- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-181-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13439-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- V. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21300-947/2021 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui G. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. (toliau – ieškovė) 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 450 Eur išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną vaiko tėvo G. A. bendravimo su sūnumi V. A. tvarką, galiosiančią iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Nurodė, kad daug kartų bandė su atsakovu susitarti taikiai dėl tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Vaiko tėvas su vaiku matosi retai, savaitėmis, kartais ir mėnesiais nereaguoja į ieškovės prašymą bent jau paskambinti vaikui ir pabendrauti su juo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. A. (toliau – atsakovas) 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriame prašė teismo nustatyti tokią laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri yra numatyta atsakovo teismui pateiktoje taikos sutartyje, atsižvelgiant į ribojimus ir rekomendacijas, susijusias su COVID-19 pandemija, bei faktinę situaciją dėl reikalavimų izoliuotis, taip pat įpareigoti ieškovę sudaryti vaikui galimybę bendrauti su tėvu telefonu, nuotolinėmis priemonėmis, kurios atsakovo buvo suteiktos vaikui. Nurodė, kad su vaiku bendrauja, atsižvelgdamas į bendravimo su vaiku tvarką, kuri yra numatyta šalių sudarytoje taikos sutartyje, kurią patvirtino mediatorė, bei į šalyje galiojantį su COVID-19 susijusį teisinį režimą, privalomus nurodymus ir rekomendacijas, siekdamas sukelti kuo mažesnę riziką vaikui ir kitiems artimiesiems. Šalyje galiojant karantino režimui ir taikant ribojimus dėl judėjimo tarp savivaldybių, atsakovas negalėjo susitikti su vaiku taikos sutartyje nurodytu grafiku. Po judėjimo ribojimų panaikinimo, esant galimybei matytis su vaiku, atsakovas tai daro. Vaikas buvo susirgęs keletą kartų, sirgo ir atsakovas, taip pat atsakovo vaikas iš pirmosios santuokos, atsakovo tėvai. Esant galimybei, įvertinęs vaiko darželio grafiką ir kitus užsiėmimus, atsakovas pasiima vaiką ir su juo būna ilgesnį laiką saugioje aplinkoje, taip mažindamas kontaktų skaičių ir galimų užsikrėtimų riziką. Ieškovei atskyrus atsakovą nuo vaiko ir apribojus galimybę gyventi su vaiku 2020 m. rugsėjo mėnesį, atsakovas kas vakarą ar kitu metu, esant galimybei, ir atsižvelgdamas į vaiko būseną, bendraudavo su vaiku nuotoliniu būdu per „google meet“ programą. Atsakovas savo sąskaita 2020 m. rugsėjo mėn. nupirko vaikui mobiliojo ryšio telefoną (su kortele), išmokė vaiką naudotis telefonu. Ieškovė riboja atsakovo bendravimą su vaiku, nustatydama tik sau tinkamą būdą ir laiką, neatsižvelgdama į vaiko interesus, poilsio ir edukacijos režimą.
3. Išvadą teikianti institucija 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui nuomonę dėl ieškovės prašymo, kurioje nurodė, kad nei ieškovės, nei atsakovo siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka nepažeistų mažamečio vaiko interesų. Institucijos vertinimu, vaiko bendravimas su abiem jo atstovais pagal įstatymą yra vienodai svarbus ir reikalingas vaikui, todėl ieškovei turėtų būti sudaroma galimybė nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauti su vaiku, jam esant su tėvu, lygiai taip pat kaip ir atsakovui, kai vaikas faktiškai yra su motina. Ieškovės reikalavimas nustatyti, kad tėvas bendravimo su vaiku metu raštu praneštu ieškovei, kur tėvo ir sūnaus bendravimo metu bus šalių sūnus, kokiose vietose lankysis, yra perteklinis ir nepagrįstas. Institucija nenustatė aplinkybių, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi šalių sūnumi, negebėtų jam užtikrinti saugios aplinkos ar kitaip keltų grėsmę ir/ar pavojų mažamečio vaiko sveikatai ir/ar gyvybei, todėl laikė, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovo pasirenkamas laisvalaikio su sūnumi praleidimo būdas, vieta ir/ar aplinka galėtų būti netinkama ar neigiamai veiktų mažametį vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės V. R. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo 2021 m. gruodžio 10 d. nustatė laikiną atsakovo G. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. A. tvarką: 1. Atsakovas bendrauja su sūnumi tokiomis dienomis, pasiimdamas vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos (ar namų, jei tą dieną ugdymo veikla nevyksta) iki 17.00 val. (pasiėmimo dieną) ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. (parvykimo dieną): 2021-12-10 –12 d.; 2021-12-27 – 2022-01-01 d.; 2022-01-14 – 16 d.; 2022-01-28 – 30 d.; 2022-02-11– 13 d.; 2022-02-25 – 27 d.; 2022-03-11 – 13 d.; 2022-03-25 – 27 d.; 2022-04-08 – 10 d.; 2022-04-22 – 24 d.; 2022-05-13 – 15 d.; 2022-05-27 – 29 d.; 2022-06-10 – 12 d.; 2022-06-24 – 26 d.; 2022-07-01 – 15 d. (vasaros atostogos); 2022-08-05 – 07 d.; 2022-08-19 – 21 d.; 2022-09-02 – 04 d.; 2022-09-16 – 18 d.; 2022-09-30 – 2022-10-02 d.; 2022-10-14 –16 d.; 2022-10-28 – 2022-11-02 d.; 2022-11-11 – 13 d.; 2022-11-25 – 27 d.; 2022-12-09 – 11 d.; 2022-12-26 – 31 d. 2. Įpareigoti tėvą bendravimo su sūnumi metu suteikti motinai galimybę paskambinti sūnui vieną kartą per dieną (šeštadienį, prieš vaiko miegą, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val.) ir pabendrauti su sūnumi video ar paprastu skambučiu. Vaiko vasaros atostogų ar kitų vaiko su tėvu leidžiamų ilgesnių atostogų metu motina turi teisę pabendrauti su sūnumi kas antrą dieną (laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val.), o tėvas įpareigotinas tokią galimybę sūnui ir motinai suteikti. 3. Kitu laiku nei numatyta grafike tėvas su sūnumi bendrauja tik šalims iš anksto dėl to geranoriškai sutarus, sms žinute ar el. laišku numatant prieš bent vieną kalendorinę dieną tikslų laiką, kada ir iš kur tėvas pasiima sūnų bendrauti ir kada jį bei kur grąžina motinai po bendravimo. Kitoje dalyje šalių prašymus atmetė. Nurodė, kad nutartis vykdytina skubiai.
5. Teismas nustatė, kad esminiu klausimu vaiko tėvai yra vieningos nuomonės – šalių sūnui būtina palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ir bendrauti pagal konkrečią tvarką. Šalims nepavyksta gera valia susitarti tik dėl bendravimo laiko. Tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos yra panašios – pagrindinis laikas, kada vaikas bendrautų su tėvu, yra kas antras savaitgalis, todėl teismas nurodė, kad tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką (grafiką), kokią pasiūlė ieškovė (vaiko motina). Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas į bendravimo tvarką papildomai įtraukti sąlygas dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Vyriausybės lygmeniu priimami sprendimai dėl pandemijos valdymo priemonių tiesiogiai nėra susiję su prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Ieškovės prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka jokiu aspektu neprieštarauja minėtiems sprendimams. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka kiek įmanoma maksimaliai užtikrintų paties vaiko interesus (bendrauti su tėvu savaitgaliais, o vasaros laiku – ilgesnį laiką) ir padėtų vaiko tėvams išvengti nesusipratimų dėl bendravimo apimties. Teismas, sutikdamas su išvadą teikiančios institucijos vertinimu, pažymėjo, kad ieškovės prašymas, jog atsakovas tiksliai nurodytų ieškovei, kur jis vešis šalių sūnų, yra perteklinis ir pažeidžiantis vaiko tėvo galimybę privačiai bendrauti su vaiku ir savo nuožiūra nuspręsti dėl laiko praleidimo vietos bei formos. Akcentavo, kad nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog vaiko tėvas negalėtų užtikrinti vaiko saugumo.
6. Teismas atsakovo savarankišką prašymą įpareigoti ieškovę sudaryti vaikui galimybę bendrauti su juo telefonu, nuotolinėmis priemonėmis, kurios atsakovo buvo suteiktos vaikui, laikė nepagrįstu ir atmestinu. Nurodė, kad prašymas nėra konkretus ir aiškus. Tarp šalių susiklostė konfliktiniai santykiai, todėl abstraktus įpareigojimas tik dar labiau padidintų riziką nesutarimams. Abstraktaus pobūdžio priemonės nustatymas neužtikrintų vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo galimybių nuotoliniu būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas G. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Taip pat prašo teismo savo iniciatyva pakeisti byloje jau nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti papildomas vaiko interesus atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę grąžinti vaikui atsakovo suteiktą mobilų telefoną, kuris bus apmokamas atsakovo sąskaita, ir užtikrinti vaiko galimybę juo nuolat naudotis su telefone nustatytais ribojimais, atsižvelgiant į vaiko edukacijos ir poilsio režimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka vaiko interesų. Atsakovas stengiasi su vaiku praleisti kuo daugiau laiko vienu metu, kad jis galėtų priprasti prie skirtingų buvimo vietų, asmenų, patirtų mažiau streso ir įtampos, sumažinti riziką jo sveikatos būklei. Lapkričio mėnesį ieškovas su vaiku praleido lapkričio 2–8, lapkričio 27–28 dienas. Vaiką atsakovas ketino pasiimti anksčiau, lapkričio 26, tačiau ieškovei – ne vaikui – tai buvo nepatogu, ir vaiką ieškovė atvežė atsakovo tėvams lapkričio 27. Vaikas sirgo laikotarpiu nuo lapkričio vidurio, dėl ko atsakovas negalėjo jo paimti ir pasimatyti. Taip pat lapkričio 18–21 sirgo atsakovo vaikas iš pirmosios santuokos, kurį atsakovas prižiūrėjo jo ligos metu. Ieškovė teismui teikia savo vienašališkai rašomas žinutes atsakovui, kurios yra provokuojančio turinio, skirtos pasišaipyti iš atsakovo ir nieko bendro neturi su atsakovo bendravimu su vaiku ar rūpesčiu juo. Todėl jos negali būti vertinamos proceso metu. Ilgesniu buvimo su vaiku laikotarpiu atsakovas stengiasi, kad vaikas pabūtų su savo broliu A. A., kuris gyvena su atsakovu, ir yra panašaus amžiaus kaip V. (V. A. – (duomenys neskelbtini) m., A. A. - (duomenys neskelbtini) m.). Dėl savo panašaus amžiaus ir nuolatinio bendravimo jie turi daug bendrų interesų, kas teigiamai veikia V. psichinę, emocinę būklę. Vaikas ieškovės namuose neturi savo ar panašaus amžiaus vaiko žaidimui ir bendravimui, nuolat skundžiasi, kad su juo niekas nežaidžia, neužsiima. Atsakovas stengiasi savo buvimo su vaiku metu aplankyti senelius, su kuriais vaikas palaiko labai artimus ryšius, todėl ilgesnis vaiko buvimas su atsakovu vienu metu labiau atitinka vaiko interesus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės prašymą įvertinti ir užtikrinti viešąjį interesą dėl galiojančių ribojimų ryšium su COVID-19 pandemija, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad pasirenkant bendravimo su vaiku tvarką, ribojimai ir rekomendacijos, susijusios su COVID-19 pandemijos suvaldymu, neturi reikšmės ir į tai neturi būti atsižvelgiama. Nenustatymas privalomos laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą grafiką, o atsakovui toliau bendraujant su vaiku pagal pateiktą lapkričio mėnesio faktinio bendravimo pavyzdį, kuo ilgesniais laikotarpiais, atsižvelgiant į vaiko būklę, jo edukaciją, vaiko ir jo artimųjų sveikatos būklę, atsakovo aplinkos sveikatos būklę, ribojimus ir rekomendacijas, susijusias su COVID-19 pandemijos suvaržymu – daug labiau atitiks vaiko interesus, atsižvelgiant į privalomą užtikrinti viešąjį interesą, todėl teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra naikintina kaip perteklinė, neatitinkanti vaiko interesų, atsižvelgiant į viešojo intereso užtikrinimą, sudarant atsakovui galimybę bendrauti su vaiku jau įprasta tvarka.
Atsiliepimas
4.3. Atsakovas teismui nurodė, kad jis vaikui suteikė mobilų telefoną ir išmokė vaiką juo naudotis, kad vaikas su juo galėtų bet kada susisiekti ir bendrauti telefonu, tiek jam sergant, tiek visais kitais atvejais, kada tik vaikas panorės. Ši galimybė labai svarbi vaiko emocinei, psichinei būklei, išlaikant ryši su tėvu. Visus mobilaus ryšio kaštus dengia atsakovas. Ieškovė taip pat gali šiuo telefonu bet kada susisiekti su vaiku jam esant kartu su atsakovu. Telefone yra visi reikiami nustatymai, kad vaikas negalėtų pasinaudoti jam netinkamu turiniu internete ar žaisti mobilius žaidimus. Ieškovė šį telefoną iš vaiko atėmė iškart po jo suteikimo vaikui. Pagal savo amžių vaikas jau geba paspausti reikiamus mygtukus, kad paskambinti atsakovui ar atsiliepti į jo skambutį. Ieškovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalavo nuolat būti informuota apie vaiko būvimo vietą vaikui esant su atsakovu. Teismas šio reikalavimo netenkino, tačiau telefono nustatymai leistų ieškovei nuolat turėti šią informaciją ieškovės telefone.
8. Ieškovė V. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, tiksli, konkreti, joje yra padieniui itin aiškiai išdėstytas tėčio ir sūnaus bendravimo grafikas, ja užtikrinami nepilnamečio vaiko interesai.
5.2. Apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, melagingi. Apeliantas teigdamas, kad su sūnumi praleidžia daug laiko, įskaitant ir 2021 m. lapkričio mėn., nepateikia jokių įrodymų. Apeliantas savo noru nebendravo su sūnumi ilgiau kaip mėnesį, ką patvirtina su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovės susirašinėjimas su atsakovo mama L. įrodo, jog V. buvo ne su atsakovu, bet su atsakovo mama. Iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas vengdavo bendrauti su savo sūnumi, neatsakydavo į ieškovės prašymą susitikti ar bent paskambinti vaikui jo ligos atveju. Tik ieškovės prašymu atsakovo tėvai paimdavo vaiką bendravimui. Net ir esant priimtai skubiai vykdytinai skundžiamai nutarčiai atsakovas toliau manipuliuoja situacija, teismo nustatytos tvarkos nesilaiko, nurodo ieškovei, kada atvyks ir kada pasiims sūnų. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas neleidžia ieškovei susiskambinti su sūnumi kaip numatyta skundžiamoje nutartyje, į jos žinutes nereaguoja. Atsakovas taip pat nereaguoja į ieškovės paklausimus dėl jo bendravimo su vaiku laiko. Būtent dėl to, kad atsakovas nebendravo su sūnumi ar bendravo itin retai, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo. Tėvo nematymas vaikui sukėlė psichosomatines problemas. Tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, atsakovas atvirai teigia nenorintis bendrauti su ieškove net dėl sūnaus labo. Todėl būtina palikti galioti skundžiama nutartimi patvirtintą tėvo ir sūnaus matymosi grafiką, idant sūnui būtų užtikrintas bendravimas ir su tėčiu. Tokio grafiko nesant ar jį labiau liberalizuojant – tikėtina, jog būtų grįžta prie senosios, paties vaiko tėvo nustatytos, tvarkos.
5.3. Skundžiamos nutarties atsakovas tinkamai nevykdo – vaiką pas senelius (atsakovo tėvus) veža pati ieškovė, o atsakovas taip ir neatvyksta visą bendravimo laiką. Tokia praktika yra žalinga vaikui, kadangi pabendrauti su seneliais vaikui yra gera ir būtina, tačiau jis tikisi pamatyti ir savo tėtį.
5.4. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka yra perteklinė, todėl turi būti nustatyta prieš tai buvusi įprasta tvarka. Susidaro įspūdis, jog apeliantas prašo teismo leisti jam ir toliau bet kada panorėjus pasiimti mažametį bendravimui ir tokį elgesį / požiūrį vadina įprasta tvarka. Ieškovė tiek vaiko interesų ir sveikatos, tiek ir savo laiko planavimo tikslais su tokia apelianto pozicija kategoriškai nesutinka.
5.5. Apelianto pasvarstymai apie COVID-19 situaciją (suvaržymus) ir vaiko senelių sveikatos būklę nesusiję su skundžiama nutartimi. Dėl COVID-19 jokių ženklesnių suvaržymų šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra. Nesuprantama, kaip tėvas, remdamasis neva pandemine situacija šalyje, tokiu būdu stengias nebendrauti su savo sūnumi. Skundžiama nutartimi yra nustatyta tėvo ir vaiko, o ne vaiko ir senelių, laikina bendravimo tvarka. Nesant nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, būtų pažeidžiamos mažamečio teisės į saugią aplinką ir normalų asmenybės vystymąsi, nes vaikas ir toliau gyventų nuolatinėje nežinomybės, laukimo, neišpildytų lūkesčių būsenoje, kas itin kenktų vaiko asmenybės vystymuisi ir pasaulio suvokimo formavimuisi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovas 2022 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismui pateikė papildomus paaiškinimus dėl atskirojo skundo aplinkybių. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. lapkričio 1 d. ir vėlesnius ieškovės susirašinėjimus su atsakovo mama dėl sūnaus; 2021 m. spalio mėnesio ieškovės bandymus įkalbėti atsakovą susitikti su vaiku; ieškovės SMS kreipimusis į atsakovą dėl susitikimo su vaiku; atsakovo ieškovei persiųsto laiško, adresuoto kitai moteriai ir ieškovei, kopiją.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
15. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
16. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti šalims patogų bendravimą su vaikais. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove ir šalių sūnui būtina palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku, o ieškovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų, taip pat į tai, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos yra panašios – pagrindinis laikas, kada vaikas bendrautų su tėvu, yra kas antras savaitgalis, pagrįstai nustatė tokią bendravimo tvarką (grafiką), kokią pasiūlė ieškovė (vaiko motina).
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad nustatyta laikina nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka pažeidžia vaiko, paties atsakovo ir viešąjį interesus, neatitinka vaiko poreikių ir yra perteklinė, todėl turi likti iki skundžiamos nutarties priėmimo nusistovėjusi atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kurią patvirtino mediatorė 2021 m. kovo 1 d. taikos sutartimi.
19. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovas bendravimo su vaiku tvarkos, kuri buvo nustatyta tik jo paties pasirašyta 2021 m. kovo 1 d. taikos sutartimi, nesilaikė, nebendradarbiavo su ieškove. Tai pagrindžia prie atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, todėl nėra pagrindo minėtą tvarką laikyti įprasta ir nusistovėjusia. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Atskirajame skunde atsakovas jokių esminių argumentų, kuo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko ar atsakovo interesus, nenurodė, o šalims susitarus, yra galimybė bendrauti ir intensyvesne nei teismo nustatyta tvarka.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo prašymas į bendravimo tvarką papildomai įtraukti sąlygas dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, yra nepagrįstas. Nustačius karantino režimą, gali būti nustatoma speciali gyvenimo tvarka ir taikomos saugaus gyvenimo priemonės. Tačiau bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir specialios gyvenimo tvarkos nustatymas neturėtų būti tapatinamas su teisės į šeimos apsaugą paneigimu. Karantino paskelbimas Lietuvoje neriboja tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai yra reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Tokiais atvejais tėvai, siekdami palaikyti saugų santykį su vaiku, privalo elgtis lanksčiai, kooperuotis ir bendru sutarimu keisti teismo nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Vien tai, kad karantino metu vaikas susitiks ir bendraus su tėvu, negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones.
21. Nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai dėl ilgesnės vienu metu laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, t. y., kuomet šalių nepilnametis sūnus vienu metu su tėvu praleistų ilgesnį laiką. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių bei jo prisirišimą prie artimos, įprastos aplinkos, į jam reikalingą stabilų gyvenimo ritmą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka užtikrina tiek vaiko, tiek ir atsakovo interesus.
22. Apeliantas atskirajame skunde prašė teismo savo iniciatyva pakeisti byloje jau nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti papildomas vaiko interesus atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę grąžinti vaikui atsakovo suteiktą mobilų telefoną, kuris bus apmokamas atsakovo sąskaita, ir užtikrinti vaiko galimybę juo nuolat naudotis su telefone nustatytais ribojimais, atsižvelgiant į vaiko edukacijos ir poilsio režimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi jau yra išsprendęs atsakovo prašymą dėl tokios papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir prašymą atmetė. Atsakovas šios nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi 2021 m. gruodžio 14 d. teismo nutartis nėra šio atskirojo skundo objektas, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymu, plačiau nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nustatant laikiną bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko, apelianto atskirąjį skundą atmeta ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant šį procesinį sprendimą nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.