Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-12 · Byla Nr. ATP-1385-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-12
Bylos Nr.
ATP-1385-487/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1395-487/2012Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 250 Lt bauda, taip pat S. P. pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., S. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3750 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. birželio 7 d., apie 18 val. 50 min., Draugystės gatvėje, ties namu nr. 17, Elektrėnuose, vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Omega valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo ir, nepalikęs tarpo iš šono, kliudė tris automobilius ir juos apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Tokiais veiksmais S. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde S. P. atstovas Mindaugas Zalepūga prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarimą ir nutraukti bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d.

Skunde nurodoma, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl S. P. kaltės. Teigia, kad, sprendžiant klausimą dėl S. P. kaltės, padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Anot apelianto, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Aptariamu atveju, byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad S. P. sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. S. P. nuosekliai nurodė, jog įvykio metu dėl sveikatos pablogėjimo jam pasidarė bloga, aptemo akyse ir tolimesnių įvykių jis neatsimena bei negali paaiškinti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu S. P. teismui taip pat paaiškino, jog įvykio dieną alkoholio jis nevartojo, o aptariamo įvykio metu dėl intensyvaus nugaros skausmo negalėjo tinkamai suvokti aplinkos. Apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais liudytojos N. L. parodymais, kuri, rašydama paaiškinimą policijos pareigūnams, iš karto po eismo įvykio nurodė, kad po kontakto su S. P. automobiliu ji nesustojo ir nuvažiavo toliau keliolika metrų ir tik tada sustojo. Tuo tarpu liudydama teisme, liudytoja nurodė, kad po kontakto su nubaustojo automobiliu ji iš karto sustojo ir išlipo iš automobilio. Be to, pažymi, kad pirminiuose paaiškinimuose liudytoja N. L. nurodė, jog ji su S. P. ir jo bendrakeleiviu nenorėjo kalbėtis, nepaaiškindama jokių tokio savo elgesio motyvų. Tačiau liudydama teisme, pastaroji sakė, kad S. P. neva „laužėsi" į jos automobilį ir jai grasino. Apeliantas pažymi, jog toks liudytojos N. L. parodymų nenuoseklumas ir tarpusavio prieštaravimai šioje byloje turi esminę reikšmę, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė pareigos šių prieštaravimų pašalinti, t.y. buvo padarytas procesinių normų pažeidimas, turėjęs esminės įtakos, priimant skundžiamą nutarimą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra pateikti duomenys, jog minimo eismo įvykio metu kartu su S. P. važiavo dar vienas asmuo, kuris betarpiškai matė visas įvykio aplinkybes ir kurio parodymai yra reikšmingi tiesai byloje nustatyti, tačiau nei institucija surašiusi Protokolą, nei pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos apklausti kartu su S. P. važiavusio asmens. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytoju tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio asmens, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos.

Nurodo, jog apgadinimai, esantys ant S. P. ir nukentėjusiųjų automobilių, tuo atveju jeigu jie būtų tarpusavyje techniniu požiūriu suderinami, reikštų tai, kad tarp minimų automobilių yra buvęs kontaktas, tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad asmuo suvokė, buvus eismo įvykį, ir sąmoningai iš jo pasišalino. Pažymi, jog S. P. neturėjo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jo vairuota transporto priemonė turėjo tiek galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, tiek techninės apžiūros aktą, o pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti teiginiai apie nubaustojo visišką girtumą yra niekuo nepagrįsti.

S. P. atstovas atkreipia dėmesį į tai, jog ATPK 33 straipsnis numato, kad asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinė administracinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę nuobaudą nubaustajam, ją subendrino ne apėmimo būdu kaip, kad numato LR ATPK 33 straipsnis, o prie paskirtosios didesnės baudos pridėjo paskirtąją mažesnę baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato Elektrėnų policijos komisariato įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą.

Teigia, jog priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas nutarimą pagrįstai vertino tiek byloje esančius atskirus įrodymus, tiek jų visumą. Pažymi, jog S. P. keliama versija, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne dėl to, jog siekė išvengti administracinės atsakomybės, o dėl to, kad nesuprato sukėlęs eismo įvykį, yra vertintina kritiškai kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

D. S. P. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog S. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas A. K. tiek savo tarnybiniame pranešime (b.l. 8-10), tiek apklaustas liudytoju teismo posėdyje, nurodė, kad 2012-06-07, apie 18. 50 val., nuvykus į įvykio vietą, joje buvo tik automobilio Mercedes vairuotoja N. L., kuri paaiškino, jog automobilio Opel Omega vairuotojas buvo visiškai girtas ir, apgadinęs kitus automobilius, pasišalino iš įvykio vietos. Pagal įvykio vietoje buvusių automobilių išdėstymą buvo nubraižyta schema. Apžiūrėjus automobilius, ant jų aiškiai matėsi apgadinimai, kurie buvo nufotografuoti. Automobiliams buvo pažeisti priekiniai bamperiai, ratų arkos, vietos prie žibintų ir valstybinių numerių. Ant apgadintų automobilių matėsi automobilio Opel Omega dažai. Ant automobilio Opel Omega taip pat matėsi švieži įbrėžimai, apgadintų automobilių dažai.

Analogiškas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. V. (b.l. 72)

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos matyti, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja N. L. parodė, jog ji, važiuodama Draugystės gatve, Elektrėnuose, pamatė, kaip automobilis manevruodamas kliudė kitą automobilį. Ji sustojo. Manevravęs automobilis užgeso. Tada ji, manydama, kad važiuoti saugu, vėl pradėjo važiuoti, tačiau tas automobilis užsivedė, pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į jos automobilį. Ji sustojo ir išlipo iš automobilio. Tuo metu kito automobilio vairuotojas, važiuodamas atbulas, kliudė dar vieną automobilį. Ji atsisėdo į savo automobilį, užsirašė ją kliudžiusio automobilio valstybinius numerius ir iškvietė policiją. Tuo metu iš kliudžiusio automobilio išlipo vairuotojas ir keleivis, pradėjo jai grasinti, keiktis, daužė kumščiais jos automobilio langus, liepė jai išlipti. Jie buvo visiškai girti, vairuotojas nugriuvo ir gulėjo, po to žmonės jį pakėlė ir jis nuėjo. Kai atvažiavo policija, vairuotojo jau nebuvo. Iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes N. L. nurodė 2012-06-07 pirminiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 11).

Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad N. L. iš esmės nuosekliai nurodė jai žinomas eismo įvykio aplinkybes, tas pačias aplinkybes iš karto po įvykio įvardino atvykusiems policijos pareigūnams, kas matyti iš jų tarnybinių pranešimų ir parodymų teismo posėdyje. Apelianto skunde akcentuojami skirtumai dėl N. L. nurodytų aplinkybių apie automobilio sustojimo momentą ir nebendravimo su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu priežastis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad liudytos N. L. parodymai yra nenuoseklūs, šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimui nėra reikšmingos. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą ir konstatuodamas S. P. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, pagrįstai rėmėsi N. L. parodymais.

Liudytojas A. S. tiek pirminiame savo paaiškinime (b.l. 12), tiek teismo posėdyje nurodė, kad prie savo automobilio pastebėjęs policijos pareigūnus, išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Jo automobilis Audi A4 juodos spalvos buvo apgadintas. Buvo apgadintas galinis bamperis - apdraskyti dažai ir galinis dangtis. Matė, kad buvo dar apgadinti ir kiti automobiliai: Audi A4 ir Mercedes. Įvykio vietoje susirinkę žmonės sakė, kad automobilius apgadino neblaivus automobilio Opel Omega vairuotojas, kuris su keleiviu iš įvykio vietos pabėgo.

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiūros aktų (b.l. 22-26), fotonuotraukų, eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai: Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz 200 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš fotonuotraukų, darytų įvykio vietoje (b.l.69) taip pat aiškiai matyti automobilio Opel Omega (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) švieži įbrėžimai, šviesiai žalsvi Automobilio Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažai. S. P. automobilio įbrėžimų ir kitų automobilių apgadinimų vietos sutampa. Be to, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ir iš apeliacinio skundo, paties eismo įvykio fakto neneigė ir pats S. P..

Pažymėtina, jog automobilis Opel Omega (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. P., iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas, taip pat nurodyta, kad apgadinta jo priekinė dalis, kairė pusė, dešinės pusė, galinė dalis (b.l.26).

S. P. teismo posėdyje nurodė, kad Draugystės g. 17 namo kieme jam labai suspazmavo nugarą, nes turi stuburo išvaržą. Tuo metu jis prasilenkė su automobiliu Mercedes ir atbuline eiga pastatė savo automobilį tarp dviejų kieme stovėjusių automobilių Audi A4. Jis buvo blaivus. Tada skausmas praėjo ir jis išlipęs iš automobilio nuėjo tvarkyti savo reikalų, nepajautė, kad būtų susidūręs su kokiu nors automobiliu ar parkuojantis kliudęs kieme stovinčius automobilius bei nesuprato, sukėlęs autoįvykį.

S. P. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. N. L. akivaizdoje automobilis, kurio valstybinius numerius ji užsirašė ir pranešė policijos pareigūnams, kliudė vieną automobilį, tada kliudė jos vairuotą automobilį, po to kliudė dar vieną automobilį. Pagal N. L. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti, įvertinti, palyginti keturių automobilių apgadinimai ir konstatuota, kad tarp jų buvo N. L. nurodyto pobūdžio kontaktas. Visų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo N. L. nurodyta įvykių seka.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiosios parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos.

Apeliacinio skundo argumentas, kad S. P., neneigdamas, jog galėjo kontaktuoti su kitu automobiliu, dėl stiprių stuburo skausmų nesuprato apie galimai buvusį kontaktą ir iš įvykio vietos pasitraukė, neturėdamas tyčios išvengti atsakomybės, atmestinas. Surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad S. P. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį - jis vienas po kito apgadino tris automobilius, anot N. L., būdamas girtas, išlipęs iš savo automobilio, daužė jos automobilio langus, keikėsi, grasino, reikalaudamas jos išlipti iš automobilio. Aplinkybę apie eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo girtumą patvirtino ir liudytoju apklaustas kito apgadinto automobilio savininkas A. S.. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, jog nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė didesnių sužalojimų, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. P. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra pateikti duomenys, jog minimo eismo įvykio metu kartu su S. P. važiavo dar vienas asmuo, kuris betarpiškai matė visas įvykio aplinkybes ir kurio parodymai yra reikšmingi tiesai byloje nustatyti, tačiau teisme jis nepagrįstai nebuvo apklaustas. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdžiuose dalyvavo tiek S. P., tiek jo atstovas, jie turėjo galimybę teikti prašymus teismui, tame tarpe apklausti liudytojais asmenis, galinčius paaiškinti apie bylos aplinkybes, tačiau prašymo apklausti minėtą liudytoją jie teismui nepateikė.

Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Dėl LR ATPK 33 str. 2 d. taikymo

Apeliaciniame skunde S. P. atstovas Mindaugas Zalepūga nurodo, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, nepagrįstai pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrino sudėjimo būdu ir paskyrė neteisingą galutinę nuobaudą – 3750 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones 4 metams. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, jog, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo (sunkesnis iš S. P. padarytų teisės pažeidimų) padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutarimu, S. P. paskirdamas galutinę nuobaudą 3750 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones 4 metams, ATPK 33 str. 2 d. nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. P. atstovo Mindaugo Zalepūgos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė