- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-164-966/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Aleksandras Pocius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. M. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, ir jam skirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų. Bausmės pradžia – 2005 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 12 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, žemą nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo laiką, socialinių ryšių buvimą, gyvenamosios vietos turėjimą, darbinius įgūdžius bei darbinę motyvaciją, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, padarė išvadą, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankami ir jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis M. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs duomenis apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius, požiūrį į nusikalstamą elgesį. Buvo atsižvelgta ir į padarytų nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, likusią atlikti bausmės dalį.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Aleksandras Pocius (toliau – ir nuteistojo gynėjas) skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
4.1. Skunde nesutinkama su tuo, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą perteklinis dėmesys būtų teikiamas praeityje buvusioms aplinkybėms, susijusioms su padarytais nusikaltimais, atmetant su nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį susijusias aplinkybes. Pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo daroma pažanga, o ne įvykių, dėl kurių jau buvo paskirta bausmė, revizija. Su padarytais nusikaltimais susijusios aplinkybės gali būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bei jo daromą pažangą koreguojant savo elgesį, bet ne kaip papildomas argumentas atsisakyti tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas nutartyje akcentavo nuteistojo gautas drausmines nuobaudas, nors paskutinį kartą M. M. buvo baustas daugiau nei prieš dešimt metų – 2013 metais, todėl BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme jis laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų. Teismo teiginys, kad nuteistojo pastangos pasitaisyti ir būti visuomenės dalimi nepakankamos, yra deklaratyvus. Nutartyje nurodytos M. M. asmeninės savybės yra ne ką blogesnės už bet kurio kito laisvo žmogaus, o kai kuriais atvejais net geresnės. Teismas visiškai nevertino nuteistojo paskatinimų, šią aplinkybę tik paminėdamas. Tai rodo, kad teismas vertino tik tas aplinkybes, kurios buvo palankesnės Komisijos nutarimo netvirtinimui. Nutartis grindžiama tik tuo, kad M. M. buvo teistas, turėjo drausminių nuobaudų, o tai yra pakartotinis baudimas už tas pačias veikas.
4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nutartyje atkreipė dėmes į tai, kad stebima formali nuteistojo motyvacija dėl Komisijos rekomendacijų vykdymo. Be to, paskutinio vertinimo metu atsiskleidė kategoriškumas ir rigidiškumas kalbant apie ryšių sritį, stebimos nelankstaus (konkretaus) mąstymo apraiškos. Tačiau skunde pažymima, kad asmuo turi teisę keisti savo požiūrį ir įsitikinimus, minties laisvė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 26 straipsniuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnio 1 dalyje, 10, 11 straipsniuose, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnyje, Pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnyje. Visi šie teisės aktai garantuoja asmeniui apsaugą nuo bet kokio kišimosi į šias asmens teises, todėl neigiami padariniai, kurie atsirado M. M. pagarsinus savo poziciją tam tikrais klausimais, pažeidžia nurodytus teisės aktus ir negali būti teisėti.
4.4. Skunde pabrėžiama, kad M. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už įstaigos ribų. Nuteistasis turi šeimą ir gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. M. M. aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, nedaro teisės aktų pažeidimų, tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. Nuteistasis atpažįsta problemas, gali identifikuoti kylančius sunkumus įvairiose gyvenimo srityse ir žino savo galimybes joms paveikti. Geba palaikyti socialinius ryšius įvairiais lygmenimis ir įvairiose aplinkose. Polinkio elgtis destruktyviai stresinėse situacijose nėra. Nuteistasis turi prasmę dėl ko gyventi. Tai leidžia teigti, kad nuteistasis vadovaujasi bendrai priimtinomis vertybėmis ir nuostatomis, ir šiuo metu išreiškia poreikį tinkamai save realizuoti visuomenėje, nenusižengiant įstatymams. Pritaikius M. M. lygtinį paleidimą, bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – išliks ir stiprės motyvacija laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, mažės recidyvo rizika, taip bus pasiektas resocializacijos tikslas – nuteistojo grįžimas į visuomenę. Pateikta medžiaga nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir sudaro pagrindą išvadai, kad M. M. yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus, teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžia manyti, kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio. Tai leidžia daryti išvadą, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jis ir toliau stengsis taisytis ir nenusikals.
5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. kovo 17 d. pranešimais. 2023 m. kovo 27 d. gautas nuteistojo M. M. prašymas prie skundo medžiagos pridėti pažymėjimą, patvirtinantį dalyvavimą 20 valandų trukmės kassavaitiniuose užsiėmimuose, skirtuose nuteistųjų psichologinių problemų sprendimui, savianalizės ugdymui bei socialinių įgūdžių lavinimui laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Taip pat 2023 m. kovo 29 d. teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Arūnės Alimaitės-Kakoškinos atsiliepimas dėl M. M. skundo, kuriuo prokurorė prašo nuteistojo ir jo gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas pagrįstai ir teisingai vertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai M. M. apibūdinančius ir charakterizuojančius požymius bei aplinkybes, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta, kaip žema, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra akivaizdžiai nuosekliai gerėjantis, stebima teiktų rekomendacijų ignoravimo tendencija, elgesio koregavimo motyvacijos stoka, todėl nuteistasis tik toliau atlikdamas bausmę, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas gali koreguoti savo elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių valdymo bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vertinimas turi būti atliekamas nepriklausomai nuo to, koks yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kadangi įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino tik kaip galimybę – BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantis nuteistasis gali, bet ne privalo būti paleistas lygtinai.
7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, nors nuteistojo gynėjas teisingai pastebi, kad įstatymų leidėjas nenurodė konkrečių nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimo kriterijų, aptartos BVK nuostatos suponuoja, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota ir, priešingai nei tvirtinama skunde, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.
9. Nekyla abejonių dėl to, kad M. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nuteistojo gynėjo skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarties motyvais dėl nepakankamos nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teigiama, kad teismas vertino tik su padarytais nusikaltimais bei drausminėmis nuobaudomis susijusias aplinkybes, ignoruodamas nuteistajam palankias ir pastangas keistis įrodančias aplinkybes, tačiau šie skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.
10. Visų pirma pažymėtina, kad išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) gali būti laikoma pagrįsta tik tada, kai yra padaryta įvertinus su nuteistojo resocializacijos procesu susijusių, tiek nuteistajam palankių, tiek jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamas, M. M. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę M. M. įgijo specialybę, ilgą laiką dirba, jo nuostata į darbą yra išskirtinai teigiama. Palankiai vertintina ir tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi finansinių įpareigojimų (antstolių patvarkymai dėl išieškojimo yra įvykdyti), dali gaunamo darbo užmokesčio siunčia šeimos išlaikymui, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę M. M. aktyviai dalyvauja darbinėje, kūrybinėje, meninėje veikloje ir šios aplinkybės nuteistąjį taip pat charakterizuoja teigiamai, rodo, kad nuteistasis yra motyvuotas užsiimti pozityvia veikla. Teigiamai vertintina ir informacija dėl nuteistajam taikytų paskatinimo priemonių. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, M. M. buvo skatinamas tiek atlikdamas bausmę Pravieniškių kalėjime, tiek tęsdamas bausmės atlikimą Kauno kalėjime, iš viso paskatintas 23 kartus, paskatinimai skirti už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje bei nuteistųjų pataisos programoje. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad į šias aplinkybes apylinkės teismas atsižvelgė ir jas vertino, tačiau pagrįstai buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu ir kurių visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad M. M. resocializacijos tikslai jau yra pasiekti.
11. Socialinio tyrimo išvadoje M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema. Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad rizikos pokyčiai nebuvo nuoseklūs. Atlikus pirminį vertinimą 2014 m. rugpjūčio 22 d., nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2018 m. rugpjūčio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje M. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, nustatytas svertinių taškų mažėjimas lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio srityse (asmens bylos 2 t., b. l. 32). Iš 2022 m. gruodžio 15 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir atlikus pakartotinį vertinimą 2019 m. balandžio 11 d., 2020 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. birželio 17 d. (asmens bylos 4 t., b. l. 129). Tačiau atlikus pakartotinį nuteistojo vertinimą 2022 m. birželio 6 d., nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką pakito didėjimo linkme, rizika iš žemos keitėsi į vidutinę dėl svertinių balų padidėjimo gyvenimo sąlygų, galimybės įsidarbinti srityse. Atlikus M. M. pakartotinį vertinimą 2022 m. rugsėjo 9 d., nusikalstamo elgesio rizika vėl pakito – sumažėjo iki žemos. Žema rizika, kaip nurodyta pirmiau, nustatyta ir paskutinėje 2022 m. gruodžio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje.
12. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuo vidutinės iki žemos sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko pakankamai ilgą laiką ir tai patvirtina, kad nuteistasis stengėsi valdyti kriminogeninius veiksnius, tačiau likus kiek daugiau nei metams iki bausmės pabaigos, vėl buvo užfiksuotas rizikos didėjimas. Ši faktinė situacija, kai atlikus didžiąją dalį ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš žemos padidėjo iki vidutinės, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pozityvių pokyčių stabilumo. Taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar nėra baigtas.
13. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina ir informacija apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo motyvaciją dalyvaujant intervencinėse priemonėse, kitos su jo elgesio, mąstymo, požiūrio bei nuostatų pokyčiai susijusios aplinkybės. Iš 2022 m. gruodžio 15 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija), M. M. nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: praeityje buvo įtakojamas į nusikaltimus linkusių asmenų; agresyvus ir kontroliuojantis elgesys; sunkumai sprendžiant problemas; kategoriško/kritinio mąstymo apraiškos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu (laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje pataisos įstaigoje fiksuoti drausmės pažeidimai ir skirtos drausminės nuobaudos); ankstesnis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis laisvės atėmimo vietoje. Be to, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo priskirta žemai grupei, vis tik mąstymo ir elgesio srityse nustatytas balų padidėjimas.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad su nusikalsti linkusių asmenų galima įtaka, agresyviu bei kontroliuojančiu elgesiu, ankstesnėmis nuostatomis į priežiūrą bei ribojimus, ankstesniu piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis susiję dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nors ir yra labiau susiję su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu (iki bausmės atlikimo pradžios, bausmės atlikimo pradžioje), vis tik jų išskyrimas rodo, kad šie veiksniai vis dar išlieka aktualūs ir šiuo metu. Taigi nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik nestabili pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, bet ir su paties nuteistojo dalyvavimu resocializacijos procese susijusios aplinkybės.
15. Iš 2022 m. gruodžio 15 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. sausio 4 d. nutarimu Komisija nustatė rekomendacijas kriminogeninių veiksnių valdymui (rizikos) mažinimui, tačiau M. M. ne visas jas vykdo: iš dalies vykdoma rekomendacija tęsti individualaus socialinio plano vykdymą (mažas įsitraukimas į psichologinių intervencinių priemonių vykdymą), o rekomendacijos lankyti psichologo konsultacijas smurto rizikos mažinimui ir elgesio kontrolei vykdymas įvertintas kaip labiau deklaratyvaus pobūdžio. Šios aplinkybės kontekste būtina pažymėti, kad M. M. laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, atlieka už smurtinius nusikaltimus, o smurtinio elgesio istorija bei agresyvus elgesys socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kaip sritys, didinančios pakartotinio nusikaltimo galimybę. Todėl dėl smurtinio elgesio, kaip kriminogeninio veiksnio, efektyvaus valdymo neturi kilti jokių pagrįstų abejonių. Tačiau pats nuteistasis efektyviai valdyti šią kriminogeninę sritį, spręsti su smurtiniu, agresyviu elgesiu susijusias problemas, nesistengia, todėl konstatuoti, kad šis kriminogeninis veiksnys yra efektyviai valdomas, pagrindo nėra. Būtina pažymėti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje, apibendrinus individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir jų įgyvendinimo, dalyvavimo elgesio pataisos programose rezultatus, buvo padaryta išvada, jog nuteistasis dalyvavimo intervencinėse priemonėse naudą vertina tik kaip formalią, o jo motyvacija į asmeninius pokyčius nėra orientuota.
16. Kaip nurodyta pirmiau, nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu, o siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Nuteistajam M. M. vykdant ne visas Komisijos rekomendacijas (priemones) ar jas vykdant formaliai (deklaratyviai), nerodant motyvacijos dalyvauti intervencinėse priemonėse, orientuotuose būtent į nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymą, daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo resocializacijos tikslai yra pasiekti, nėra pagrindo. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip jau minėta, šiuo metu yra žema, pirmiau aptartų duomenų visuma, susijusių su nuteistojo dalyvavimu resocializacijos procese, intervencinių priemonių vykdymu, motyvacijos asmeniniams pokyčiams nebuvimu, patvirtina skundžiamoje nutartyje padaryta išvadą, kad vien tik žemos rizikos, aktyvaus dalyvavimo darbinėje, kūrybinėje, meninėje veikloje, lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Nuteistojo M. M. Kauno apygardos teismui papildomai pateiktas pažymėjimas apie (duomenys neskelbtini) psichologo užsiėmimų lankymą 2021 metais pirmiau nurodytos išvados nepaneigia visų pirma dėl to, kad rekomendacijų dėl psichologo konsultacijų smurto rizikos mažinimui ir elgesio kontrolei deklaratyvaus pobūdžio vykdymas bei mažas įsitraukimas į psichologinių intervencinių priemonių, tokių – kaip psichologo konsultacijos, buvo nustatyti vertinant nuteistojo resocializaciją ne 2021 metais, 2022 metais. Be to, kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikšmės turi ne selektyviai atrinktų duomenų, o jų visumos vertinimas.
17. Skunde nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į pozityvius M. M. elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, akcentuodamas drausminių nuobaudų neturėjimą bei nevienkartinį skatinimą. Iš tikrųjų, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2013 m. birželio 19 d. už uždraustų daiktų (mobilaus ryšio telefono) turėjimą. Iki šios nuobaudos paskyrimo, M. M. drausmine tvarka buvo baustas dar aštuonis kartus. Sutiktina su nuteistojo gynėju, kad M. M. laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme. Tačiau pažymėtina, kad nuobaudų neturėjimas juridine prasme, paties nubaudimo fakto nešalina. Taigi, nors M. M. šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi ir teisine prasme yra laikomas nebaustu, aplinkybė, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 13 d. buvo fiksuoti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai, yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti ir šią aplinkybę vertindamas apylinkės teismas pažeidimo nepadarė. Tuo labiau, kad teismas atsižvelgė ir į informaciją apie nuteistajam skirtus paskatinimus ir šią aplinkybę kitų duomenų kontekste taip pat įvertino. Vien tai, kad teismas nutartyje plačiau neaptarė kiekvieno paskatinimo priemonių taikymo atvejo atskirai, nereiškia, kad teismas su tuo susijusių aplinkybių nevertino ar jas vertino neteisingai. Argumentai, kurie tokią išvadą paneigtų, skunde nėra nurodyti.
18. Sutiktina su nuteistojo gynėjo argumentais, kad aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, ankstesnių teistumų, kaip ir atliktos bei neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą gali būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia nustatyti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, o ne kaip papildomas argumentas atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą. Ši teismų praktikoje suformuota ir nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama nuostata reiškia, kad pirmiau nurodytos aplinkybės nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą ir, pačios savaime, išvados dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimo ar nebuvimo nei patvirtina, nei paneigia. Su tuo susijusios aplinkybės yra vertinamos kitų duomenų apie nuteistojo resocializacijos procesą (kriminogeninių veiksnių valdymą, intervencinių priemonių vykdymą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius) kontekste ir toks vertinimas nelaikomas lygtinį paleidimą reglamentuojančių normų pažeidimu. Apylinkės teismas pirmiau aptartos nuostatos laikėsi. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, duomenys apie tai, už kokio pobūdžio nusikaltimus M. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvertinti kartu su duomenimis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, motyvacijos siekti asmeninių pokyčių nebuvimą, intervencinių priemonių naudos nepripažinimą, veiksmų (drausmės pažeidimų, nusikalstamo elgesio) menkinimo tendencijas. Įvertinus šių duomenų visumą padaryta pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistojo pastangas dalyvauti resocializacijos procese ir keisti savo elgesį vertinti kaip pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, pagrindo nėra.
19. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos dėl minties laisvės, teisės turėti savo įsitikinimus ir pažiūras, tačiau kuo konkrečiai šių nuostatų pažeidimas pasireiškė M. M. atveju, nuteistojo gynėjas skunde nenurodo. Deklaratyvus teiginys dėl asmens teisės turėti savo požiūrį ir įsitikinimus, išsakyti savo poziciją tam tikrais klausimais, pirmiau aptartų nuostatų pažeidimo neįrodo, kadangi jokios konkrečios, objektyviais duomenimis pagrįstos faktinės aplinkybės dėl M. M. teisės turėti savo pažiūras ir įsitikinimus, reikšti savo nuomonę, nėra nustatytos.
20. Skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai (gyvenamosios vietos turėjimas, šeimos sukūrimas, galimybės įsidarbinti buvimas), taip pat tai, kad šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, iš tikrųjų yra svarbios aplinkybės nuteistojo rizikos nusikalsti pakartotinai vertinimui ir motyvacijos rinktis tik teisėtą elgesį stiprinimui. Tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ankstesniu nuteistojo kriminaliniu elgesiu, bausmės vykdymo procese jos neišskirtos ir kaip veiksniai, didinantys riziką nusikalsto pakartotinai, kas sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo pastangas valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šios aplinkybės nuteistajam yra palankios, tačiau lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi.
21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo M. M. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, ne visi Komisijos nariai balsavo už M. M. lygtinį paleidimą (iš septynių Komisijos narių trys nariai balsavo prieš) ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.
22. Konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai M. M. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. M. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.