Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023-12-28 nutarimu Nr. 30-ANR_N-15176-2023 O. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda – 490 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2023-11-07 08 val., (duomenys neskelbtini) būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nusižengimo ROIK: 23210755148, tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus pakartotinai, per numatytą penkių darbo dienų laikotarpį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2022-12-14 19.08 val., (duomenys neskelbtini) 2,47 km, vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę „Renault Trafic“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Tuo nevykdė Saugos eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.4. Pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo faktas ir gavimo laikas yra būtini administracinio nusižengimo numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje sudėties elementai Administracinei atsakomybei kilti pagal ANK 431 straipsnį yra būtina nustatyti pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo faktą. Jei asmuo nėra gavęs pranešimo, jam negali kilti atsakomybė dėl pranešime prašomos informacijos nepateikimo. Vien tyrimą atliekančios institucijos pranešimo išsiuntimas, neturint patvirtinimo apie pranešimo gavimą (įteikimą), negali sukelti administracinės atsakomybės asmeniui, kuris tokio parnešimo nėra gavęs.

4.5. ANK 573 straipsnis reglamentuoja šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Todėl prašymo pateikti informaciją įteikimui juridiniam asmeniui negali būti taikomos ANK 573 straipsnio nuostatos, o gavimo fakto patvirtinimą turi užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija. Pranešimo įteikimas juridinio asmens vadovui yra institucijos pareiga, ir atsakomybė negali būti perkelta asmeniui, kuris net nėra administracinio nusižengimo teisenos dalyvis.

4.6. Būtina nustatyti ir subjektyvųjį nusižengimo požymį – kaltę, kuri taip pat yra būtinas administracinio nusižengimo sudėties elementas. Nežinantis apie reikalavimą pateikti informaciją, asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, kadangi nėra asmens kaltės - būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau ir – institucija) 2024-03-19 atsiliepimu į apeliacinį skundą (procesinis dokumentas Nr. DOK-3678) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo visas aplinkybes bei bylos medžiagą ir pagrįstai netenkino skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. Pažymi, kad tiriant ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą administracinio nusižengimo protokolas nebuvo automatiškai suformuotas registre, o buvo atliekamas papildomas tyrimas ir tik jį baigus bei nustačius nusižengimą buvo surašyti ir išsiųsti procesiniai dokumentai. Todėl ANK nuostatos dėl 611 straipsnio 5 dalyje nustatyto 60 dienų kalendorinio termino protokolo ar pranešimo išsiuntimui šiuo atveju nėra aktualios ir netaikytinos. O. R. atstovo skundo teiginiai, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant administracinės atsakomybės ir procesines nuostatas yra grindžiami tik jo subjektyviu vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Apeliaciniame skunde, visų pirma, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaisė nuo 2023-06-24 įsigaliojusio ANK 611 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tačiau aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

10. Pastebėtina, jog analogiški argumentai dėl ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto 60 dienų termino buvo pateikti ir apylinkės teismui, nagrinėjusiam institucijos 2023-12-28 nutarimo teisėtumo, pagrįstumo klausimą. Matyti, kad į aptariamus apeliacinio skundo argumentus skundžiamoje nutartyje yra iš esmės motyvuotai atsakyta. Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad ANK 611 straipsnio 5 dalis įsigaliojo nuo 2023-06-04, o administracinis nusižengimas, dėl kurio transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo siunčiamas pranešimas, prašant pateikti transporto priemonę vairavusio asmens duomenų, padarytas dar 2022-12-14, todėl nagrinėjamam atvejui buvo taikytinos ANK 39 straipsnio nuostatos, numatančios, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą institucijos atstovas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog aptariamu nebuvo galimas automatinis procesas dėl būtinumo sutikrinti ir papildyti duomenis, kurie buvo būtini procesiniams dokumentams suformuoti, kuo leidžia įsitikinti ir teisminiam svarstymui atsiųsta administracinio nusižengimo ROIK: 23226053297 medžiaga, tarp kurios ir siųsti pranešimai, užklausos ir kt. (b. l. 15-27). Taigi nebuvus sąlygų automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuoti administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo dėl poreikio atlikti papildomus tyrimo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad administracinio nusižengimo teisena, nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (užfiksavimo dienos) buvo vykdoma, nesilaikant numatytos administracinių nusižengimų teisenos tvarką reglamentuojančių teisės normų. Aplinkybė, jog administracinio nusižengimo protokolas, o taip pat ir pranešimas transporto priemonės savininkui (valdytojui) dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo priimti 2023-12-28 t. y. jau įsigaliojus naujai ANK 611 straipsnio 5 dalies redakcijai, nesuteikia pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo teisena, nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (užfiksavimo dienos) buvo vykdoma, nesilaikant numatytos administracinių nusižengimų teisenos tvarką reglamentuojančių teisės normų. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl praleisto ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyto 60 dienų termino, atmetami kaip nepagrįsti.

11. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir O. R., kaip įmonės vadovo, kaltės ir atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį klausimas.

12. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

13. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu <...> juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

14. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančioje ANK 611 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (tame tarpe ir numatytą ANK 416 straipsnyje – teismo pastaba) <...>, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

15. Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr.: 2AT-38-2013 ir 2AT-3-495/2023).

16. Iš aptartų teisės normų seka, kad pranešimas juridinio asmens vadovui apie administracinį nusižengimą, kurio metu naudotasi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, ir reikalavimas pateikti asmens, kuris naudojosi šia priemone, duomenis, yra siunčiamas administracinio nusižengimo teisenos procese, todėl jo siuntimui ir įteikimui yra taikomi ANK reikalavimai, tame tarpe ir ANK 573 straipsnio nuostatos.

17. ANK numato, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Pastaruoju būdu minėti dokumentai siunčiami, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu (ANK 573 straipsnio 1 dalis).

18. Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras.

19. Iš byloje esančio išrašo, nustatyta, kad transporto priemonės „Renault Trafic“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) savininku įvardintas AB „(duomenys neskelbtini)“, o naudotoju kitas juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29), o iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonė viešame registre yra išviešinusi šį elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), o įmonės vadovu įvardintas O. R. (b. l. 40. 41). Taigi O. R. neabejotinai kilo minėtose teisės normose numatyta pareiga institucijai pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2022-12-14 naudojosi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemone, „Renault Trafic“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas / naudotojas), vadovui. Ir nors apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad šiuo atveju aktualią informaciją galėjo pateikti ir kitas įmonės įgaliotas asmuo, tačiau O. R., būdamas įmonės vadovu, tokio įgalioto asmens neįvardijo ir duomenų apie suteiktus (perleistus) įgaliojimus teismui nepateikė, o to nepadarius, juridinio asmens vadovas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra tinkamas ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir bylos medžiaga leidžia neabejotinai įsitikinti, kad pranešimai buvo išsiųsti net dviem elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 43). Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodoma ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pagrindiniame valstybės registre nurodytas įmonės elektroninio pašto adresas ((duomenys neskelbtini)) būtų netinkamas, klaidingas ir (ar) neveikiantis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog minėtas pranešimas dėl duomenų pateikimo bendrovei buvo išsiųstas tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl ANK 431 straipsnio 2 dalis buvo pritaikyta tinkamai, esminių proceso pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtų skundžiamos institucijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimų priėmimui, nenustatyta.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023-12-28 nutarimas Nr. 30-ANR_N-15176-2023 paliktas nepakeistas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. R. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.