Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Civilinė byla Nr. e2S-733-755/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
e2S-733-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04851-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmos instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-733-755/2015

Teisėja Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04851-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas E. Č. , rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo AB „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ pateikė ieškinį atsakovui- J. T. turto paveldėtojams, prašo išreikalauti mirusiojo J. T. turto buvimo vietos Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. P. duomenis apie tai, ar buvo kreiptasi po J. T. turto paveldėjimo, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės J. T. turto paveldėtojai, priteisti ieškovui iš J. T. turto paveldėtojų 238,97 € įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-29 nutartimi teismas konstatavo esant ieškinio trūkumų ir nurodė, kad CPK XXXIX skyriaus nuostatos nustato bylų dėl paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjimą. Kreditoriaus pareiškimas patvirtinti jo kaip kreditoriaus kreditorinį reikalavimą mirusio palikėjo įpėdiniams, kurių jis nežino, turi būti nagrinėjamas ne ginčo teisenos, bet ypatingosios teisenos tarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka bei terminai reglamentuojami CK 5.63 str. Palikėjo kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimą priėmusiems įpėdiniams; jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui, o tokių nesant - palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atlikdamas vieną iš nurodytų veiksmų , kreditorius palikėjo įpėdinius informuoja apie savo pretenzijas jiems, tame tarpe ir apie pretenzijas į paveldimą turtą. Kitaip tariant, CK 6.63 str. 1 d. nustatyta tvarka kreditoriaus reikalavimų pareiškimas – tai informavimo veiksmas. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Jis nesukelia tokių pačių padarinių kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui. Tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Įpėdiniams įsiskolinimo nepripažįstant ar jį ginčijant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį pagal CPK nuostatas. Nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą reiškia ne tos teisenos tvarka, nenurodė konkretaus atsakovo, kuriam jis reiškia reikalavimą. Ieškovo nurodymas atsakovo – J. T. turto paveldėtojai, yra nekonkretus ir abstraktus. Pažymėjo, kad ieškovas turi pareigą ieškinyje nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), teismui pateikti įrodymus, kad jis kreipėsi į notarą ar po J. T. mirties buvo priimtas jo palikimas (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Dėl šių priežasčių teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Įspėjo,jog nustatytu terminu neįvykdžius nutarties, ieškovo ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą .Prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas naudojasi CK 5.63str. numatyta kreditoriaus teisme teikti ieškinį .Nors miręs asmuo negali būti atsakovu, bet ieškovui nežinomi jo turto įpėdiniai, todėl teikia jiems ieškinį. Proceso metu paaiškėjus kas paveldėjo turtą, teismas galės pakeisti atsakovus, esant pagrindui stabdyti bylos nagrinėjimą. Tokios praktikos laikėsi Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2S-201-2012/2011.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirojo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.

Pagal CPK 13 str. šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis( dispozytivumo principas).Vadovaudamasis šiuo principu ieškovas ,manydamas, jog jo turtinės teises pažeistos kaip kreditorius nusprendė pateikti teismui ieškinį, t.y. inicijavo procesą ginčo teisenos tvarka, kuri naudojama kai kitas teisinio santykio dalyvis pažeidžia ieškovo turtines ar asmenimis teises, jas neigia ir pan. ( CPK XIV skyrius). Teismas turi pareigą patikrinti ar procesas inicijuojamas atliekama laikantis nustatytos tvarkos, o, priėmus ieškinį, atlikti veiksmus numatytus CPK 225 str., tarp jų nusiųsti atsakovams ir tretiesiems asmenims ieškinio su priedais kopijas. Siekiant sudaryti sąlygas dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai dalyvauti procese, sutinkamai su CPK 111,135 str., kiekviename teismui pateikiamame procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Nepateikiant šį duomenų, teismas taiko trūkumų taisymo mechanizmą ( CPK 115,138 str.).

Apeliantas sutinka, jog miręs asmuo negali būti proceso šalimi, bet toliau skunde vėl teigia, jog gali atsakovu nurodyti mirusį asmenį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie teiginiai klaidingi. Miręs asmuo nebeturi civilinio procesinio veiksnumo, leidžiančio įgyvendinti savo teises teisme ,pavesti atstovui vesti bylą ( CPK 38 str.1 d.), todėl jis negali būti įtraukiamas į procesą kaip atsakovas. Šiuo atveju specifiška, jog ieškovas teikdamas ieškinį žinojo apie J. T. mirtį. Remiasi Panevėžio apygardos teismo 2011-02-03 nutartimi Nr.2S-201-212/2011.Ši nuoroda nepagrįsta, nes teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas ( CPK 4 str.).

Kadangi jau gavus ieškinį su jo priedais buvo akivaizdu, jog pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmų atlikti , nežinant kas yra atsakovui ,bus neįmanoma , pirmos instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog ieškovas nenurodė kokie konkretūs yra atsakovai, kokie jų duomenys , todėl CPK 111 str.1 d.2 p. reikalavimas neįvykdytas ir teismas turėjo pagrindą nurodyti pašalinti šiuos trūkumus .

Pastebima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str.prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pagal CK 5.63 str.1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nors įstatyme vartojama sąvoka „pareikšti ieškinį“, tai nereiškia, jog norint informuoti potencialius įpėdinius apie palikėjo skolas, privalo būti teikiamas tik ieškinys ir ginčo teisenos tvarka, nes, kaip minėta, tai yra informacinio pobūdžio veiksmas( kreditoriaus reikalavimo išviešinimas ) . Šioje paveldėjimo ir proceso stadijoje dar nėra žinoma ne tik kas yra atsakovai, o ir tai ar įpėdiniai apskritai ginčys kreditoriaus reikalavimus. Skolas pripažįstant ir sugrąžinus apskritai nebūtų pagrindo ginčo teisenos inicijavimui. Dėl šio apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuoroda, kad tokių reikalavimų ( ieškinių) pateikimo procedūrai taikytina CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Aplinkybės, jog procese tikėtina galimas teisių perėmimas, šiuo atveju nereikšminga, nes tai būtų svarbu jau pradėtoje civilinėje byloje ( CPK 48 str., C167 str.1 p.), bet šiuo atveju ieškinys dar nepriimtas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka