Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui E. Ž., tretiesiems asmenims A. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp L. Ž. ir E. Ž., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž. palikti santuokinę pavardę Ž., atsakovui E. Ž. pavardę Ž..

3. Įpareigoti ieškovę L. Ž. atsiskaityti su šiais kreditoriais:

- A. B., ašmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini).

- Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), įmonės kodas 188659752, adresas Vasario 16-osios g. 14 Vilnius.

4. Bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu E. Ž. sudarė (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimusių vaikų neturi. Sudarę santuoką kartu gyveno tiktai tris mėnesius. Labai greitai abu suprato, kad santuokos sudarymas buvo klaida, kad dėl charakterių skirtumo, dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą jų tolesnis gyvenimas kartu yra negalimas. Su atsakovu kartu gyveno labai trumpai, per tą laiką santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį reikėtų padalinti nutraukiant santuoką, neįgijo. Dalintino kilnojamojo turto taip pat nėra, todėl nutraukiant santuoką neturi jokio turto, kurį reikėtų padalinti. Ieškovė turi skolų. Antstolio N. A. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas pagal šiuos dokumentus: vykdomoji byla Nr. 0165/18/00634, išieškotojas A. B., likusi išieškoti skola su palūkanomis yra 8802,76 Eur; vykdomoji byla Nr. 0165/18/01315, išieškotojas VMI prie FM, likusi išieškoti skola 10,00 Eur. Šios skolos yra ieškovės asmeninės skolos. Kreditoriai apie santuokos nutraukimą yra informuoti tinkamai. Atsakovas taip pat turi skolų, bet nežino kiek ir kam jis yra skolingas. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra darbingi, kiekvienas pajėgus savimi pasirūpinti. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, jo neteiks ir atsakovui, kadangi tam nėra jokio teisinio ir moralinio pagrindo.

Ieškovės L. Ž. atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko pilnai, prašo jį tenkinti. Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės L. Ž. ir atsakovo E. Ž. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Kartu gyveno labai trumpai. Šalys nemato perspektyvos gyventi kartu. Santuokoje įgyto turto neturi. Ieškovė turi kreditorių, kurie yra jos asmeniniai kreditoriai. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra darbingi, kiekvienas pajėgus savimi pasirūpinti, todėl išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Abu asmenys yra veiksnūs. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž. palikti santuokinę pavardę Ž., atsakovui E. Ž. pavardę Ž..

Atsakovas E. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei privalomoje mediacijos procedūroje, nei teisme nedalyvavo, savo pozicijos santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės klausimu neišreiškė. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2023 m. spalio 16 d. Atsakovo laikymasis pasyvios pozicijos leidžia daryti išvadą, kad jis ieškiniui neprieštarauja, sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta pagal ieškovės reikalavimą pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.

Trečiasis asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas E. Ž. įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis neturi. Ieškovės L. Ž. įsiskolinimas kreditoriui VMI prie FM laikytinas jos asmenine prievole ir turėtų būti tenkinamas iš jai tenkančios turto dalies ar kitų jo pajamų. VMI prie FM neprieštarauja dėl ieškinio dėl santuokos nutraukimo tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Ž. ir E. Ž. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo faktas patvirtinamas pateiktu į bylą Santuokos sudarymo įrašu. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktiniai dalintino bendrai įgyto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė L. Ž. ieškiniu reikalauja nutraukti santuoką su atsakovu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Privalomoji mediacija iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo pasibaigė be rezultatų, kadangi E. Ž. nesutiko pasinaudoti šia priemone.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio).

Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys stengtųsi, kad šeima ne tik fiziškai gyventų kartu, tačiau ir būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokos metu turėta Ž. pavardė, atsakovui – Ž. pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių pobūdžio

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis šalys santuokoje gyveno trumpai, todėl dalintino nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto nėra įgiję.

Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti ją atsiskaityti su kreditoriais: A. B. ir VMI prie FM. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje vykdomas išieškojimas iš L. Ž. išieškotojų A. B. ir VMI prie FM naudai pagal išduotus vykdomuosius raštus, L. Ž. jau yra įpareigota grąžinti skolas išieškotojams, šios prievolės yra asmeninės ieškovės L. Ž. prievolės. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovės reikalavimas dar kartą šias prievoles pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 1dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 310,00 Eur, žyminis mokestis sudaro 109,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21,26 Eur, jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys iš esmės patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės L. Ž. ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „Ž.“, atsakovui pavardę „Ž.“.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 310,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – pašto išlaidos).

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.