- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1756-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20269-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- N. Z.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. Z. ieškinį atsakovui A. K. dėl avanso ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 28000,00 Lt skolos (avanso), 387,00 Lt kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinį; ieškovui išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į atitinkamą jurisdikciją turintį Jungtinės karalystės teismą.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tiek viešai, tiek asmeniškai ieškovui yra atskleidęs savo faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri yra Jungtinėje Karalystėje, t.y. atsakovo gyvenamoji vieta nėra nežinoma, konstatuotina, kad ieškovo ieškinio teismingumas šioje byloje nustatytinas ne pagal CPK 30 str. 1 d. nustatytą taisyklę, o remiantis CPK 29 str. įtvirtinta bendrojo teismingumo taisykle bei pagal Europos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 (toliau – Reglamentas) nustatytas taisykles. Reglamento 2 str. 1 d. nustato, jog pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje jie nuolat gyvena, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės (Reglamento 2 str. 2 d.). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškinys yra teismingas atitinkamą jurisdikciją turinčiam Jungtinės Karalystės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad kaip matyti iš teismui pateiktos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties būtent ginčas yra kilęs iš jos. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2013-03-30 sudaryti nekilnojamo turto pirkimo- pardavimo sutartį. Kadangi preliminarioji sutartis sudaryta Lietuvoje, tai ir pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta Lietuvoje. Be to, šalys susitarė kurios valstybės teisės aktais vadovaujantis sprendžiami ginčai dėl sutarties, t.y. susitarė dėl jurisdikcijos, todėl teismo prieita išvada yra klaidinga, nes prieštarauja sutartyje nustatytiems susitarimams ir CPK 30 str. 9 d., Reglamento 22 str., 23 str. nuostatoms. Todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog teismas turėjo vadovautis CPK 30 str. 9 d., Reglamento 22 ir 23 str. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą (ieškinį, preliminariąją sutartį ir kt.), su tokiais atskirojo skundo argumentais sutinka.
CPK 30 str. 9 d. yra nurodyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.
Reglamento 22 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą teismo procesuose, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuoma, valstybės narės, kurioje yra turtas, teismuose.
Reglamento 23 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją.
Kaip matyti iš pateiktos preliminariosios sutarties, šalys sutarė, kad jos pagrindu bus sudaryta pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo paradavimo sutartis. Taigi, preliminarioji sutartimi buvo sutarta dėl Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste esančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Dėl šios priežasties laikytina, jog preliminariosios sutarties įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju ieškovas turėjo teisę pasirinkti bylos teismingumą pagal CPK 30 str. 9 d., t.y. toje vietoje, kurio turėjo būti įvykdyta sutartis- atitinkamame Lietuvos Respublikos teisme.
Kadangi preliminariosios sutarties objektas (nekilnojamasis turtas-butas) taip pat yra Lietuvoje, Vilniaus mieste, ieškovas pagal Reglamento 22 str. turėjo teisę kreiptis į teismą pagal turto buvo vietą, t.y. taip pat atitinkamame Lietuvos Respublikos teisme.
Preliminarios sutarties 10 p. šalys sutarė, kad visi šalių kilę ginčai bus sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Todėl laikytina, kad ir šiuo atveju ieškovas turėjo teisę kreiptis į atitinkamą Lietuvos Respublikos teismą (Reglamento 23).
Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad ieškovas net pagal tris skirtingas teisės normas turėjo teisę kreiptis ir pagrįstai kreipęsi į vieną iš Lietuvos Respublikoje esančių teismų, o konkrečiau pagal turto buvimo vietą (Vilniaus mieste) į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje nepagrįstai vadovavosi CPK 29 str. bei Reglamento 2 str. 1, 2 dalimis ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimą perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.