- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e1-733-1007/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05182-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05182-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimus; 2020 m. liepos 2 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro atlikęs bausmę;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2021 m. gegužės 31 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro atlikęs bausmę;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. P., būtent: 2022 m. vasario 13 d., apie 23.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam A. P. vieną kartą į kairę plaštaką bei du kartus į dešinę plaštaką, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – pjautinę žaizdą kairės plaštakos III piršte, paviršines pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamojo E. V. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. nurodė, kad su sugyventine L. M. kartu gyvena apie 2 metus, veda bendrą ūkį, turi bendrą sūnų P. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Su sugyventine ir sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinė iš pirmos santuokos turi sūnų A. P.. Jis pas juos nuolatos negyvena, būna, kad apsilanko trumpam, pabūna kelias dienas, bet daugiausia būna pas savo draugę U., be to, mokosi Vilniuje. Iki šio įvykio su A. P. sutarė normaliai. 2022 m. vasario 13 d., apie 21.40 val. grįžo namo ir kambaryje vienas gėrė alų. Iš viso išgėrė 5 bokalus (0,5 l talpos) alaus. Jautėsi šiek tiek apsvaigęs, bet orientavosi aplinkoje. Alkoholį vartoja saikingai, dažnai negeria. Gerdamas alų namuose triukšmo nekėlė, su sugyventine nekonfliktavo. Apie dvi savaites jo ir sugyventinės santykiai įtempti. Jai pasiūlė apsilankyti pas psichologą, nes pastebėjo, kad ji pasidarė irzli, nervinga, įtari, jam pradėjo prikaišioti svetimas moteris. L. apie 22 val. ar 22.30 val., tikslaus laiko neprisimena, atėjo pas jį į kambarį ir pirma pradėjo konfliktą. Konfliktavo dėl asmeninių priežasčių, kurių minėti nenori. Žodinio konflikto metu jis pasakė, kad išeina iš namų. Nuėjusi į svetainę sugyventinė su kažkuo kalbėjosi telefonu. Eidamas į lauką parūkyti matė, kad ji kalba telefonu, suprato, kad su sūnumi A. P.. Jų pokalbio nesiklausė. Apie 23 val. atvažiavo A. P.. Pats tuo metu buvo lauke, rūkė. A. P. pradėjo klausinėti, ko jis kelia triukšmą. Jam pasakė, kad su sugyventine pykstasi kelintą dieną, su ja nekalba, ji pati jam lenda į akis, o jei sugyventinei su juo yra blogai, jis galintis išeiti. Sugyventinė sūnui pradėjo šaukti: „varyk jį lauk“. Jis nuėjo į kambarį rinktis daiktų. Iš paskos į kambarį atėjo sugyventinė su sūnumi. Sugyventinė šaukė „neduok jam daiktų, išmesk jį pliką, basą“. Tuo metu jis į maišą dėjosi savo daiktus. Dirba virėju, su savimi visada nešiojasi brangius, virtuvei skirtus peilius. Grįžęs iš darbo peilius pasidėjo suvyniotus į prijuostę kambaryje ant stalo. A. P. norėjo iš jo atimti maišą, neleido dėtis daiktų. Sugyventinė vis rėkavo: „neduok jam daiktų, išmesk jį basą“. A. P. atsistojo prie spintos ir taip stovėdamas neleido jam dėtis daiktų. A. P. pastūmė jį rankomis, jis griuvo ant lovos, šis jį prispaudė kūnu. Viskas vyko labai greitai. Bijodamas būti sumuštas, kažkaip atsistūmė A. P. nuo savęs ir, atsistojęs nuo stalo pasiėmė virtuvinį peilį, norėdamas atbaidyti nuo savęs A. P.. Dėl patirto šoko detaliai įvykių aplinkybių neprisimena. Neneigia susijaudinęs galėjęs A. P. durti vieną kartą į kairės rankos delną, bet nepamena, kokiu momentu tai buvo. Tai galimai padarė todėl, kad A. P. atstotų nuo jo ir leistų jam ramiai išeiti iš namų. Kiek pamena, A. P. su savo mama išbėgo į lauką. Neprisimena, ar lauke dar vijosi sugyventinės sūnų. Gal jam ir išsakė grasinančius žodžius, bet nepamena kokius. Iš tikro nieko neketino nužudyti. Susidėjęs daiktus ėjo į lauką, kairėje rankoje laikė peilį. Peilį laikė rankoje vien norėdamas nuo savęs atgrasyti A. P.. Tik išėjęs pro laukujes duris į kiemą, pajuto vieną smūgį kastuvu į kairės pusės šoną. Pirmas A. P. nepuolė, jo neketino mušti ar žaloti peiliu. Tai A. P. pirmas kastuvu jam trenkė į kairį šoną. Nepamena, kiek tiksliai kartų jam buvo suduota. Jis kastuvą atėmė, gal jam dar tuo kastuvu ir pagrasino, bet nė vieno smūgio nesudavė. Eidamas per pievas Šiaulių link, kastuvą numetė. Matė, kad A. P. ėjo jam iš paskos. Prie (duomenys neskelbtini) atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kadangi jam skaudėjo krūtinės kairę pusę, policijos pareigūnai nuvežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Ten medikai jam nustatė šonkaulių lūžius, krūtinės ląstos sumušimą, klubo sumušimą. Dėl jam padarytų sužalojimų niekam pretenzijų neturi. Galvoja savo elgesiu išprovokavęs A. P. smurtauti kastuvu. A. P., galimai matydamas rankoje peilį, bijojo, todėl suduodamas kastuvu jam į kairį šoną, turbūt siekė iš jo išmušti peilį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Neprisimena, kiek kartų peiliu dūrė A. P., tačiau sutinka galėjęs jam sužaloti abi plaštakas. Sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą.
4. Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo mama L. M. su sugyventiniu E. V. gyvena apie 3 metus, adresu (duomenys neskelbtini), turi 4 mėnesių amžiaus bendrą sūnų P. V.. Pats kartu su mama negyvena, gyvena pas savo draugę U. M., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai aplanko mamą. Iki minėto įvykio santykiai su E. V. buvo normalūs, tačiau pastarasis jam nepatinka. Mama pati nesugeba išspręsti konfliktinių situacijų su sugyventiniu, todėl kviečiasi jį, nors jis jai ne kartą sakė nenorintis kištis į jų tarpusavio santykius. 2022 m. vasario 13 d. jis buvo pas draugę, kai apie 22.50 val. paskambinusi mama paprašė atvažiuoti pas ją į namus, nes nebegali susitvarkyti su sugyventiniu. Apie 23 val. jis vienas automobiliu nuvyko pas mamą į namus. Buvo blaivus. E. V. neblaivus koridoriuje rūkė. Jis buvo nusiteikęs draugiškai ir nenorėjo su juo konfliktuoti. Pradėjo su juo kalbėtis, pasakė, kad namuose nekeltų triukšmo, nes yra mažas vaikas, o jei kas nepatinka, tegul negyvena. Mama įsikišo į jų pokalbį ir pasakė sugyventiniui susidėti daiktus ir išeiti. Tuo metu E. V. agresyvus nebuvo, tik necenzūriniais žodžiais koneveikė mamą, prie jo jai negrasino. Po to nuėjo į kambarį rinktis daiktų. Su mama ir jis nuėjo į tą kambarį, kur E. V. iš spintos lėtai dėjosi daiktus. Norėdamas, kad tai darytų greičiau, iš spintos išmetė jo rūbus ant sofos, stalo. E. V. tai nepatiko, jis pirmas jį pastūmė, o tada jis pastūmė E. V. ir jiedu susistumdė. Susistumdymo metu fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Tuo metu E. V. nugara nugriuvo ant sofos, o jis priekiu griuvo ant sofos ir kaire ranka prispaudė jį prie sofos. Grumtynių metu E. V. muistydamasis šonu atsisuko į jį ir tuomet jo rankoje pamatė peilį. Nors E. V. nebuvo atsistojęs ir ranką su peiliu greitai nuo jo atitraukė, tačiau jis, atstatęs kairės rankos delną į priekį, bandė išvengti sužalojimų peiliu. Peilio smaigalį nukreipęs į jo kairę ranką, E. V. dūrė jam vieną kartą į kairės plaštakos trečią pirštą bei peiliu kliudė dešinę ranką. Jis tikrai peiliu, o ne nagais pjovė jam ir į dešinę plaštaką. Jis net nespėjo sureaguoti. Dėl streso neprisimena, kiek kartų jam buvo įpjauta dešinė ranka, nepastebėjo iš kur E. V. pasiėmė peilį, bet mano, jog peilį galėjo pasiimti nuo sofos arba nuo grindų. Neprisimena, kaip peilis atrodė, todėl jo apibūdinti negali. Išsigandęs išbėgo su mama į lauką. Laikydamas peilį E. V. bėgo paskui juos, vijosi iki koridoriaus, į lauką neišbėgo, pasiliko namo viduje. Jis išsigando tokio elgesio, nesitikėjo, kad jį sužalos peiliu, todėl nuėjęs į garažą, iš ten pasiėmė kastuvą. Kastuvą pasiėmė tam, kad apsigintų nuo E. V.. Kadangi iš kairės plaštakos trečiojo piršto žaizdos stipriai bėgo kraujas, į namą nuėjo pro kitą galą, pasiėmė rankšluostį, apsivyniojo kairę plaštaką ir vėl išėjo į lauką. E. V. išėjus į lauką, kastuvu trenkė jam į kažkurį šoną. Dėl šoko neprisimena, ar E. V. pamatęs jį pirmas puolė jį peiliu, ar jis pirmas kastuvu jam trenkė. Nepamena, ar E. V. peilio smaigalį buvo nukreipęs į jį. Jis kastuvu E. V. trenkė ne mažiau dviejų kartų į kažkurį šoną. Kastuvas iškrito jam iš rankų, tuomet tą kastuvą pasiėmė E. V. ir išėjo iš kiemo. Pakartojo kastuvu E. V. trenkęs iš baimės būti dar kartą sužalotas peiliu, nes nežinojo jo ketinimų. Mama iškvietė policiją. Kad E. V. nepasišalintų, jį sekė. Nuolat palaikė ryšį telefonu su mama, jai sakė kur link eina E. V.. Šis ėjo laukais link Šiaulių. Eidamas rankose laikė ir peilį, ir kastuvą, paskui kastuvą numetė. Prie (duomenys neskelbtini) atvykę policijos pareigūnai E. V. sulaikė. Jo paties atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05746-22 dėl E. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. E. V. savo veiksmais jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra peiliu padarė pjautinę žaizdą kairės plaštakos III piršte, paviršinę pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje. Po įvykio jis buvo nuvežtas greitosios med. pagalbos automobiliu į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam susiuvo kairės plaštakos III pirštą. Po to jis dar lankėsi Centro poliklinikoje dėl žaizdos perrišimo. Apie 10 dienų buvo nedarbingas, šeimos gydytoja išrašė nedarbingumo pažymėjimą. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. V. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 3 metus, veda bendrą ūkį. Turi bendrą sūnų P. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). E. V., pasak liudytojos, dažnai vartoja alkoholį. 2021 m. vasario 7 d. jiedu su sugyventiniu pykosi dėl vaiko priežiūros. Ji visą dieną namuose tvarkėsi, gamino maistą, prižiūrėjo vaiką, jį patį sergantį slaugė, bet kai sugyventinio paprašė vaiką vakare užmigdyti, jis atsisakė tai daryti, ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ją sulaužys ir išeis iš namų, bet paskui vaiką pasiėmė ir užmigdė. Ji dėl sugyventinio tokio elgesio labai supyko, įsižeidė ir beveik savaitę su juo nesikalbėjo, tarp jų tvyrojo įtampa. Jos sūnus A. P. lyg ir gyvena pas ją, jo daiktai, rūbai yra jos namuose, grįžęs iš darbo jis pavalgo, padeda ūkio darbuose, bet vakare išeina pas draugę miegoti. Sugyventinio ir jos sūnaus santykiai nėra geri, jie vienas kito nemėgsta, pykstasi dėl visokių smulkmenų. 2022 m. vasario 13 d. sugyventinis apie 21.45 val. iš darbo grįžo neblaivus. Pereinamuoju kambariu, kur tuo metu buvo ji su vaiku, vaikščiodamas į lauką parūkyti jis be jokios priežasties pradėjo prie jos kabinėtis, koneveikti ją. Iš pradžių ji į tai nekreipė dėmesio. Vaiką užmigdžiusi nuėjo pas sugyventinį ir pasakė kambaryje būti tyliai. Suprato, kad jis vienas kambaryje gėrė alų, nes pamatė nugertą alaus butelį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, sugyventinis ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, pasakė išeisiantis iš namų, grasino padegsiantis, susprogdinsiantis jos namus. Jos mušti nepuolė. Grasinimus suprato, kaip nerealius, tai girto žmogaus spontaniškai išsakyti neapgalvoti žodžiai. Sūnus A. P. tuo metu buvo pas draugę ir, norėdama, kad sūnus sudrausmintų sugyventinį paskambinusi paprašė grįžti namo. Apie 23 val. sūnus automobiliu grįžo namo. Tuo metu koridoriuje sugyventinis rūkė. Iš pradžių sūnus su juo kalbėjo taikiai, liepė apsiraminti, bet šis kuo toliau, tuo labiau agresyvėjo, todėl abu su sūnum paprašė jo išeiti iš namų. Sugyventinis pasakė einantis į kambarį pasiimti daiktų. Jie irgi nuėjo iš paskos. Sugyventinis kambaryje į maišelį pradėjo dėtis savo daiktus, o jie jam to daryti netrukdė. Sūnui nesakė sugyventinį išmesti pliką, basą. Sūnus, pasak liudytojos, sugyventiniui netrukdė rinktis daiktų, tik skubino jį tai daryti greičiau. Kaip suprato, sugyventinis nenorėjo išeiti iš namų, daiktus rinkosi lėtai. Netekęs kantrybės jos sūnus iš spintos išėmė lentyną su sugyventinio rūbais ir juos išvertė ant žemės. Tada sugyventinis labai supyko, jie apsistumdė, kibo vienas kitam į atlapus ir nugriuvo ant lovos. Sūnus ranka prispaudė jos sugyventinį prie lovos. Viskas vyko labai greitai. Sūnus staigiai atšoko nuo E. V. ir iškart išbėgo į lauką. Tada ji sugyventinio rankoje pastebėjo peilį. Iš kur jį pasiėmė ji nematė, peilio geležtė buvo kruvina, pamatė ant grindų pritaškyto kraujo, nesuprato, kas įvyko. Peilio ilgis buvo apie 30 cm, geležtė plati, rankena rudos spalvos. Nematė, kad sugyventinis būtų dūręs peiliu jos sūnui. Laikydamas peilį rankoje sugyventinis išbėgo į lauką, paskui vėl sugrįžo ir vėl išbėgo. Ji taip pat išbėgo į lauką. Tuo metu sūnus buvo daržinėje, ieškojo kastuvo, ji jo klausė, iš kur čia kraujas. Sūnus jai pasakė, kad E. V. peiliu jam perpjovė ranką. Tuomet pamatė kruviną sūnaus kairės rankos plaštaką, kurią vėliau jis apsivyniojo virtuviniu rankšluosčiu, nes labai bėgo kraujas. Ji iškvietė policiją. Nešinas kastuvu sūnus ėjo link namo, tada E. V., jau apsirengęs ir laikydamas rankoje peilį, išėjo į kiemą. Kaip suprato, ruošėsi išeiti. Kieme sugyventinis pradėjo gaudyti jos sūnų, nes šis bandė jį sulaikyti iki atvažiuos policijos pareigūnai. Sūnus mosikavo kastuvu. Ji nematė, kad sūnus kastuvu būtų trenkęs jos sugyventiniui, nes nuėjo į kambarį prie vaiko. Sugyventinis jo kieme su peiliu rankoje nesivaikė, jos nepuolė. Nuėjusi į kambarį nebematė, kas kieme vyko toliau. Jos žiniomis, sūnus nusekė jos sugyventinį iki (duomenys neskelbtini), kur šis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
6. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK) tyrėjo 2022 m. vasario 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas nustačius, kad 2022 m. vasario 13 d., apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,13 promilės) E. V. peiliu sužalojo sugyventinės sūnų A. P., sukeldamas jam fizinį skausmą.
7. A. P. protokolu-pareiškimu užfiksuota, jog 2022 m. vasario 13 d., apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto metu mamos L. M. sugyventinis E. V. peiliu jam tyčia dūrė vieną kartą į kairės rankos delną, sužalojo pirštą bei sukėlė fizinį skausmą, todėl prašo E. V. nubausti įstatymo nustatyta tvarka.
8. 2022 m. vasario 14 d. apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta –gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota.
9. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2022 m. vasario 13 d. 23.35 val. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono PK užregistruotas L. M. pranešimas, jog agresyvus vyras peiliu puolė pranešėją ir sūnų, sūnus sužalotas, kraujuoja. 2.16 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl kairės rankos piršto žaizdos 00.12 val. GMP ekipažo atvežtas blaivus, peiliu sužalotas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).
10. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad pagal L. M. pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje įvykio vietoje A. P. paaiškino, kad 2022 m. vasario 13 d., apie 23 val., kilus konfliktui su mamos L. M. sugyventiniu E. V., jiedu susistumdė ir šis peiliu dūrė jam vieną kartą į kairės rankos delną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis buvo pristatytas į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. L. M. paaiškino, kad kilus konfliktui su neblaiviu sugyventiniu E. V., baimindamasi sugyventinio piktybiško elgesio, ji paskambino sūnui prašydama grįžti namo. Grįžęs jis paprašė patėvio išeiti, tačiau šis tai padaryti atsisakė, dėl ko ir kilo konfliktas, jiedu apsistumdė ir E. V. peiliu sužalojo A. P. ranką. E. V. nustatytas 1,13 promilės girtumas.
11. 2022 m. vasario 14 d. asmens apžiūros protokolu atlikus A. P. apžiūrą, nustatyta, jog abi jo rankos subintuotos, kairėje rankoje po bintu matomas įpjovimas.
12. Specialisto išvada Nr. G 224/2022(04) konstatuota, kad A. P. nustatyti sužalojimai: pjautinė žaizda kairės plaštakos III piršte, paviršinės pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, aštriu (-iais) pjaunančiu (-iais) daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. A. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.
13. 2022 m. vasario 14 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. V. pateikė peilį.
14. 2022 m. kovo 21 d. daiktų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota E. V. pateikto peilio apžiūra, nurodyti jo požymiai bei tai, jog ant peilio koto ir geležtės matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują.
15. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius 2022 m. vasario 24 d. pranešimu pateikė centro informacinėje sistemoje 2022 m. vasario 13 d. 23.30 val. užfiksuotą telefoninį pranešimą.
16. 2022 m. vasario 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolu atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris, prisistačiusi L. M. pasakė norinti iškviesti policiją, nes girtas vyras su peiliu laksto, sužalojo sūnų, ją irgi puolė. Pranešėja prašo paskubėti, kadangi vyras nori išeiti iš namų, o sūnus bando neleisti.
17. 2022 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų BODY kameromis daryti vaizdo įrašai, pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes su E. V. bei A. P.. Pastarasis, be kita ko, nurodo, kad jam dūrė peiliu į ranką, matyti rankšluosčiu aprišta jo ranka, teigia „lopetą“ pasiėmęs gintis. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuotas pareigūnų bendravimas su L. M., kuri pareigūnams pasakoja apie vykusį konfliktą, nurodo, jog sugyventinis E. V. parėjo girtas, ją koliojo, jai grasino, todėl ji išsikvietė sūnų, o atvykęs sūnus sugyventinį ramino, jie susimušė, susistumdė, sugyventinis puolė sūnų, šis bandė jį išvaryti ir sugyventinis sūnui peiliu pataikė į ranką.
18. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Administravimo skyriaus 2022 m. kovo 22 d. pranešimu Nr. 40-G-8018 byloje pateikta informacija, jog už nukentėjusiojo A. P. gydymą sumokėta 81,88 Eur.
19. Iš pinigų pervedimo kvito kopijos matyti, jog E. V. 2022 m. balandžio 1 d. atlygino 81,88 eurų žalą Valstybinei ligonių kasai.
20. Byloje pateiktu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. baudžiamojo įsakymo nuorašu patvirtinta, jog A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl 2022 m. vasario 13 d. nukentėjusiajam E. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
21. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
22. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir E. V. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, E. V. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. E. V. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas padarė A. P. sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. E. V. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
24. Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta.
25. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti E. V. kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų areštą. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti E. V. 40 parų arešto bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 8, 10 punktais, atidėti 6 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą, įpareigojus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmę laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką.
26. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
27. E. V. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškus inkriminuojamai nusikalstamai veikai – BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusikaltimus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas, nuobaudą įvykdęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Dirba (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir ta, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
28. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustačius didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
29. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką E. V. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 13 d., 23.55 val. iki 2022 m. vasario 14 d., 12.52 val. (1 para) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 1 arešto parą.
30. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalis nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
31. E. V. teisiamas trečią kartą, ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu jam skirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas už važiavimą be bilieto, baudas sumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba (duomenys neskelbtini), kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bausmės vykdymą kaltinamajam atidėjus 6 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą.
32. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
33. 2022 m. vasario 14 d. nutarimu E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.
34. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– peilis, saugomas Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, sunaikintinas;
– kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos medžiagos, paliktinas saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką E. V. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2022 m. vasario 13 d., 23.55 val. iki 2022 m. vasario 14 d., 12.52 val. (vieną parą) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) arešto parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 10 punktu, E. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad E. V. privalo: būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Išaiškinti E. V., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– peilį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti;
– kompaktinį diską, pridėtą prie bylos medžiagos, palikti saugoti su bylos medžiaga.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.