Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. B., adv. pad. Karolinai Rainytei-Andriukaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, ieškovė taip pat patyrė papildomų nuostolių, siekdama užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumus, kreipėsi į antstolį A. L., kuris surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir už šią paslaugą ieškovė sumokėjo 605 Eur, taip pat kreipėsi į statinių techninės priežiūros vadovą T. J., už jo sudarytą statinio apžiūros aktą ir išvados pateikimą išrašė ieškovė sumokėjo 450 Eur. Šios papildomos išlaidos (1 055 Eur) taip pat turi būti priteistos iš atsakovės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl nuostolių atlyginimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. liepos 23 d. buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Joniškio r. sav., sienų klijavimo klinkerinėmis plytelėmis darbus (sutarties 1 p., 2.1 p.) o ieškovė įsipareigojo pasirūpinti darbo medžiagomis (sutarties 3.1. p.), mokėti darbų vykdytojui už atliktus darbus bent kartą savaitėje (sutarties 3.2. p.), sumokėti atsakovei pagal numatytus įkainius (sutarties 3.3. p.). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog nurodyti šalių sutartiniai santykiai vertintini kaip kylantys iš rangos teisinių santykių. Pripažįstama, kad tarp šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės – atsakovė (rangovas) įgijo pareigą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o ieškovė (užsakovas) įgijo pareigą atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovė, vykdydama sutartį, darbus atliko kokybiškai.

Su rangovo pareiga atlikti statybos darbus neatsiejamai susijusi rangovo pareiga atlikti darbus tinkamai. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė, spręsdama ginčą su atsakove dėl sutarties vykdymo, pasirinko CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytą teisių gynimo būdą, atsakovei nepašalinus trūkumų per protingą terminą, teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Byloje ieškovė, įgyvendindama savo pasirinktą teisių gynimo būdą, reiškia reikalavimą priteisti nuostolius, atsiradusius atsakovei netinkamai įvykdžius sutartį.

Ieškovės atstovo, bendrovės vadovo A. B. paaiškinimais, byloje pateiktais dokumentais nustatyta, jog pastebėjus atsakovės atliktų darbų trūkumus, 2024 m. balandžio 8 d. buvo surašytas defektinis aktas. Defektiniu aktu nustatyti sekantys atsakovės atliktų darbų trūkumai: klinkerio plytelės atšokinėjusios nuo sienos; neteisingai naudota fuga, skiriasi siūlių spalva, išteptos plytelės; vietomis įskilusios klinkerio plytelės; nelygiai suklijuotos klinkerio plytelės pagal horizontalę ir vertikalę; skirtingi tarpai tarp klinkerio plytelių; neteisingai suvesti plytelių kampai; plytelės nepadengtos pilnų klijų sluoksnių; aplink palanges klinkeris suklijuotas ne pagal technologiją.

Kad atsakovė darbus atliko nekokybiškai, patvirtina ir 2024 m. gegužės 9 d. statinių techninės priežiūros vadovo T. J. surašytas statinio apžiūros aktas, kuriuo nustatyti atsakovės atliktų darbų trūkumai: dalies fasado klinkerio plytelių trūkumas visose fasado pusėse; siūlės banguoja horizontaliai, vertikalumas neišlaikytas; visos angokraščių viršutinės dalys klinkerio plytelėmis išklijuotos be siūlės; klinkerio plytelės išteptos siūlių gaistu, nenuvalytos; netolygios siūlės tarp klinkerio plytelių (svyruoja nuo 10 iki 30 mm); siūlės užpildytos skirtingų spalvų glaistu; netinkamai išskaičiuotos ir įrengtos plytelės virš lango ir angokraščių; ties palangėmis plytelės atšokusios; klijuojant klinkerio plytelės klijais padengtos ne pilnu paviršiumi; klinkerio plytelių siūlės nesutampa horizontaliai ir vertikaliai; netinkamai privesta apatinė plytelių eilė prie laiptų aikštelės (nepaliktas deformacinis tarpelis skirtingų konstrukcijų judėjimui išvengti); stogo danga aptaškyta klijų likučiais. Šie atsakovės darbų trūkumai užfiksuoti antstolio A. L. 2024 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių protokole ir fotonuotraukose, kuriose akivaizdžiai matomi statinio apžiūros akte fiksuoti darbų trūkumai.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai, jei pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus (CK 6.209 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Pagal ieškovės atstovų paaiškinimus ieškovė 2024 m. balandžio 16 d. išsiuntė atsakovei teisinę pretenziją, kuria siūlė atsakovei savo lėšomis, medžiagomis ir rizika pašalinti atliktų darbų trūkumus ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. Atsakovė 2024 m. balandžio 18 d. informavo ieškovę, jog negalės įvykdyti pateikto reikalavimo dėl atsakovės finansinių galimybių.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, o būtent: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuos kriterijus įstatymų leidėjas vertina kaip rodančius, kad sutarties pažeidimas buvo esminis. Be šių, įstatyme numatytų esminio sutarties pažeidimo kriterijų, esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutartį nutraukti, pripažįstami ir šalių sutartyje numatyti atvejai, kokiais šalys yra numačiusios sutarties vienašališko nutraukimo galimybę (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013, 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-535/2013).

Teismo nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovės atliktų darbų trūkumo pagrindžia, jog ieškovė, manydama, kad sutartis neįvykdyta, įgyvendindama pasirinktą teisių gynimo būdą (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), nustatė atsakovei papildomą terminą sutarčiai tinkamai įvykdyti, tai yra, jos nuomone, esamiems trūkumams pašalinti, atsakovei trūkumų nepašalinus, faktiškai šalių sudarytą rangos darbų sutartį nutraukė, šalių santykiai dėl sutarties tinkamo įvykdymo pasibaigė. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nereiškia reikalavimo dėl ieškovės sutarties nutraukimo tokia tvarka teisėtumo patikrinimo nutraukimo, tuo pripažindama, jog ieškovė sutartį nutraukė iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl teismas dėl to nepasisako.

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius reikalavimus nei nustatyti privalomi.

Tiek pagal šalių sudarytos sutarties esmę, tiek ir pagal rangos sutarčiai taikytinas teisės normas laikytina, kad darbų atitikties sutarties reikalavimams įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovei, bet atsakovei, o ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti defektų faktą. Pripažįstama, jog ieškovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti, įrodė defektų faktą, tai yra, jog atsakovės atliktas pastato sienų klinkerinių plytelių klijavimas atliktas nekokybiškai. Atsakovė, turėdama procesinę pareigą įrodyti, neįrodė jos atsakomybę dėl defektų atsiradimo pašalinančių aplinkybių, nustatytų darbų trūkumų ieškovės nustatytu terminu nepašalino, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovei teisę į nuostolių atlyginimą dėl atsakovės atliktų rangos darbų (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, tai yra – turi būti nustatytas priežastinis ryšys (CK 6.248 straipsnis), ir tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (veikimu ar neveikimu), išskyrus įstatymų (arba sutarties) numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio, 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl rangovo civilinės atsakomybės pažymėtina, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, o jos civilinę atsakomybę šalina tik nenugalimos jėgos aplinkybė, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti jos patirtus nuostolius, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi įrodyti nuostolių faktą bei dydį (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 34 110,53 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo. Ieškovės paskaičiavimu dėl atsakovės atliktų nekokybiškų darbų patyrė nuostolių dėl sunaudotų medžiagų bei būsimų nuostolių dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo, t. y. 13 714,90 Eur už panaudotas ir sugadintas medžiagas, 2 579,14 Eur pastolių nuomai, viso 16 294,04 Eur, bei 3 628,59 Eur būsimiems fasado remonto ir klinkerio plytelių klijavimo darbams, klinkerio plytelių demontavimo darbams, 7 507,90 Eur viensluoksnio armavimo, armuojant sintetiniais tinklais darbams. 6 680 Eur sumokėjo už atliekamus darbus.

Pripažintina, kad ieškovė įrodė jos nurodytų sunaudotų medžiagų sugadinimo faktą ir dydį. Ieškovės 2024 m. balandžio 8 d. surašyto defektinio akto išvadas, jog dėl netinkamai atliktų atsakovės darbų būtina demontuoti viso pastato esamas klinkerines plyteles (518 m²), atstatyti esamo fasado tinklo armavimo sluoksnį iš naujo užarmuojant su armavimo tinkleliu ir smeigėmis, apklijuoti fasadą naujomis klinkerio plytelėmis patvirtino 2024 m. gegužės 9 d. statinių techninės priežiūros vadovas T. J. statinio apžiūros aktu, kuriame nurodė, jog tam, kad pašalinti defektus, būtina nuimti netinkamai užklijuotas klinkerio plyteles. Ieškovės atstovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuardytų klinkerio plytelių pakartotinai panaudoti negalima, kad pašalinant suklijuotas plyteles, sugadinamas pastato fasadas, dėl ko būtina atstatyti esamo fasado tinklo armavimo sluoksnį. Temdamasis šiais paaiškinimais, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai kaip nuostolius įvertino sunaudotas medžiagas, įrenginių nuomą bei atliktinių darbų kainą, kadangi šie nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės netinkamai atliktais plytelių klijavimo darbais. Ieškovės patirtas išlaidas sunaudotoms medžiagoms patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. 02975, 03054, 03199, 02456, 00129, 02951, 03060. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 001447, 001750, 001580, 001901, 002227, 002090 įrodo turėtas 2 579,14 Eur (435,60x5+401,14) išlaidas pastolių nuomai. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 9 d. fasado remonto ir klinkerio plytelių klijavimo darbų lokalinę sąmatą klinkerio plytelių demontavimo darbų kaina yra 3 628,59 Eur, viensluoksnis armavimas, armuojant sintetiniais tinklais – 7 507,90 Eur. Be to, 6 680 Eur ieškovė sumokėjo už atliekamus darbus. Tokiu būdu teismas ieškovės nuostolius 34 110,53 Eur sumai laiko įrodytais. Atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytų ir įrodymais pagrįstų nuostolių dydžio, nepateikė, todėl pripažįstama, kad nuostolių dydis teisingas ir ši suma priteisiama iš atsakovės ieškovės patirtiems nuostoliams atlyginti

Be to, ieškovė kaip nuostolius vertino patirtas 1 055 Eur išlaidas, siekiant užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumus, t. y. 605 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 450 Eur išlaidas už statinio apžiūros akto ir išvados pateikimą.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šias išlaidas ieškovė realiai patyrė (2024-05-23 mokėjimo nurodymas dėl 605 Eur pervedimo antstoliui ir 2024-05-10 sąskaita 450 Eur už statinio apži9ros akto sudarymą). CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos patirtos įvertinant (nustatant) žalą. Statinių techninės priežiūros specialisto atsakovės atliktų darbų patikrinimas buvo būtinas ir susijęs su tuo, kad ieškovė galėtų pagrįsti atsakovės atliktų darbų trūkumus nepriklausomo specialisto išvadomis, antstolis buvo pakviestas, siekiant fiksuoti atliktų darbų būklę antstolio pagalba, šios išlaidos siejasi su sutarties vykdymu, teismo vertinimu, atsakovė turėtų kompensuoti ir šias ieškovės patirtas pagrįstas. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 055 Eur išlaidų už statinio apžiūros akto ir išvados pateikimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovė taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme. Iš atsakovės priteisiamos ieškovės prašomo dydžio 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.

Ieškovės atstovė pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad ieškovė patyrė 400 Eur išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus - sąskaitas išrašą, iš kurios matyti, kad 2024-09-30 ir 2024-11-04 sumokėta 400 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovės išlaidos neviršija nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia iš atsakovės, taip pat iš atsakovės priteisiamas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 35 165,53 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis Eur 53 ct) nuostolių atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (35 165,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 152 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt du Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.