Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. S. apeliacini skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. vieneriems metams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. S. nuteistas už tai, kad jis 2008-07-30 apie 16.30 val., adresu Vilniuje, Pamenkalnio ir Kudirkos gatviu sankryžoje, automobiliu stovejimo aikšteleje, su atsuktuvu išlauže automobilio „Fiat Ducato", valst. Nr. AA-DB 950 vairuotojo puses dureliu spynele ir iš automobilio salono pagrobe navigacine sistema GT-35-3D, kurios verte 160 euru (552.4 Lt), bei mobilaus ryšio telefona „Siemens ME45", kurio verte 10 euru (34.5 Lt), tokiais savo veiksmais pasikesino pagrobti nukentejusiajam D. G. Bose priklausanti turta už 170 euru ( 586.90 Lt).

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. S. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 1 d. nuosprendis teisetas ir pagristas.

Apeliantas skunde, negincydamas kaltes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo paskirti švelnesne bausme. Nors nuteistasis S. S. gincija jam paskirta bausme, taciau apeliacines instancijos teismo nuomone, paskirtoji bausme yra teisinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todel nera per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, kaltes forma, nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – anksciau teistas 4 kartus, už šias veikas skirtos bausmes (laisves atemimas) teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei nepadare. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, budamas jauno amžiaus niekur nedirba, nesimoko, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimu darymas yra jo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis.

Teismas nuosprendyje išsamiai nurode nuteistojo S. S. bausmes rušies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu buvima. Kadangi nuteistasis S. S. pasikesino pagrobti svetima turta budamas apsvaiges nuo narkotiniu medžiagu, todel šia aplinkybe teismas pripažino atsakomybe sunkinancia. Skirdamas bausme teismas ivertino tai, kad nuteistasis S. S. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas padejo greiciau išaiškinti nusikaltima ir byla perduoti teismui pagreitinto proceso tvarka, todel pastaraja aplinkybe teismas laike atsakomybe lengvinancia. Todel apelianto teiginys, kad savo kalte pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi del padaryto nusikaltimo, yra atmestinas, kadangi kaip mineta, skiriant bausme, teismas i šias aplinkybes atsižvelge.

Apelianto prašymas sušvelninti jam paskirta bausme grindžiamas ir tuo, kad vagyste ivykdyta nebuvo, o buvo tik pasikesinta i svetima turta. Apeliacines instancijos teismas ši skundo argumenta atmeta kaip nepagrista. Baudžiamasis istatymas numato, kad už pasikesinima gali buti baudžiama taip pat kaip ir už baigta nusikalstama veika. Teismas, skirdamas bausme už pasikesinima padaryti nusikalstama veika, privalo vadovautis bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Pažymetina, kad istatyme nenumatyta konkreti skirtinos bausmes rušis ar dydis už rengimasi ar pasikesinima padaryti nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, taciau turi buti atsižvelgiama i: 1) kaltininko padarytu veiksmu pavojinguma; 2) i tai, kiek nusikalstamas ketinimas igyvendintas; 3) priežastis, del kuriu nusikalstama veika nepabaigta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. S. bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, i šias aplinkybes atsižvelge.

Be to, nors apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, taciau jis padarytas veikiant tiesiogine tycia, iš savanaudišku paskatu, S. S. nusikalto turedamas neišnykusi teistuma, kas pagal baudžiamaji istatyma vertinama nusikaltimu recidyvu (LR BK 27 str. 1 d.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme, todel kolegija laiko, kad sutinkamai su BK 54 str. bei BK 57 str. nuostatomis, nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe.

Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo S. S. apeliacini skunda atmesti.