvidavus buto defektus, vengė pasirašyti buto priėmimo- perdavimo aktą. Teismas padarė išvadą, kad būsimo buto statybos sutartis Nr. 94 buvo nutraukta dėl ieškovų kaltės. Gyvenamasis namas P. Žadeikos g. Nr. 17, Vilniaus m. valstybinei pastatų priėmimo komisijai priduotas 2004 m. liepos 1 d., kas patvirtina, kad jis tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Ieškovai neįrodė, jog atsakovo veiksmais jiems buvo padaryti 153 770 Lt nuostoliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai I. S. ir V. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant.

Apeliacinį skundą ieškovai grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta ne rangos, o preliminarioji pirkimo sutartis ir kad ieškovai neturi teisių kontroliuoti statomo buto kokybės, kurias pagal rangos sutarties sąlygas turi statybos užsakovas. CK 6.401 straipsnyje nurodytų būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų turinys neapima visų šalių pasirašytos sutarties elementų: pastatyto buto priėmimo, priėmimo-perdavimo akto, jo nepasirašymo pasekmių, pastatyto buto kokybės. Dėl šios priežasties turėtų būti taikoma analogija su rangos teisinių santykių reguliavimu ir taikomas CK 6.662 straipsnis.

2. Buto priėmimo stadijoje tarp šalių kilo ginčas dėl buto kokybės. Šis ginčas turėjo būti sprendžiamas, skiriant ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.). Esant ginčui dėl kokybės, atsakovas neturėjo teisės remtis sutarties 6.2 punktu ir sutartį vienašališkai nutraukti. Ieškovai įrodė, kad jų išdėstyti reikalavimai dėl kokybės buvo teisėti, statybos organizacija juos bandė vykdyti, sutiko, jog yra trūkumų. Naudojimasis įstatymo suteikta teise kontroliuoti statomo daikto kokybę negali būti įvertintas kaip vengimas pasirašyti sutartį. Atsakovas, šalindamas trūkumus, jau gerokai pasibaigus sutarties 2.3 punktu nustatytiems priėmimo-perdavimo akto pasirašymo terminams, konkliudentiniais veiksmais atsisakė galimybės vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį ir pripažino tiek trūkumus, tiek būtinybę juos pašalinti. Pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį (6.2 p.) atsakovas galėjo tik iki 2004 m. rugpjūčio 9 d., o faktiškai sutartį nutraukė 2004 m. lapkričio 24 d. Susiklosčiusi situacija naudinga tik atsakovui: nutraukęs sutartį, jis gavo 45 256 Lt. Ieškovams sutarties nutraukimas buvo visiškai nenaudingas, tai įrodo 2004 m. lapkričio 30 d. raštas atsakovui, kuriuo jie prašė atiduoti bet kokį butą.

3. Teismas nevertino netiesioginių įrodymų, o tiesioginių įrodymų nebuvimą vertino kaip ieškovų nesugebėjimą įrodyti, kad buto vidinės pertvaros turi būti 12 cm, o ne 7 ar 10 cm. Liudytojas A. Šernas patvirtino, kad jam ieškovai buvo pateikę planą, kur pertvarų storis buvo numatytas 12 cm. Statybos pradžioje jiems buvo pateikta nepatvirtinta buto techninio projekto kopija. 12 cm buto vidinių pertvarų storį patvirtina šie netiesioginiai įrodymai: UAB „Namų statyba“ 2004 m. lapkričio 22 d. raštas atsakovui, UAB „Liūtė“ palyginamoji analizė ir palyginamosios analizės išvada, UAB „Ekoprojektas“ 2004 m. rugpjūčio 24 d. raštas atsakovui, projekto dalis – aiškinamasis raštas. Byloje nėra įrodymų, kad pertvarų storis turėtų būti 7 ar 9 cm, susirašinėjime su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis niekur nenurodoma, kad ieškovai dėl sienų storio yra neteisūs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.401 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad pirkėjas - fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas - juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminarioje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo - pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Pagal to paties straipsnio penktosios dalies nuostatą preliminarioje sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.

Kaip matyti iš šalių – ieškovų I. S. ir V. L. bei atsakovo UAB „Šiaulių banko turto fondas” 2003 m. spalio 31 d. sudarytos Būsimo buto statybos sutarties turinio (toliau tekste – preliminarioji Sutartis), šia sutartimi UAB ,,Šiaulių banko turto fondas“ įsipareigojo pagal parengtą bei patvirtintą projektą pastatyti ir perduoti ieškovų nuosavybėn 78,25kv. m. ploto 3 kambarių butą, o ieškovai – finansuoti statomo buto statybą piniginiais įnašais (sutarties 1.1 punktas). Preliminariosios sutarties 1.2 puntu, daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame buvo numatytas ir šios sutarties objektas – ieškovams statomas butas, buvo statomas nuosavybės teise UAB ,,Šiaulių banko turto fondas“ priklausančiame sklype. Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m.gegužės 25 d. potvarkio Nr. (100)-11.1-236 bei 2004 m. liepos 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (t. I, b.l. 96-98) matyti, kad gyvenamojo namo, o tuo pačiu ir buto, statytojas buvo būtent atsakovas UAB ,,Šiaulių banko turto fondas“. Taigi, pagal savo turinį bei esmę 2003 m. spalio 31 d. sudaryta Preliminarioji sutartis (Būsimo buto statybos sutartis) atitinka CK 6.401 straipsnyje numatytos būsimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką ir sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusiems santykiams ir kilusiam ginčui spręsti pagrįstai taikė CK 6.401 straipsnio nuostatas.

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti turėtų būti taikoma analogija su rangos teisinių santykių reguliavimu ir taikomas CK 6.662 straipsnis. CK 6.401 straipsnio pirmojoje dalyje yra išvardintos būtinosios sąlygos, kurios turi būti nurodytos preliminariojoje sutartyje. Visos šios sąlygos iš esmės yra nurodytos 2003 m. spalio 31 d. sudarytos Preliminariojoje sutartyje ir apeliantai iš esmės to neginčija: šioje sutartyje yra nustatyta pirkėjo teisė per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo atsisakyti preliminariosios sutarties (sutarties 6.1 p.), būsimo buto kaina ir jos patikslinimo sąlygos (sutarties 4.1, 4.2, 4.3 punktai), sutarties dalyko – buto aprašymas ir darbai, kuriuos turi atlikti Fondas (pardavėjas) (1.1-2.1 punktai), statybos terminas (3.1 punktas), teisės į butą suvaržymai (4.7 punktas), rangovas, projektuotojas, techninis prižiūrėtojas (1.1 punktas), žemės sklypo teisinis statusas (1.2 punktas). Aplinkybė, kad sutartyje yra nurodytos dar ir papildomos sąlygos, kurios nėra numatytos CK 6.401 straipsnyje, neleidžia teigti, jog ginčo sutartis nėra preliminarioji būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties laisvės principas leidžia šalims tiek laisvai sudaryti sutartis, tiek ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str.). Todėl sutartimi šalių nustatytos papildomos sąlygos, pagal kurias ieškovai įgijo teisę stebėti atliekamus buto statybos darbus bei keisti buto vidinį išplanavimą (sutarties 5.1, 5.2 p.), kurios nustatė sutarties nutraukimo sąlygas (6.2 p.) ar pastatyto buto priėmimo-perdavimo tvarką (2.3, 4.6 p.) sutarties esmės nekeičia. O tai, kad buto perdavimui-priėmimui įforminti šalys numatė perdavimo-priėmimo akto pasirašymą, o ne pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, atitinka CK 6.401 straipsnio penktosios dalies nuostatą, pagal kurią preliminariojoje sutartyje numačius, kad pirkėjas finansuoja statybą, visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Kaip jau minėta, sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovai finansuos statomo buto statybą piniginiais įnašais. Taigi nuosavybės teisė į pastatytą butą šiuo atveju ieškovams turėjo atsirasti nuo visiško kainos, nustatytos preliminariąja sutartimi, sumokėjimo ir šia sutartimi šalys neprivalėjo numatyti kitos sutarties - pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Pagal CK 6.189 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šioje byloje šalys neginčija 2003 m. salio 31 d. jų pasirašytos Preliminariosios sutarties teisėtumo. Ši sutartis nėra panaikinta. Todėl ja nustatytos sąlygos yra privalomos abiems sutarties šalims.

Preliminariosios sutarties 1.1 ir 2.1 punktais buvo nustatyta, kad butas statomas pagal pateiktą projektą su sutarto lygio apdaila (pagal sutarties priedą Nr. 2). Sutarties 5.2 punkto pagrindu ieškovai įgijo teisę stebėti bute atliekamus darbus. Pagal CK 6.401 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatą, gyvenamojo namo ar buto projektas yra neatskiriama preliminariosios sutarties dalis. Taigi nepriklausomai nuo to, kad Preliminarioji sutartis negali būti priskiriama rangos sutarčių rūšiai, atsižvelgiant į šias sutarties bei įstatymo nuostatas, ieškovai, kaip statomo buto pirkėjai, turėjo teisę reikalauti, kad butas būtų statomas laikantis projekto bei sutarties sąlygų ir reikšti atsakovui, kaip statybos užsakovui, pagrįstas pastabas bei pretenzijas dėl Preliminariosios sutarties vykdymo, tame tarpe ir statomo buto kokybės, jo atitikimo projektinei dokumentacijai. Tačiau taip pat būtina pažymėti, kad ieškovų pastabos bei reikalavimai turėjo būti pagrįsti šalių pasirašytos sutarties bei statomo buto patvirtinto projekto nuostatomis, o reikalavimai, nepagrįsti minėtomis nuostatomis ir jas viršijantys, laikytini nepagrįstais, todėl pažeidžiančiais šalių pasirašytos sutarties sąlygas bei esmę.

Kaip matyti iš ieškovų pastabų raštu, pateiktų atsakovui 2004 m. lapkričio 15 dieną (t. I, b.l. 69), kada atsakovas, vadovaudamasis Preliminariosios sutarties 2.3 punktu, siūlė pasirašyti buto priėmimo-perdavimo dokumentus (t. I, b.l. 12), ieškovai asisakė priimti pastatytą butą, o tokio savo veiksmo motyvu nurodė šiuos jų nuomone egzistuojančius pastatyto buto trūkumus: 1. pertvarų storio neatitikimas projektui, 2. neįskaičiuotas įstiklintų langų plotas, 3. aprūdijęs balkono turėklas, 4. sanmazguose nėra atšakų, 5. tamsiame kambaryje ne iki galo išglaistytos sienos. 2004 m. lapkričio 23 d. (t. I, b.l. 14) raštu ieškovai vėl pareiškė pretenzijas, kurių esmė – buto vidinių pertvarų neatitikimas projektui ir padidėjusi buto kvadratūra. 2004 m. lapkričio 30 d. raštu (t. I, b.l. 18-20) ieškovai nurodė, kad ankstesnėse jų pretenzijose nurodyti trūkumai - subraižyti langai, aprūdiję balkono turėklai ir grindų hidroizoliacijos sanmazguose nebuvimas - yra pašalinti 2004 m. spalio mėn.- lapkričio 16 d. laikotarpiu. Šiuo raštu teigdami, kad sutinka priimti butą iki 2004 m. gruodžio 27 d., ieškovai reikalavo koreguoti buto perdavimo-priėmimo akto turinį pagal jų reiškiamas pastabas, kurių esmė vėlgi susijusi su buto ploto padidėjimu bei egzistuojančiomis jų pretenzijomis. Tuo pačiu raštu ieškovai vėl pareiškė pretenzijas, susijusias su buto vidinių pertvarų storio neatitikimu projektui bei buto ploto padidėjimu, iš esmės reikalaudami pertvarkyti pertvaras arba kompensuoti, neskaičiuojant buto kvadratūros padidėjimo.

Taigi sprendžiant klausimą, ar atsakovas, vienašališkai nutraukdamas Preliminariąją sutartį, pažeidė ieškovų, kaip kitos šios sutarties šalies, teises, būtina nustatyti, ar minėtos ieškovų pretenzijos dėl sutarties objekto - statomo buto - buvo pagrįstos, ar jie turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti priimti pastatytą butą atsakovo nurodytu terminu ir sąlygomis, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą nutraukti Sutartį, ieškovams atsisakant pasirašyti buto perdavimo-priėmimo bei toliau reiškiant pretenzijas ir reikalaujant koreguoti aktą.

Pažymėtina, kad atsakovo teisę nutraukti Preliminariąją sutartį numatė šios sutarties 6.2 punktas, pagal kurį Fondas įgijo teisę nutraukti sutartį, jei užsakovas (ieškovai) ilgiau kaip 10 darbo dienų uždelsia vykdyti savo įsipareigojimus pagal finansavimo grafiką arba ilgiau kaip 10 darbo dienų vengia pasirašyti buto priėmimo-perdavimo aktą. Šalies teisę nutraukti sutartį vienašališkai numato ir CK 6.218 straipsnis. Būtent šiais pagrindais atsakovas ir nutraukė Preliminariąją sutartį.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų ieškovų raštų, adresuotų atsakovui, pagrindinės ieškovų pretenzijos dėl pastatyto buto buvo susijusios su įrengtų buto vidinių pertvarų neatitikimu projekte nustatytiems reikalavimams ir pastatyto buto ploto padidėjimu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad vidinės buto pertvaros turėjo būti įrengtos taip, kad jų storis būtų 12 cm, kaip tai nurodo ieškovai. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nei Sutartimi, nei jos priedu nėra nustatyti tokie reikalavimai buto vidinių pertvarų įrengimui (t. I, b.l. 23-27). Tokie reikalavimai vidinėms buto pertvaroms nėra nustatyti ir byloje esančiame techniniame projekte (t. II, b.l. 63). Iš projektuotojo aiškinamojo rašto (t. II, b.l. 13) matyti, kad 120 mm. storis buvo nustatytas tik namo cokolinio aukšto mūrinėms vidaus pertvaroms. Tuo tarpu kituose aukštuose buvo numatytos gipskartoninės pertvaros, kurių storis projekte nebuvo nenustatytas. Iš atsakovų pateikto plano (t.II, b.l. 93) negalima spręsti apie tai, kokio storio turėjo būti vidinės buto pertvaros, nes pateiktas planas nėra nei indentifikuotas, nei patvirtintas, todėl iš jo negalima daryti išvados, kad tai yra galiojantis ginčo buto planas, pagal kurį turėjo būti atliekama buto statyba. Dėl tos pačios priežasties apeliantų (ieškovų) teiginio apie pastatyto buto pertvarų netinkamumą neįrodo nei UAB ,,Liūtė“ palyginamoji analizė, nei liudytojo A. Šerno parodymai, nes šie duomenys paremti būtent ieškovų pateiktu planu. Apeliantų nurodytame UAB ,,Namų statyba“ 2004 m. lapkričio 22 d. rašte (t. I, b.l 70) teigiama, kad pertvarų storiai buvo tikslinami statybos metu. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina ieškovų teiginio, kad projekte buvo numatytos 12 cm. storio pertvaros. To nepatvirtina ir UAB ,,Ekoprojektas“ 2004 m. rugpjūčio 24 d. raštas (t. I, b.l. 72). Taigi ieškovai neįrodė, kad jų reikalavimas keisti buto vidinių pertvarų konstrukciją, jas storinant iki 12 cm., buvo pagrįstas Sutarties nuostatomis, todėl šiuo motyvu grindžiamas jų atsisakymas priimti pastatytą butą, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, negali būti pateisinamas. Būtina pažymėti ir tą aplinkybę, kad remiantis 2004 m. gruodžio 21 d. kadastrinių matavimų duomenimis, buto vidinių pertvarų storis sudarė 9 cm. bei 14 cm. (I, b.l. 21). Tai rodo, kad atsakovas siekė kompromiso ir iš dalies tenkino nors ir teisiškai nepagrįstą ieškovų reikalavimą.

Sutarties 4.3 punktu buvo nustatyta, kad jei inventorizacijos metu patikslinus nustatomas didesnis ar mažesnis buto plotas, nei numatyta projektinėje dokumentacijoje, statomo buto faktinė kaina perskaičiuojama pagal inventorizacijos dokumentą. Taigi sutartimi buvo numatyta galimybė keisti buto kainą, pasikeitus jo plotui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, surašydamas buto priėmimo-perdavimo akto projektą, atliko buto inventorizaciją, t.y. patikslino pastatyto buto plotą. Pagal kadastrinių matavimų 2004 m. birželio 1 d. duomenis ginčo buto plotas buvo 82,36 kv. m. (t. II, b.l.27). Toks buto plotas ir buvo įrašytas priėmimo-perdavimo akto projekte. Iš 2004 m. gruodžio 21 d. kadastrinių matavimų duomenų (t. II, b.l. 20) matyti, kad pastatyto buto plotas tuo metu realiai sudarė 82,02 kv.m. Taigi, realus pastatyto buto plotas buvo tik 0,34 kv.m. mažesnis, negu atsakovas nurodė priėmimo-perdavimo akto projekte. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas minėtame akte buto vieno kvadratinio metro kainą faktiškai sumažino iki 1698,73 Lt (įvertinus ir tai, kad realus buto plotas - 82,02 kv.), kai Preliminariąja sutartimi buvo nustatyta 1716,78 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų pretenzijos dėl padidėjusio buto ploto ir bendros buto kainos nustatymo buvo faktiškai nepagrįstos ir negalėjo būti tinkamu pagrindu atsisakyti priimti pastatytą butą.

Tačiau dalis ieškovų reikalavimų buvo pagrįsti ir tai rodo bylos duomenys. Atsakovas ir pats iš esmės neneigia buvus tokius pastatyto buto trūkumus, kaip subraižyti langai, aprūdiję balkono turėklai ir grindų hidroizoliacijos sanmazguose nebuvimas. Nors šiuos trūkumus atsakovas pašalino, tačiau to neatliko laiku ir operatyviai, o kai kuriuos trūkumus (aprūdiję balkono turėklai ir grindų hidroizoliacija sanmazguose), kaip tai nurodyta ieškovų 2004 m. lapkričio 30 d. rašte, pašalino tik 2004 m. lapkričio 16 d., t.y. jau po paties atsakovo nustatyto termino perdavimo-priėmimo aktui pasirašyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laiku įrengė buto kanalizacijos ir vandentiekio stovus su atšakomis - atsakovas tokio trūkumo iš viso nepripažino, nors pareiga įrengti atšakas buvo nustatyta Sutarties priedu Nr. 2 (t. I, b.l. 27). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė koreguoti perdavimo priėmimo akto 6 punktą – išbraukti iš jo teiginį ,,...,šalys viena kitai pretenzijų neturi“, taip nepagrįstai siekdamas užkirsti kelią ieškovams reikšti net ir pagrįstas pretenzijas dėl galimai paaiškėsiančių perduoto buto trūkumų.

Atsakovas, 2004 m. lapkričio 24 d. raštu pranešdamas ieškovams apie Preliminariosios sutarties nutraukimą, vadovavosi CK 6.218 straipsnio pirmosios dalies nuostata, suteikiančia teisę, esant esminiam sutarties pažeidimui, nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą, CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tačiau nutraukdamas Preliminariąją sutartį, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai savo 2004 m. lapkričio 30 d. raštu iš esmės siūlė Sutartį įvykdyti, nors ir su išlygomis – tik suderinus su jais priėmimo-perdavimo aktą, jį koreguojant pagal ieškovų pastabas. Sužinojęs apie tokį pasiūlymą įvykdyti sutartį, atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos pranešti apie sutarties nutraukimą per protingą terminą, jeigu tokį pasiūlymą vertino kaip neatitinkantį sutarties reikalavimo arba neatitinkantį tinkamo sutarties įvykdymo (CK 6.218 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.200 straipsniu nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Remdamasi aukščiau šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas šių principų iš esmės nesilaikė. Atsakovas, vykdydamas Preliminariąją sutartį, vengė bendradarbiauti su ieškovais, pagrįstus ieškovų reikalavimus, liečiančius pastatyto buto kokybės trūkumus, šalino neoperatyviai ir pavėluotai, o vienašališkai nutraukdamas sutartį, nesilaikė įstatymo nustatyto reikalavimo (CK 6.218 str. 2 d.). Ieškovai, pagal Preliminariąją sutartį turėdami teisę stebėti atliekamus buto statybos darbus, reiškė ne tik pagrįstas, bet ir nepagrįstas pretenzijas dėl šių darbų kokybės, padidėjusio buto ploto, nepagrįstai reikalavo sumažinti sutartimi nustatytą kainą ir iš dalies dėl nepagrįstų pretenzijų atsisakė priimti pastatytą butą. Todėl dėl nuostolių, kuriuos ieškovai patyrė dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo, yra abiejų šalių kaltė, kurią teisėjų kolegija vertina kaip vienodą.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.256 straipsnio antrosios dalies nuostatą, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovai nurodo, kad dėl neteisėto vienašališko Sutarties nutraukimo jie patyrė 153 770 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 130 000 Lt skirtumas tarp numatytos buto kainos Preliminariojoje sutartyje ir dabartinės jo rinkos vertės, 6 716,50 Lt, kuriuos atsakovas išskaičiavo, grąžindamas pradinį buto įmokos įnašą bei 17 060 Lt delspinigių. Toks ieškovų nuostolių paskaičiavimas yra pagrįstas Preliminariosios sutarties nuostatomis (sutarties 5.6 p.) bei faktiniais bylos duomenimis (UAB ,,Dyo“ atliktas ginčo buto vertinimas, t. I, b.l. 30). Atsakovas, ginčydamas ieškovų teisę į nuostolių atlyginimą iš esmės, prieštaravimų dėl tokio nuostolių paskaičiavimo nepateikė ir ieškovų nurodyto nuostolių dydžio neginčijo. Todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovai įrodė dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo savo patirtų nuostolių dydį.

Pagal CK 6.259 straipsnio nuostatą, tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti atleistas nuo atsakomybės. Kaip jau minėta, dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo yra vienoda abiejų šalių kaltė, todėl atsakovo atsakomybė mažinama, atleidžiant jį nuo ½ dalies ieškovams atsiradusio nuostolių atlyginimo.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai įvertino šalių sudarytą sutartį ir jos sąlygų vertinimui bei aiškinimui tinkamai taikė materialinės teisės normą, tačiau vertindamas šalių veiksmus, atliktus vykdant minėtą sutartį, neįvertino visų reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių ir todėl padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad atsakovas savo prievoles pagal sutartį vykdė tinkamai, kad būsimo buto statybos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovų kaltės, o taip pat kad ieškovai neįrodė, jog atsakovo veiksmais jiems buvo padaryti nuostoliai. Tokios išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, taigi jis priimtas, pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 263, 265 str.) ir dėl šių pažeidimų byla išspręsta neteisingai. Todėl sprendimas naikinamas (CPK 329 str. 1 d.), o nauju sprendimu ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovams ½ dalį dėl Preliminariosios sutarties nutraukimo atsiradusių nuostolių. Panaikinus sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstomos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat iš atsakovo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str. 2 d., 4 d., 96, 98 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad paduodama ieškinį teismui, ieškovė I. S. sumokėjo žyminio mokesčio 537,75 Lt daugiau, negu numato įstatymas (t. I b.l. 5, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Todėl ši mokesčio dalis ieškovei turi būti grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko turto fondas“ ieškovams I. S. ir V. L. po 37 500 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus litų) nuostoliams atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko turto fondas“ 3806,56 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. S.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko turto fondas“ 87,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovų I. S. ir V. L. po 500 Lt iš kiekvieno atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių banko turto fondas“ ir po 500 Lt iš kiekvieno uždarajai akcinei bendrovei ,,Namų statyba“ išlaidoms advokatų pagalbai iš dalies padengti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti I. S. , a/k 37610180416, 537,35 Lt (penkis šimtus trisdešimt septynis litus ir 35 ct) permokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai Artūras DriukasDonatas ŠernasVincas Verseckas