- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-25
- Bylos Nr.
- N-444-1101-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutarties T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu T. M. paskirta administracinė nuobauda – 1750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 21 mėnesiui už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Nuobauda paskirta už tai, kad T. M. 2006 m. gruodžio 7 d. 19 val. 16 min. kelio Vilnius – Klaipėda 174 kilometre vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis).
II.
T. M. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą neskirant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sumokėjo paskirtą baudą. Atėmimas teisės vairuoti transporto priemones yra pernelyg griežta bausmė, paliesianti ne tik jį patį, bet ir jo šeimos narius. Pareiškėjo darbas esąs tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu (dirba vairuotoju IĮ „Drola“ autodujos), jis išlaikąs ne tik savo šeimą, bet ir vaiką iš pirmosios santuokos bei invalidą tėvą, kurį reikia vežioti pas gydytojus. Vairuotojo pažymėjimą turįs nuo 1970 metų ir nei karto nebuvęs baustas už vairavimą esant neblaiviam.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs T. M. skundą, 2007 m. sausio 18 d. nutartimi jį patenkino iš dalies – pakeitė Institucijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimą, sutrumpindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 18 mėnesių.
Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog T. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje. Šio pažeidimo neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti. Ji sukuria nubaustam asmeniui tam tikrus suvaržymus; kaltas asmuo dėl nuobaudos taikymo yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Nuobaudos taptų beprasmės jei nedarytų pažeidėjui tam tikro poveikio. Nors skunde teismui T. M. nurodė, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad jis iš užimamų pareigų IĮ „Drola“ autodujos yra atleistas, kitų įrodymų, patvirtinančių tai, kad jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis susijęs su automobilio vairavimu, T. M. teismui nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nuomone, T. M. skunde nurodytos aplinkybės (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė sveikatos žinių kursą, moka alimentus vaiko išlaikymui ir rūpinasi invalidu tėvu) nesudaro pagrindo netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau sudaro pagrindą sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
IV.
Apeliaciniu skundu T. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ATPK 30-1 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į apelianto šeimos pajamas, jam paskirta 1750 Lt bauda yra pakankamai didelė nuobauda. Atėmimo teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimas 3 mėnesiais esąs formalus jo skundo patenkinimas, jis nieko nekeičia, nes pusantrų metų jo teisės išliks suvaržytos. Nors įstatymais siekiama auklėti pažeidėją, taikoma nuobauda neturi paliesti kitų asmenų interesų ir suvaržyti jų teisių. Paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pažeidžia apelianto šeimos, kurios vienintelis išlaikytojas jis yra, interesus. Šiuo metu apeliantas vėl dirba IĮ „Drola“ autodujos, jo darbas susijęs su automobilio vairavimu, todėl, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti darbinių funkcijų. Padarytą pažeidimą jis pripažįstąs, tačiau jokio nusikaltimo neįvykdė, autoįvykio nesukė, nepadarė jokios žalos, todėl mano, kad paskirtoji nuobauda yra pernelyg griežta. Tokios griežtos nuobaudos teismai neretai neskiria net nagrinėdami baudžiamąsias bylas dėl autoįvykių, sukėlusių daug sunkesnes pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad T. M. skunde išdėstytos aplinkybės nėra pagrindas netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes darydamas pažeidimą jis turėjo numatyti jo galimas neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo šeimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje. Šis pažeidimas (transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam) yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą šios visuomenės nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007).
ATPK 126 straipsnio 2 dalyje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu ATPK 30-1 straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Tokio pobūdžio aplinkybių, priešingai, nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Prašymą neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantas grindžia socialinio pobūdžio aplinkybėmis – tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Apeliantas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, suvokdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kliudys jam atlikti darbines funkcijas, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, tuo prisiimdamas atsakomybę už kilusias pasekmes. Aplinkybei, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali sukelti apeliantui ir jo šeimos nariams neigiamų padarinių, kadangi apeliantas negalės atlikti darbinių funkcijų, šiuo atveju negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantas yra įdarbintas IĮ „Drola“ autodujos autošaltkalviu, pagal neterminuotą darbo sutartį (b.l. 37), taigi nuobaudos galiojimo metu jis neliks be pragyvenimo šaltinio.
Apelianto argumentas, kad vairuodamas neblaivus jis realiai niekam grėsmės nesukėlė, kadangi nesukėlė autoįvykio ir nepadarė jokios žalos, teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu. ATPK 126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo pavojingumas siejamas ne su neigiamų pasekmių kitų asmenų turtui ar sveikatai atsiradimu, o su jų atsiradimo galimybe. Neblaiviam vairuotojui sukėlus autoįvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta laikantis ATPK nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir pagrįstai nenustačius pagrindo taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.