Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-412-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-30
Bylos Nr.
1S-412-317/2016
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00926-2003-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-412-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00926-2003-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. – laisvės atėmimu 4 metams.

2008 m. gruodžio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 259 str. 1 d. 93epizodai), 63 str. 1 d., 4 d. galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme.

2009 m. balandžio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

2009 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 4 d., 9 d. galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme.

2010 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 4 d., 9 d. galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme.

2013 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 4 d., 9 d. galutine 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2013 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. galutine 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2007 m. gegužės 4 d., o pabaiga – 2016 m. lapkričio 4 d. Neatlikta bausmės dalis –9 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. sausio 11 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, elgesys bausmės atlikimo metu, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, nebuvimas, neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis G. B. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis G. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštaringa. Teigia, kad visi įpareigojimai pagal naują BVK redakciją buvo įvykdyti, tai rodo Komisijos nutarimas. Anot apelianto, teismui sprendžiant klausimą, ar gali būti įgyvendinti bausmės tikslai, taisant asmenį toliau jo neizoliuojant nuo visuomenės, teismas turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, pasitelkdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos, pataisos namų psichologinės tarnybos išvadą, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, pakartotinė nusikalstamo rizikos vertinimo metodiką „OASys“. Pažymi, kad teisėja, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos, lygtinio paleidimo Komisijos išvadas, o pateikė savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir tuo motyvavo savo sprendimą. Taip pat nurodo, kad pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne bausmė, o jos atlikimo sąlygos, nes paskirtos bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną. Mano, kad įvertinant, jog atlikta 4/5 bausmės, likusi bausmė – 8 mėnesiai, taip pat tai, kad Komisijos nutarime, socialinio tyrimo išvadoje pateikta teigiama bendra charakteristika, nustatyti stabilūs socialiniai ryšiai, nuteistasis tęsia reabilitaciją LPF „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos-adaptacijos į visuomenę centre, jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmestinas..

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą G. B. nėra pagrindo. Nors komisija nutarė taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, priimant tokį sprendimą nebuvo įvertinos visos reikšmingos aplinkybės. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 67 balai. BVK 157 str. 1 d. yra numatyta, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo G. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama manyti, kad jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, dalyvauja LPF „(duomenys neskelbtini)“ projekte, tačiau vien tik išklausymas minėtų programų ir dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju ji nėra pakitusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu, ir yra pakankamai didelė (67 balai). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu G. B. nesielgė nepriekaištingai, buvo 2 kartus baustas. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, jam priteisti ieškiniai (10370,41 Eur), tačiau gaudamas papildomų lėšų (nuteistajam į asmeninę sąskaitą pervesta 3027,99 Eur) nuteistasis neskyrė lėšų nusikaltimais padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgtina į tai, jog daugelis padarytų nusikaltimų yra turtinio pobūdžio, jų planavimas ir vykdymas buvo nuolatinė G. B. veikla, tai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo narkotikų ir alkoholio, tačiau nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, 8 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus G. B. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas Gražys