Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, dirbantis M. K. ūkyje vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas: 1) 2005-06-22 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., BK 178 str. 2 d., 20 parų arešto; 2) 2006-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2008-08-13 nutartimi pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 3) 2009-08-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2006-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė; 4) 2012-02-27 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 2014-10-02 Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus jam 6 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės; teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2015 m. spalio 9 d. apie 10.29 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 6,6 kilometre, viešoje vietoje, priėjęs prie automobilio „Nissan Primera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. N., tyčia, vieną kartą sudavė ranka į veido sritį, tuo šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl dešinio skruostikaulio lūžio nukentėjusiajam R. N. nesunkiai sužalojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. A. kaltę iš esmės pripažino visiškai, parodė, jog tą dieną po to, kai prasilenkiant jų (A. J. vairuojamo) ir nukentėjusiojo vairuojamo automobilio buvo nudaužtas automobilio veidrodėlis, priėjo prie nukentėjusiojo, šiam pradėjus skeryčiotis bei priekaištauti dėl įvykio sudavė vieną kartą nukentėjusiajam ranka į veidą. Pripažįsta, jog šis smūgis galėjo sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, sutrikdyti visuomenės rimtį. Tačiau mano, jog šį smūgį jis sudavė siekdamas išvengti paties nukentėjusiojo smurto prieš jį patį. Dėl to, kas atsitiko, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis R. N. parodė, jog tą 2015 m. spalio 9 d. jis su savo sugyventine, 2 mažamečiais vaikais bei dėde automobiliu važiavo pas sugyventinės tėvus, kai prasilenkiant su priešpriešiais važiavusiu automobiliu buvo nulaužti abiejų automobilių veidrodėliai. Jis sustabdė automobilį, matė, jog ir tas automobilis, su kuriuo prasilenkė, sustojo bei pradėjo važiuoti atbuline eiga link jų. Jis prasidarė dureles bei išlipinėjo iš automobilio, kai prie jo pribėgo kaltinamasis ir nieko nesakęs ranka smogė jam į veidą, pradėjo priekaištauti dėl nulaužto veidrodėlio, reikalauti pinigų. Jis iškart atsisėdo atgal į automobilį, veidrodėlyje matė veide nuo smūgio atsirado įdubimą, todėl iškart skambino ir apie įvykį pranešė policijai. Tuo metu automobilyje buvę asmenys po smurto prieš jį išsigando, vaikai pradėjo verkti. Pats jis jokių judesių prieš kaltinamąjį neatliko, nei priekaištavo, nei ketino smurtauti, kaltinamasis smurtauti pradėjo iškart, jam dar nespėjus išlipti iš automobilio. Po skambučio policijai smurtavęs vaikinas apsiramino, pradėjo pats siūlyti pinigų, kad nereikėtų policijos. Policijos pareigūnams atvykus paaiškino visą situaciją, pranešė, kad prieš jį buvo smurtauta. Dėl sudaužytų veidrodėlių policijos pareigūnams nurodžius, jog abu vairuotojai yra kalti, sutarė, kad jokių dokumentų neformins. Po įvykio jam ligoninėje buvo nustatytas akiduobės ir skruostikaulio lūžis.

Liudytoja A. K. parodė, jog po to, kai R. N. vairuojamas automobilis prasilenkdamas su kitu automobiliu kelyje į (duomenys neskelbtini) kliudė veidrodėlius, abu automobiliai sustojo, R. N. išlipo aiškintis aplinkybių. Matė, kaip nuo kito automobilio taip pat priėjo du jaunuoliai, girdėjo, kaip R. N. pasakius „ką, vyrai, nebetelpam kelyje?“, kaltinamasis vieną kartą ranka smogė jam į veidą. R. N. kaltinamojo nepuolė, rankomis nesiskeryčiojo, tik paklausė, ar nebetelpa kelyje. Po smūgio R. N. antras su kaltinamuoju buvęs asmuo puolė ir bandė sulaikyti nuo tolimesnio konflikto, R. N. sugrįžo į automobilį ir klausė, ką daryti. Ji, automobilyje buvę vaikai, labai išsigando tokio kaltinamojo elgesio, vyresnysis vaikas pradėjo verkti. Ji pasakė, kad reikia kviesti policiją. Iškvietus policijos pareigūnus, kaltinamasis nusiramino, pradėjo siūlyti pinigus.

Liudytojas K. D. parodė, jog kartu su dukra, jų vaikais, R. N. važiavo pastarojo automobiliu į (duomenys neskelbtini) kaimą, kai netoli (duomenys neskelbtini) miškelio prasilenkiant su priešpriešiais važiavusiu automobiliu buvo nudaužti abiejų automobilių veidrodėliai. R. N. sustabdė automobilį, sustojo ir tas priešpriešiais važiavęs automobilis, atbuline eiga privažiavo prie jų. R. N. išlipus iš automobilio matė, kaip iš kito automobilio keleivio pusės išlipęs aukštas vyriškis priėjo prie R. N., pradėjo priekaištauti bei ranka smogė šiam į veidą. Po smurto buvo iškviesta policija.

Liudytojas A. J. parodė, jog tuo momentu, kai įvyko eismo įvykis, vairavo V. A. motinos automobilį. Po kontakto su R. N. automobiliu, pirmas iš jų automobilio išlipo V. A. ir nuėjo aiškintis su R. N., taip pat išlipusiu iš automobilio. Jis pats ėjo šiek tiek atsilikęs, tačiau teigia, jog girdėjo, kad R. N., priėjus V. A., šį įžeidinėjo, pradėjo skeryčiotis rankomis, rodyti pažymėjimą, po ko V. A. trenkė R. N. į veidą. Po smūgio konfliktas nebesitęsė, buvo iškviesta policija.

Iš įvykio apžiūros protokolo (1 t. 4-6 b.l.) matyti, jog automobiliai „Nissan Primera“ ir (duomenys neskelbtini) rasti kelio (duomenys neskelbtini) 6,6 km, abiem automobiliams apgadinti vairuoto pusės išoriniai galinio matymo veidrodėliai. Iš specialisto išvados (1 t. 24 b.l.) matyti, jog R. N. nustatytos kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės apatinio krašto ir dešinio skruostikaulio lūžis, šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-10-09 vieno smūgio poveikyje, sveikata dėl šių sužalojimų R. N. sutrikdyta nesunkiai, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. A. viešoje vietoje, esant ir stebint pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką bei nukentėjusiajam asmeniui padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis V. A. tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam R. N. į galvą bei jį nesunkiai sužalodamas suvokė šio veiksmo pavojingumą, numatė pasekmes ir jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nors pats kaltinamasis teigė, jog tai buvo kaip ir tam tikra gynybos rūšis, nes pats nukentėjusysis pradėjo elgtis agresyviai, ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė yra paneigta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir vertintina kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija. Taip pat nustačius, jog dėl šio kaltinamojo smurto viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį išsigando ne tik pats nukentėjusysis, bet ir automobilyje sėdėję jam artimi asmenys (A. K., jų mažametis vaikais, K. D.), pripažįstama, jog buvo pažeista ir viešoji tvarka.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. A. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str.), sudarantys idealiąją sutaptį, šiais nusikaltimais pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens fizinę sveikatą, atsižvelgia į veikos intensyvumą (suduotas vienas smūgis, tačiau smūgiuota nukentėjusiajam į veidą), smurto priežastis. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau yra teistas 4 kartus (33-55 b.l.), tai yra, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams (nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (68-75 b.l.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip recidyvistui, skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str.), bausmių dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo. Tačiau kadangi kaltinamasis V. A. savo kaltę iš esmės pripažįsta visiškai, kas laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra dirbantis (132-134 b.l.), ikiteisminio tyrimo metu su Panevėžio teritorine ligonių kasa, atstovaujančia Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2015 m. gruodžio 7 d. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuri pagal civilinio proceso kodekso nuostatas atitinka taikos sutartį, iš esmės neprieštarauja ieškovo pareikštam ieškiniui (turtinę žalą pripažįsta visiškai, dėl neturtinės žalos palieka nuspręsti teismui), paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2012 m. vasario 27 d. Panevėžio apygardos teisme (51 – 61 b.l.) padarė 2011 m. spalio 26 d., atliekant šią bausmę jo atžvilgiu 2014 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismas nutartimi (1 t. 62-64 b.l.) panaikindamas 2014 m. rugsėjo 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį, patvirtino Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo V. A. paleistas lygtinai prieš terminą, ir per šį terminą, jam pasibaigus iki šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Šis nusikalstamų veikų, sudarančių idealiąją sutaptį, epizodas, kuriuo kaltinamasis yra kaltinamas, taip pat įvyko dėl galimai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kada eismo įvykio metu buvo apgadintas kaltinamojo motinai priklausantis automobilis, o kaltinamasis neadekvačiai sureagavo į susiklosčiusią situaciją. Tikėtina, jog jeigu ne jo motinai priklausančiam automobiliui padaryta žala, šios nusikalstamos veikos nebūtų buvę. Teismas pripažįsta, jog yra pagrindas manyti, kad šis kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis, atitinkamas išvadas jis padarė ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys, tuo labiau, jog kaip pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, šiuo metu yra sukūręs faktinę šeimą, su drauge laukiasi kūdikio. Todėl teismas kaltinamajam atideda nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą bei suteikia dar vieną šansą kaltinamajam savo elgesiu įrodyti, jog sugeba gyventi pagal visuomenės nustatytas taisykles, atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato įpareigojimus, skiria baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje yra duomenų, jog kaltinamajam jau buvo vieną kartą atidėtas bausmės vykdymas (2006-07-31 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu), kuris vėliau 2008-08-13 buvo panaikintas, tačiau tai buvo prieš beveik aštuonerius metus, kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo buvo tik sulaukęs pilnametystės, niekada realiai neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, todėl į šią aplinkybę teismas neatsižvelgia dar kartą atidėdamas bausmės vykdymą. Šis sprendimas atidėti bausmės vykdymą suteiks galimybę ir pačiam nukentėjusiajam didesnes galimybes į padarytos žalos atlyginimą.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė kaltinamajam 1388,31 € dydžio civilinį ieškinį (1 t. 27-28). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo R. N. patirtos gydymo išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlydinimo sutartį, pagal kurią V. A. įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių, nuo 2015 m. gruodžio 7 d. įmokėdamas į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 23 Eur, pirmos įmokos suma – 31,31 Eur. Panevėžio teritorinės ligonių kasa patvirtino, jog su V. A., g. (duomenys neskelbtini), sudaryta sutartis dėl žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis (1 t. 102 b.l.). Kaltinamasis V. A. taip pat teismui pateikė įrodymus, jog vykdo 2015 m. gruodžio 7 d. sudarytą sutartį (1 t. 101, 131 b.l., 2 t. 24 b.l.). Tai yra iš esmės kaltinamasis V. A. ieškinį pripažino, su civiliniu ieškovu sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo, ši sutartis atitinka civilinio proceso įstatyme numatytos taikos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo reikalavimus, teismas patvirtina tarp civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytą taikos sutartį bei civilinį procesą šioje dalyje nutraukia, išaiškina tiek civiliniam ieškovui, tiek kaltinamajam, jog nutraukus civilinį procesą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str. 2 d.).

Nukentėjusysis R. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 163,32 € turtinės ir 4000 € neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 16-18 b.l.). Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro negautos pajamos, nes dėl 2015 m. spalio 9 d. prieš jį įvykdytų nusikalstamų veikų ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. jis buvo nedarbingas, jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Be to, dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veikų jis ilgą laiką kentė didelį fizinį skausmą dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, stiprų šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą bei nepatogumus. Teigia, jog po smūgio labai skaudėjo veidą ir galvos sritį, sužalota veido pusė buvo aptirpusi. Jam tą dieną nustatytas dešinės akiduobės apatinio krašto ir dešinio skruostikaulio lūžis, 2015-10-14 atlikta dešiniojo skruostikaulio osteosintezės operacija – lūžę kaulai po dešine akimi buvo sutvirtinti metalinėmis plokštėmis, buvo leidžiami vaistai. Po operacijos du mėnesius jam buvo draudžiamas fizinis krūvis bei kontaktinis sportas, kas sukėlė labai didelius nepatogumus, kadangi jis, kaip statutinis pareigūnas ir gelbėtojas, nuolat turi palaikyti savo fizinę formą. Dėl uždrausto sporto išgyveno ir nerimavo, kaip jam pavyks pasiruošti egzaminams, susijusiems su fiziniu parengimu ir vykdomiems pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą. Nukentėjusysis nurodė, jog sveikatos sutrikdymo pasekmes nuolat jaučia ir dabar – jaučia metalą po dešine akimi, esant šaltesniems orams ji šąla, nebegali ilgą laiką dirbti kompiuteriu, žiūrėti televiziją ar skaityti, nes pradeda skaudėti akį. Taip pat teigia, jog smarkiai pablogėjo regėjimas – iki įvykio buvęs „-1“, šiuo metu yra „-6“, dėl ko jis bijo, kad gali netekti darbo. Neturtinę žalą vertina 4000 €. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dėl turtinės žalos. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamasis V. A. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam R. N., šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 str.). Nukentėjusysis pateikė įrodymus, jog prarasto darbingumo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. jis negavo 163,32 € pajamų (2 t. 19 b.l.), negautos pajamos susidarė dėl V. A. veiksmų, šią ieškinio dalį pripažįsta pats kaltinamasis V. A., ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai. Dėl neturtinės žalos. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybė atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nusikaltimas, sužalota nukentėjusiojo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos R. N., dydį, atsižvelgia į tai, jog sužalojimas yra nesunkus, sukėlęs nepatogumus Panevėžio apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo vadybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu – gelbėtoju dirbančiam nukentėjusiajam, šį sužalojimą jis patyrė viešoje vietoje, matant jo artimiems asmenims (gyvenimo draugei, jos tėvui, mažamečiam vaikui). Pripažįstama, kad nukentėjusysis dėl tokio kaltinamojo elgesio patyrė emocinius išgyvenimus, tam tikrus fizinius nepatogumus, susijusius su trauma, sukeltomis pasekmėmis (buvo atliekama operacija, įdėta metalinė plokštelė, rekomenduoti apribojimai, susiję su fiziniu sportu, tam tikrai įprastais žmonėms veiksmais (nepūsti pro nosį; nešildyti, nedėti kompresų veido srityje (2 t. 23 b.l.)). Atsižvelgia ir į pačio nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (suduotas vienas smūgis), į kaltinamojo kaltės formą (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, akcentuotai smūgiavo į veidą), motyvus (konfliktas dėl automobilio nulaužto veidrodėlio), padarytų sužalojimų pobūdį (tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja nurodė, jog po smūgio į veidą vizualiai matėsi įdubimas, kas galėjo sukelti nukentėjusiajam tam tikrą šoką), atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę (yra dirbantis, jauno amžiaus). Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką (baudžiamosiose bylose dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų buvo priteisiama nuo 145 € iki 7500 € neturtinės žalos) teismas mano, jog 3500 € dydžio piniginė neturtinės žalos yra pakankama kompensacija R. N. už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką. Teismas nenustatė, jog, kaip teigia nukentėjusysis, po traumos pablogėjo R. N. regėjimas (nukentėjusiajam teisiamajame posėdyje buvo pasiūlyta pateikti su šiuo sužalojimu susijusius įrodymus, tačiau jis per teismo nustatytą terminą jų nepateikė), todėl pareikštą ieškinį sumažina. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas J. Algimantas Pakarklis citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015) teigdamas, jog abipusių muštynių metu neturtinė ar turtinė žala iš kaltų asmenų nukentėjusiesiems nėra priteisiama, teismas pažymi, jog šioje nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo advokato paminėtoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nebuvo abipusių muštynių, kurių metu kaltinamasis ir nukentėjusysis būtų puolęs vienas kitą, sudavęs vienas kitam smūgius, todėl nėra pagrindo ir atmesti ieškinį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė 2016 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. NTP-7-5103, jog dėl nukentėjusiojo R. N. atstovavimo valstybė patyrė 196,47 € dydžio išlaidas (2 t. 36 b.l.). Kaltinamąjį V. A. pripažinus kaltu, šios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-303 str., teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. A. paskirti 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 m. (trejų metų) laikotarpiui, įpareigojant V. A. tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., 67 str. 2 d. 4 p., 69 str., taikyti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti per 3 mėn. (tris mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam R. N. atlyginti 163,62 € (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 62 euro centų) turtinę žalą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas V. A., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Patvirtinti civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, b. į. k. 188784179, ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 7 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 10-422 (toliau – Sutartis) bei joje nustatytas sąlygas:

V. A. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių, nuo 2015 m. gruodžio 7 d. įmokėdamas į išieškotojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, b. į. k. 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT2173000100024843333, esančią banke „Swedbank“, AB, b.k. 73000, po 23 €, pirmos įmokos suma – 31,31 €.Nurodyme pervesti pinigus V. A. privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“, savo vardą ir pavardę, asmens kodą bei sutarties numerį. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą V. A. privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 d.Išieškotojui pareikalavus, V. A. įsipareigoja pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą).V. A. turi teisę atlyginti žalą anksčiau, nei numatyta Sutartyje, ir apie tai informuoti išieškotoją.Jeigu už V. A. įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti V. A. vardą ir pavardę bei Sutarties numerį.V. A. nevykdant įsipareigojimų dėl žalos atlyginimo 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinį procesą pagal Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 1388,31 € priteisimo nutraukti.

Civiliniam ieškovui ir kaltinamajam išaiškinti, jog civilinį procesą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama

Civilinį ieškinį, pareikštą R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies ir iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti R. N. naudai 163,62 € (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 62 euro centus) turtinės žalos ir 3 500 € (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. A. valstybei 196,47 € (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 47 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.