Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-07 · Civilinė byla Nr. e2-18867-466/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
e2-18867-466/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13220-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
T. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18867-466/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13220-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. T. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo T. T. 2270,64 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti 2019 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį Ford Transit FT 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuodamas sustojusią transporto priemonę nesilaikė reikalingo atstumo, ją kliudė ir apgadino. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 2270,64 Eur dydžio draudimo išmoką automobilio KIA Motors Sportage savininkui. Ieškovė, įgyvendindama jai įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui siuntė pretenziją apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs 2270,64 Eur išmokėtą draudimo išmoką, nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2270,64 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2270,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 51,00 Eur žyminis mokestis, ieškovės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2270,64 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas