Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-23 · Administracinė byla Nr. A-556-1025-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
A-556-1025-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui, individualiai įmonei „Atkulos projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos įmonės“, V. Ž., N. K., O. B., A. A.
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Marijampolės savivaldybės administracijai
Advokatai
Audrius Kairevičius
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 - 1025/2011Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 17.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Audriui Kairevičiui,atsakovo atstovams Andželai Galeckienei, Vladui Vilkauskui,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Zenonui Galadauskui, Laimučiui Vaškevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui, individualiai įmonei „Atkulos projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Energetikos įmonės“, V. Ž., N. K., O. B., A. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, norminio akto ištyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 2-8), kurį patikslino (T 1, b. l. 163-170; 175-184; T 2, 116-128), kreipėsi į teismą prašydamas:

1. Įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti jam pavestas pareigas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 11, 20.2, 34.13 punktus įvykdant 2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 sprendimu Nr. SD-9-2760 nustatytus reikalavimus;

2. Ištirti, ar Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, Sprendinių (195 psl., T 1, b. 1. 84) nuostata ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Intensyviai plėtotinos šios gyvenvietės Nartelis, Netičkampis, Liucinavas, Liudvinavas, Patašinė, Pietariai, Puskelniai, Skaisčiūnai, Skardupiai, Trakiškiai [...]“ , t. y. nenurodant (duomenys neskelbtini), neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 40, 41 dalims, 3, 10 straipsniams, 34 straipsnio 1 daliai, 11 straipsnio 9 daliai, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių IV skyriui;

3. Ištirti, ar Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje nurodytos Statybų plėtros (intensyvios, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvios) zonų ribos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra ekstensyvios statybos plėtros teritorijos, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 40, 41 dalims, 3, 10 straipsniams, 34 straipsnio 1 daliai, 11 straipsnio 9 daliai, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių IV skyriui;

4. Ištirti, ar Marijampolės miesto bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijos ir sprendinių konkretizavimo metu brėžiniuose (Marijampolės miesto teritorijos erdvinė kompozicijos brėžinyje, Marijampolės miesto teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinyje, Marijampolės miesto teritorijų naudojimo prioritetų ir veiklos apribojimų brėžinyje, miesto įtakos zonų schemoje, miesto plano struktūros optimizavimo schemoje, miesto apsaugos zonų schemoje, Marijampolės miesto užstatymo aukštingumo schemoje, Marijampolės miesto gyvenamųjų teritorijų schemoje, Marijampolės miesto viešųjų paslaugų plėtros schemoje, Marijampolės miesto pramonės ir komercinių teritorijų schemoje, Marijampolės miesto želdynai ir viešųjų erdvių sistemos schemoje, Marijampolės miesto kultūros paveldo objektų apsaugos ir naudojimo schemoje, Marijampolės miesto susisiekimo tinklo plėtros schemoje, Marijampolės miesto inžinerinės infrastruktūros tinklo plėtros brėžinyje, Marijampolės miesto buitinės nuotekynė plėtros schemoje, Marijampolės miesto vandentiekio tinklų plėtros schemoje, Marijampolės miesto šilumos tiekimo plėtros schemoje, Marijampolės miesto dujotiekio tinklų plėtros schemoje, Marijampolės miesto elektros tiekimo plėtros schemoje, Marijampolės miesto teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams schemoje) pažymėtas sprendinys, ta apimtimi, kuria į Marijampolės miesto teritoriją įtraukta tik (duomenys neskelbtini) dalis, o ne visas (duomenys neskelbtini), neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1, 40, 41 dalims, 3 straipsniui;

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Sužinojęs apie rengiamą Marijampolės savivaldybės bendrąjį planą, pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės savivaldybę, prašydamas pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Tais pačiais metais (2007 m.) pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano Bendrosios erdvinės plėtros koncepciją, teritorija, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, buvo priskirta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijai, numatant intensyvią urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą, tai įtvirtinta Bendrojo plano koncepcijos Teritorijos funkcinių prioritetų brėžinyje, tačiau 2008 m. vasarą duomenys apie ginčo teritorijos plėtrą buvo pakeisti, nurodant Marijampolės savivaldybės teritorijos Sprendinių Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra ekstensyvios statybų plėtros zonoje. Nurodė, jog tikėjosi, kad planavimo organizatorius klaidą ištaisys ir bendrąjį planą Marijampolės savivaldybės taryba patvirtins be klaidų, tačiau paskelbus Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1-525, paaiškėjo, kad Marijampolės savivaldybės taryba, neatsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos privalomus nurodymus (2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 Nr. SD-9-2760), patvirtino Marijampolės savivaldybės teritorijos plano sprendinius, neištaisiusi klaidų. Atsakovas atsisako vykdyti teritorijų planavimo institucijos privalomus nurodymus ir gera valia koreguoti bendrojo plano sprendinius, todėl šiuo skundu siekiama, kad teismas apgintų pažeistas jo teises bendrojo planavimo procese, t. y. įpareigotų Marijampolės savivaldybės administraciją įgyvendinti Valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos privalomus nurodymus (2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 Nr. SD-9-2760), o tuo pačiu šioje individualioje administracinėje byloje ištirtų norminio administracinio akto teisėtumą. Skundžiami veiksmai, t. y. nurodymas, kad ginčo žemės sklypas yra ekstensyvios statybų plėtros teritorijoje, yra atlikti bendrojo teritorijos planavimo proceso viename iš etapų – teritorijos planavimo dokumento rengimo etape – įgyvendinant sprendinių konkretizavimo stadiją. Pareiškėjas iš norminio administracinio akto – Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano Bendrosios erdvinės plėtros koncepcijos, patvirtintos Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrųjų erdvinės plėtros koncepcijų tvirtinimo“ – įgijo atitinkamas teises, t. y. reikalauti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas būtų priskirtas intensyvios urbanistinės plėtros teritorijai. Pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių, kad teritorijų planavimo procese jo turimų teisių, įgytų iš norminio administracinio akto, niekas nepakeis, neatims ir/ar nesumažins jų apimties. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnį bendrojo plano koncepcijos rengimas – tai yra viena iš bendrojo plano rengimo etapo privalomųjų stadijų, kurios pagrindu yra patvirtinamas bendrasis planas, bendrojo plano koncepcija ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio dokumentas, todėl atsakovas neteisėtai (duomenys neskelbtini) teritorijos dalį, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, bendrojo plano sprendiniais pakeitė iš intensyvios urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos, priskirdamas sklypą ekstensyviai statybų plėtros zonai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas patvirtindamas Bendrojo plano sprendinius, kurie neatitiko Bendrojo plano koncepcijai, nevykdydamas privalomų teritorijų planavimą atliekančios institucijos – Marijampolės apskrities viršininko administracijos nurodymų, pareiškėjui pateikdamas formalius neargumentuotus atsakymus, kurie neatitiko viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamų reikalavimų pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, neveikdamas taip, kaip įpareigoja teisės aktai, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimo pagrįstumą, teisėtus jo lūkesčius, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principus. (duomenys neskelbtini) kaimą atsakovas išskaidė į atskiras dalis, vieną jų priskirdamas intensyvios urbanizacijos zonai, o kitą (tą, kurioje yra pareiškėjui priklausantis sklypas), priskirdamas ekstensyviai statybų plėtros zonai, tokiu būdu diskriminuodamas asmenis, turinčius sklypus minėtoje (duomenys neskelbtini) dalyje ir proteguodamas kitos (duomenys neskelbtini) dalies žemės savininkus. Šie Bendrojo plano sprendiniai taip pat pažeidžia racionalaus žemės naudojimo principą, nes Bendrosios erdvinės plėtros koncepcijoje yra pažymima, kad Šešupės upė yra unikali ir išskirtinė gamtinė morfostruktūra, todėl ją būtina saugoti, plėtoti intensyvią rekreaciją, tačiau Marijampolės miesto bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (duomenys neskelbtini) prie Šešupės upės bendruoju planu leidžiama intensyvi statyba, ginčo teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, pakankamai nutolusi nuo Šešupės upės, todėl nesuprantama, kodėl joje numatyta ekstensyvi statyba. Pareiškėjo teigimu, jam visiškai nesuprantama, kodėl dokumentuose numatyta plėtra tik vienoje kelio pusėje (prie Šešupės upės), nors koncepcijoje grindžiama, kad plėtra turi vykti simetriškai, darniai. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2008 m. spalio 10 d. Patikrinimo aktu nustatė, kad ginčo teritorijos atžvilgiu yra pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai, t. y. patikrinimo akto turinys suponavo neigiamą išvadą (Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 14.2. p.), todėl atsakovas privalėjo įvykdyti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos įpareigojimus ir tik tada tvirtinti planavimo dokumentą. Be minėtos išvados bendrasis planas ginčo teritorijoje negalėjo būti tvirtinamas, o patvirtintas turi būti naikinamas dėl nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 2-4; 149-152) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymus ištaisyti pastebėtą klaidą, jog pareiškėjui priklausantis sklypas yra intensyvios gyvenamosios statybos teritorijos zona, praleidęs bendrojo plano svarstymo su visuomene procedūras ir terminus. Be to, pabrėžė, kad pareiškėjas prieštarauja pats sau prašydamas vykdyti teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto (t. y. jame) nustatytus reikalavimus, kadangi šio akto išvada yra teigiama ir siūloma teikti Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąjį planą tvirtinti savivaldybes tarybai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisės teritorijų planavimo procese nebuvo pažeistos, jis nėra tinkamas subjektas ginčyti bendrojo plano sprendinius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 30-32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad institutas tik parengė Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano kai kuriuos dokumentus, kuriuos patvirtino Marijampolės savivaldybės taryba 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgalioti atstovai prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu (T 3, b. l. 16-23) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjui priklauso nuosavybės teise 0,7200 ha žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) J. G. Marijampolės savivaldybės Bendrojo plano rengimo procese 2007-06-20 pateikė prašymą bendrojo plano rengėjui individualiai įmonei „Atkulos projektai“, prašydamas įtraukti šį sklypą į gyvenamųjų teritorijų – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (G1) zoną. Gyventojų ir juridinių asmenų prašymų, pateiktų nuo 2007 m. kovo iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės savivaldybės ir miesto teritorijų bendriesiems planams vertinimo rezultatai (toliau – ir Vertinimo rezultatai) patvirtina, jog J. G. prašymas buvo tenkintas, minėtas sklypas įtrauktas į bendrajame plane numatomą gyvenamųjų mažaaukščių namų statybos zoną (G1), kartu nurodant, jog teritorija bus priskirta intensyvios urbanizacijos zonai („Teritorijos funkcinių prioritetų brėžinys“). Marijampolės savivaldybės taryba 2007-08-27 sprendimu Nr. 1-97-698 patvirtino Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąsias erdvinės plėtros koncepcijas. Pagal patvirtintą Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepciją (toliau – ir Koncepcija) J. G. nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties 0,7200 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kurioje numatyta intensyvios urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos. 2008 m. spalio 27 d. sprendimais Marijampolės savivaldybės taryba patvirtino Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (sprendimas Nr. 1-525, T 1, b.l. 27) ir Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą (sprendimas Nr. 1-526, T 2, b. l. 131). Pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius J. G. žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta ekstensyvi statybos plėtros zona, kurioje leistinas žemės ūkio paskirties žemės sklypų keitimas į kitą paskirtį parengus statybos plėtros zonų detaliuosius planus (T 1, b. l. 84, T 2, b. l. 103). Byloje ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, kuriais pareiškėjo sklypas, kitaip negu numatyta Koncepcijoje, buvo priskirtas prie ekstensyvios statybos plėtros zonos teritorijos, teisėtumo. Bendrasis planas yra norminis teisės aktas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1 d., 9 str. 2 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007). Teismas nustatė, kad J. G. 2007-06-20 prašyme nebuvo prašoma ginčo teritoriją priskirti prie intensyvios statybos zonos teritorijos, Marijampolės savivaldybės administracija remiantis Vertinimo rezultatų duomenimis pareiškėjo sklypą priskyrė prie intensyvios urbanizacijos zonos nesant jo prašymo dėl jo užstatymo intensyvumo, t. y. išėjo už jo prašymo ribų. Teismo nuomone, minėti Vertinimų rezultatai pareiškėjui sudarė prielaidą manyti, kad Bendrajame plane jo sklypas bus priskirtas intensyvios urbanizacijos zonai, tačiau minėti Vertinimo rezultatai (lentelė) pagal savo turinį ir formą nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukūrė. Pareiškėjo suklaidinimas dėl sklypo priskyrimo intensyvios urbanizacijos zonai iš esmės jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes pareiškėjas priskirti sklypą intensyvios urbanizacijos zonai net nebuvo prašęs. Kitų jo teisių ir interesų pažeidimų, nagrinėjant administracinę bylą, nenustatyta. Pareiškėjo argumentai, kad jam trukdoma plėtoti verslą, varžoma ūkinės veiklos laisvė, pažeidžiami lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai, proteguojami vienų visuomenės narių interesai, pažeidžiant kitų, pripažintini nepagrįstais, nes jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, administracinėje byloje nesurinkta. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog verčiasi kokia nors ūkine – komercine veikla, kad jam tuo trukdoma užsiimti. Teisės aktai nenumato ribojimų vieną kaimo dalį teritorijų planavimo dokumentais priskirti prie intensyvios pagal užstatymą teritorijos, o kitą – prie neintensyvios pagal užstatymą teritorijos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą turi teisę ginti tik savo subjektyviąją teisę ir interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.), ginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises įstatymas suteikia tik tam tikriems subjektams (ABTĮ 56 str.). Iš pareiškėjo paaiškinimo galima spręsti, kad jo teisių pažeidimą sudarytų negalėjimas iki 2017 metų turimo sklypo padalinti į kelis mažesnius sklypus. Ginčo teritorija pagal Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijas patenka į teritoriją, kurioje numatytos intensyvios urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos. Pagal parengtus Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pareiškėjui priklausantis žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje iki 2017 m. numatyta ekstensyvi statyba, tačiau ir iki to laikotarpio parengus statybos plėtros zonų detaliuosius planus šioje teritorijoje bus galimas žemės ūkio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę. Marijampolės savivaldybės Bendrajame plane numatyta, jog ekstensyvios statybos plėtros zonoje žemė gali būti naudojama infrastruktūros plėtrai, ekstensyviai gyvenamųjų namų, komercinei statybai, turizmo ir viešosioms paslaugoms bei smulkiam ir vidutiniam verslui, bendro naudojimo teritorijoms plėtoti, tačiau gyvenamosios statybos sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 40 arų (T 1, b. l. 84, 3.3 p. Būsto plėtros sprendiniai). Nors pareiškėjo netenkina ribojimas dėl sklypo dydžio (intensyvios statybos plėtros teritorijoje leidžiamas žemės sklypo plotas yra mažesnis (turi būti ne mažesnis kaip 15 arų), tačiau, kaip matyti iš esamų byloje duomenų, Bendrojo plano sprendiniais iš esmės buvo atsižvelgta į jo 2007-06-20 prašymą ir interesus, sklypą priskiriant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos zonai (G1). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs Bendrojo plano viešojo svarstymo procedūroje, teikęs pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (10 str.). Jo prašymas dėl žemės sklypo įtraukimo į gyvenamųjų namų statybos zoną buvo pateiktas pasibaigus visuomenės viešojo svarstymo procedūrai, paskutinėje sprendinių konkretizavimo stadijoje. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja teisėtų lūkesčių sąvoką (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nėra įgijęs jokių teisių, kurios būtų panaikinamos naujai tvirtinamu bendruoju planu. Savivaldybės gali savarankiškai, nepažeidžiant įstatymų, priimti sprendimus teritorijų planavimo klausimais ir jos nėra įpareigotos privalomai atsižvelgti į privačių asmenų pateiktus bendrojo plano sprendinius (Konstitucijos 120 str., Vietos savivaldos įstatymo 38 str. 2 d., 4 str. 4 d.). Bendrasis planas negali užtikrinti konkrečių pavienių sklypų vystymo perspektyvų (Teritorijų planavimo įstatymo 7 str. 1 d. 3 p., 12 str. 3 d. 3 p., 4 str. 3 d.). Bendrasis planas yra rengiamas savivaldybės lėšomis, atsižvelgiant į visos savivaldybės gyventojų interesus, į esamas finansines galimybes. Savivaldybės atstovų argumentai, jog ginčo teritorijos priskyrimas šiuo metu prie intensyvios plėtros zonos pareikalautų daug lėšų, nes minėta teritorija inžineriškai neparuošta, nutolusi nuo kompaktiškai apstatytos kaimo vietos, nėra kanalizacijos, nenutiestos gatvės, per ją eina dvi aukštos įtampos linijos, nėra paneigti kitais įrodymais. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog Bendrojo plano koncepcijos stadijoje yra pateikiama bendra teritorijos plėtros samprata, bendros plėtros kryptys 20-čiai metų į priekį, Bendrajame plane sprendiniai konkretizuojami, todėl Koncepcijoje pateikiama bendra teritorijos plėtros samprata, išreikšta brėžiniais, schemomis ir pan., neprivalo sutapti su Bendrojo plano sprendiniais, tai atitinka ir teisės aktų reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 10 str., Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263, 28, 56 p.). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, neįtraukus ginčo teritorijos Bendrojo plano sprendiniais į intensyvios statybos plėtros zoną, nebuvo pažeisti. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui įvykdyti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008-10-24, jo teigimu, sprendimą Nr. SD-9-2760, negali būti laikomas tinkamu reikalavimu pagal ABTĮ 23 straipsnyje skundui keliamus reikalavimus, nes pagal savo turinį ir formą tai yra informacinio pobūdžio raštas, adresuotas J. G. (T 1, b. l. 48), todėl jokių teisinių pasekmių kitai bylos šaliai nesukurs. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorių įvykdyti 2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPS-16-130/01-08-57 nustatytus reikalavimus taip pat nėra tinkamas reikalavimas pažeistų teisių gynimo prasme. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas yra bendrojo teritorijų planavimo proceso dalis (baigiamasis etapas), reikšminga tolesnei planavimo procedūros eigai. Tai reiškia, kad bendrojo planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl įpareigojimo vykdyti šį aktą negali būti reiškiamas (galėtų būti kaip motyvas). LVAT yra konstatavęs, jog minėto pobūdžio aktu nėra formuluojamas valdingas ir vienašališkas nurodymas teisinių santykių dalyviams, juo nenustatomos konkrečios administracinės teisės normos bei teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos, nėra reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo administravimo srityje (LVAT 2010-03-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010). Tai matyti ir iš paties 2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57 turinio: juo nėra nustatyta valdingo įgalinimo įvykdyti reikalavimą, o tik rekomendacinio pobūdžio prašymas dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kelių sklypų įtraukimo į ekstensyvios teritorijos zoną, tačiau nežiūrint išreikšto prašymo yra pateikta teigiama išvada ir siūlymas tvirtinti bendrąjį planą, kas atitinka reikalavimų įvykdymą Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. D1-200, 14.1 punkto pagrindą, kuris nustato, kad patikrinimo akte įrašoma teigiama išvada, kai teritorijų planavimo procedūros ir dokumento sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, taigi patikrinimo aktą surašiusi institucija esminių trūkumų, dėl kurių bendrasis planas negalėjo būti teikiamas tvirtinimui, nenustatė. Kad tai nėra valdingas nurodymas ir nėra esminis pažeidimas, pripažino teismo posėdžio metu ir šios institucijos atstovas. Teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybės atsisakymas ginčo teritoriją priskirti prie intensyvios statybos zonos nėra neveikimas. Teismas pareiškėjui išaiškino teisę ginčyti atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto sprendimus Nr. AS-1259 (2008-05-19), Nr. MS-599 (2008-08-27), Nr. MS-679-(37.17) (2008-09-24), Nr. MS-718-(37.17), Nr. AS-2443 (5.9) (2008-11-12) (T 1, b. l. 30, 31, 42, 45, 49), kuriais buvo atsisakyta ginčo teritoriją priskirti prie intensyvios statybos zonos, taip pat išaiškino teisę ginčyti 2008-10-10 Patikrinimo akto išvadą (T 2, b. l. 110, 143), tačiau pareiškėjas jų neginčijo. Administraciniai aktai, kol nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl jo reikalavimas, galiojant jo atžvilgiu priimtiems administraciniams aktams, kuriais atsisakyta ginčo teritoriją prie intensyvios urbanizacijos zonos, įvykdyti patikrinimo akto nurodymus dėl ginčo teritorijos priskyrimo intensyvios statybos zonai, kai bendrasis planas jau yra patvirtintas, nebegali būti įgyvendinamas. Taigi nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateiktas ryšium su individualia byla, t. y. pareiškėjas nėra iškėlęs tinkamai suformuluoto kito savarankiško reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo, o tik reikalavimus ištirti norminį aktą. Teismas padarė išvadą, jog esant šio pobūdžio suformuluotam pareiškėjo reikalavimui, nenustačius pareiškėjo teisių pažeidimo, net ir ištyrus Bendrojo plano atitikimą pareiškėjo nurodytoms teisės aktų nuostatoms, teisinio rezultato byloje nebus pasiekta, todėl reikalavimų dėl norminio akto ištyrimo netenkino (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 30-37) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė bei aiškino teisės normas. Įstatymo saugomas interesas, kaip apsaugos objektas, gali būti suprastas kaip asmens siekis (valia) daryti tam tikrą poveikį ar jo nedaryti savo valdomai teritorijai teritorijų planavime: interesas vienaip ar kitaip didinti ar mažinti ar keisti savo turto vertę arba struktūrą, interesas viena ar kita forma dalyvauti teritorijų planavimo procese ar nedalyvauti ir pan. Apskritai asmuo, turintis teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese, turi teisę reikalauti, kad valstybės institucijos užtikrintų saugią terpę (aplinką) siekiant tinkamai vykdyti šias teises.

2. Teismas šiuo atveju išėjo iš skundo ribų. 2008-05-19 Marijampolės savivaldybės administracijos atsakymas Nr. AS-1259-(5.9) nebuvo šio ginčo dalykas (pareiškėjo reikalavimas buvo įpareigoti atsakovą įvykdyti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos nurodymą). Minėtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nebuvo ginčijamas ir teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, J. G. ne tik iš šio individualaus administracinio akto, bet ir iš norminio administracinio akto (Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano Bendrosios erdvinės plėtros koncepcijos, patvirtintos Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrųjų erdvinės plėtros koncepcijų tvirtinimo“ Nr. 97-698) įgijo aukščiau paminėtas teises. Teismas vadovavosi ir vertino tik Vertinimų lentelę, visiškai nekreipdamas dėmesio į galiojantį norminį teisės aktą, kuriuo teritorija, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, buvo priskirtas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijai, numatant intensyvią urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą. Teismas visiškai neargumentuotai ir nepagrįstai padarė išvadą, kad 2007-08-27 norminis administracinis aktas ir 2008-05-19 individualus administracinis aktas nesukelia apeliantui teisių ir pareigų.

3. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnis suteikia teisę visuomenei teikti pasiūlymus, o planavimo organizatoriui į juos atsižvelgti ar ne. Šiuo atveju atsakovas į J. G. pasiūlymą atsižvelgė, šiuos sprendimus įformino individualiu ir norminiu administraciniais aktais, kurie sukelia J. G. atitinkamas teises. Šias įgytas teises, kurias atsakovas vėliau pažeidė, pareiškėjas ir gina. Teismas sprendime akcentavo tik tai, kad pareiškėjas nesiverčia jokia ūkine - komercine veikla. Ginčas vyksta dėl teritorijų planavimo, kuris daro įtaką pareiškėjo valdomam žemės sklypui.

4. Teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, jog bendrojo plano koncepcijos stadijoje yra pateikiama bendra teritorijos plėtros samprata, išreikšta brėžiniais, schemomis ir pan., neprivalo sutapti su bendrojo plano sprendiniais, neteisingai aiškino teisės normas ir nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos. LVAT 2009-06-08 nutartyje Nr. A556-677/2009 konstatavo, kad sprendimas, inter alia sprendimas dėl bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo, kuriame nusakomos teritorijos būsimos vystymo kryptys, erdvinio organizavimo nuostatos, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygos bei tvarka, patenka į teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sąvoką. Atsakovo sprendimas (Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas „Dėl Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrųjų erdvinės plėtros koncepcijų tvirtinimo“ Nr. 97-698) patvirtinti Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano Bendrosios erdvinės plėtros koncepciją patenka į teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sąvoką. Koncepcijos svarbą teritorijų planavimo procese patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis.

5. Atsakovas teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijoje pakeitė teisinį reguliavimą, t. y. naujai sureglamentavo teisinius santykius susijusius su ginčo objektu. Pagal naująjį teisinį reguliavimą pareiškėjui priklausanti ginčo teritorija priskirta ekstensyvios statybų plėtros zonai. Atsakovas nekonkretizavo sprendinius, o juos iš esmės pakeitė, taip iškreipdamas šios stadijos sampratą. Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies taikymo prasme sprendinių konkretizavimo stadijoje neleidžiama keisti sprendinių. Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyti veiksmai yra vientisos procedūros elementai, kurie negali būti išskaidyti ir supriešinami (priešpastatomi) vienas kitam.

6. Teismas suteikė prioritetą administracinio akto formai, o ne turiniui. Marijampolės apskrities viršininko administracija (dabar pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), išnagrinėjusi J. G. skundą dėl Marijampolės savivaldybės mero 2008-08-27 atsakymo Nr. MS-599, priėmė sprendimą, kuris išdėstytas dviejuose dokumentuose (2008-10-24 Nr. SD-9-2760 ir Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojo 2008-10-10 patvirtintame teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPS-16-130/01-08-57). Teismas neteisingai vertino, kad atitinkamu viešojo administravimo subjekto raštu ir patikrinimo aktu įformintas sprendimas dėl skundo nagrinėjimo nėra sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Ginčas ikiteismine tvarka buvo išspręstas pareiškėjo naudai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, toks nurodymas yra privalomas planavimo organizatoriui. Atsakovas ignoruodamas šį nurodymą, priėmė ginčytiną aktą, t. y. patvirtino bendrojo plano sprendinius.

7. Teismo išvada, kad, jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas, yra visiškai nepagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nutarė nekoreguoti bendrojo plano, tačiau sprendimo pateikti negali. Apie tokį atsakovo „sprendimą“ pareiškėjas sužinojo pagal viešai paskelbtą Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1-525, kuriame atsisakymo priežastys neišdėstytos. Atsisakymo motyvai pareiškėjui nėra žinomi iki dabar. Administracinės procedūros nevykdymas yra esminis procedūrinis pažeidimas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), kuris savaime patvirtina pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimą.

8. Teismo sprendimas nėra pagrįstas teismo posėdžių metu nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais bei įvertintais įrodymais. Teismas nepateikė jokios argumentuotos teismo nuomonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių. Atmesdamas pareiškėjo skundą, teismas neatliko net ir formalių byloje esančių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo paaiškinimų į skundą nurodytų įrodymų vertinimo, todėl teismo sprendime nėra argumentų ir motyvų.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 42-46) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 47-51) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą, t. y. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą teismo nuožiūra.

Inspekcija nurodo, kad teismas neatliko byloje esančių Inspekcijos atstovų paaiškinimų į skundą nurodytų įrodymų vertinimo. Pareiškėjas, susipažinęs su Marijampolės miesto ir Marijampolės savivaldybės teritorijų erdvinės plėtros koncepcijomis, brėžiniais ir tekstinėmis dalimis bei vieša ekspozicija ir gavęs patvirtinimą iš Marijampolės savivaldybės administracijos, kad į jo prašymą atsižvelgta, pagrįstai manė, kad ginčo žemės sklypas yra intensyvios statybos plėtros zonoje. Pareiškėjas kreipėsi į teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją, Marijampolės apskrities viršininko administraciją, ir siekė, kad ginčas būtų išspręstas ikiteismine tvarka. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija akte pateikė nurodymą iš naujo nagrinėti ir ištaisyti klaidą. Tačiau atsakovas klaidos netaisė ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525 buvo patvirtintas Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrasis planas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš pareiškėjo J. G. skundo, pareiškėjo tikslas, kad teismas apgintų, jo teigimu, pažeistas pareiškėjo teises bendrojo teritorijos planavimo procese. Iš pareiškėjo skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas iš esmės siekia Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, sprendinių panaikinimo toje dalyje, kiek jie susiję su pareiškėjo valdomu žemės sklypu.

Byloje ginčas kilo iš esmės dėl Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, kuriais pareiškėjo sklypas, kitaip negu numatyta Koncepcijoje, buvo priskirtas prie ekstensyvios statybos plėtros zonos teritorijos, teisėtumo. Tai, pareiškėjo teigimu, pažeidžia jo interesus ir teisėtus lūkesčius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad pareiškėjas J. G. 2007 m. birželio 20 d. pateikė prašymą bendrojo plano rengėjui individualiai įmonei „Atkulos projektai“, prašydamas rengiant Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrąjį planą įtraukti jam nuosavybės teise valdomą 0,7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamųjų teritorijų – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (G1) zoną. Gyventojų ir juridinių asmenų prašymų, pateiktų nuo 2007 m. kovo iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. Marijampolės savivaldybės ir miesto teritorijų bendriesiems planams vertinimo rezultatai patvirtina, jog į pareiškėjo prašymą buvo atsižvelgta, tuo pačiu atsakyta, jog teritorija bus priskirta intensyvios urbanizacijos zonai („Teritorijos funkcinių prioritetų brėžinys“). Pagal Koncepciją J. G. nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta intensyvios urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos. Pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius J. G. žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta ekstensyvi statybos plėtros zona, kurioje leistinas žemės ūkio paskirties žemės sklypų keitimas į kitą paskirtį parengus statybos plėtros zonų detaliuosius planus.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimo apgynimo siekia, reikalaudamas įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti jam pavestas pareigas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 11, 20.2, 34.13 punktus įvykdant Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. spalio 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57; Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SD-9-2760 nustatytus reikalavimus.

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPS-16-130/01-08-57 prašoma pakartotinai nagrinėti ir ištaisyti klaidą (duomenys neskelbtini), esančių žemės ūkio paskirties sklypų pakeitimo į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritoriją intensyvios urbanizacijos zonai J. G. žemės sklypui, kadangi Vertinimo rezultatų lentelės eilės Nr. 16 prašymo vertinime atsakyta ,,teritorija priskirta intensyvios urbanizacijos zonai (,,Teritorijos funkcinių prioritetų brėžinys“)“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimas dėl Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo įvykdyti šio akto reikalavimus nėra tinkamas reikalavimas pažeistų teisių gynimo prasme. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo J. G. 2007 m. birželio 20 d. prašyme nebuvo prašoma jo nuosavybės teisės valdomą žemės sklypą priskirti prie intensyvios statybos zonos teritorijos. Pagal Bendrojo plano sprendinius ekstensyvios statybos plėtros zonoje žemė gali būti naudojama infrastruktūros plėtrai, ekstensyviai gyvenamųjų namų, komercinei ir kitai statybai. Taigi, nors pagal parengtus Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pareiškėjo žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatyta ekstensyvi statyba, ekstensyvios statybos teritorijoje yra leistinas žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o to ir siekė pareiškėjas 2007 m. birželio 20 d. prašymu. Nors ekstensyvios statybos plėtros zonoje gyvenamosios statybos sklypo plotas turi būti ne mažesnis kaip 40 arų, kas, kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, jo netenkina, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas bendrojo teritorijos planavimo proceso metu būtų išreiškęs poreikius, susijusius su žemės sklypo dydžiu ginčo teritorijoje, turimo sklypo padalinimu į kelis mažesnius sklypus, t. y. pareiškėjas siekia to, ko neprašė vykstant bendrajam teritorijų planavimui (pareiškėjo reikalavimas nėra susietas su pirmine jo valine išraiška). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs bendrojo plano viešojo svarstymo procedūroje, teikęs pasiūlymus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nagrinėjamoje byloje bendrasis planas jau yra patvirtintas, bendrojo teritorijų planavimo procesas yra pasibaigęs.

Apibendrinant išdėstytus argumentus teigtina, kad pareiškėjo žemės sklypo priskyrimas ekstensyvios statybos teritorijai iš esmės nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų asmens (J. G.) nurodytu būdu. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlikti pareigas, kurias atlikus nebūtų pasiektas teisinis rezultatas susijęs su pastarojo teisių gynimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo įvykdyti Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 24 rašte Nr. SD-9-2760 išdėstytus reikalavimus, taip pat negali būti laikomas tinkamu reikalavimu. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašą bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tačiau į šį ratą pareiškėjo reikalavimas nepatenka. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Šiuo raštu pateikiama informacija ir paaiškinama apie 2008 m. spalio 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Teisminis nagrinėjimas dėl atitinkamos informacijos pateikimo teisiškai beprasmis, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti iškeltą reikalavimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo iškeltų individualių reikalavimų patenkinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių.

Pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė, kaip jau minėta, yra būtina sąlyga norminio administracinio akto teisėtumo patikrai inicijuoti. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateiktas ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str. 1 d.), t. y. byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, pareiškėjas nepagrindė, kaip būtų apgintos jo teisės, jei būtų patenkintas individualus reikalavimas, todėl teisėjų kolegija, sprendžia, kad pagrindo pradėti norminę administracinę bylą remiantis ABTĮ 111 straipsniu nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius