- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 1-84-347/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Naujokienė
- Nukentėjusysis
- J. K.-D.
- Kaltinamasis
- R. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, neb. aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010m. liepos 5d. apie 21 val. R. D., būdamas namo (duomenys neskelbtini), kieme, viena ranka sugriebdamas J. K.-D. už rankos, kita – už plaukų, bandydamas nukentėjusiąją nutempti į minėto gyvenamojo namo vonios kambarį, purtė ją, o apie 21 val. 20 min., jėga nutempęs nukentėjusiąją į vonios kambarį, prileido į vonią vandens ir po to, panaudodamas fizinę jėgą, įstūmė nukentėjusiąją į vonią ir viena ranka suėmęs jai už kaklo srities, o kita smogdamas ne mažiau 19 smūgių į įvairias kūno vietas, pradėjo skandinti, ne kartą panardindamas nukentėjusiąją į vandenį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K.-D. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, nugaroje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog kaltinime minimą vakarą su žmona namo kieme įvyko „žodinis konfliktas“. Konfliktas įvyko dėl to, kad niekur nedirbanti žmona buvo nežinia kur, ilgai negrįžo, nors jie augina du mažamečius vaikus. Jis buvo išvykęs į kaimą su vaikais pas senelius. Žmona kartu nevyko. Grįžus vaikai dar žaidė kieme. Sutuoktinė grįžo namo gerokai išgėrusi, savęs nekontroliavo. Ant jos kūno jau buvo mėlynių iš anksčiau – buvo kažkur nukritusi, sukniubusi prieš tris dienas. Kiek jam žinoma, buvo grupės susitikime ir negrįžo visą naktį. Kažkokiai draugei guodėsi telefonu, kad kakta sumušta. Taigi, kai grįžo, įvyko kivirčas. Po apsižodžiavimo lauke įėjo į namą. Jis jos už plaukų netempė. Žmona išsirengė nuoga ir, vaikams matant, „pradėjo priekabiauti“, taip siekdama „užglostyti“ jo nepasitenkinimą. Jis ją atstūmė, laikė už rankų. Susistumdė. Tada „nugrūdo“ į antrą aukštą. Ji nuėjo į vonią.Jis jos nelydėjo. Žmona vonioje pyko, trankėsi. Išgirdo bumptelėjimą ir nuėjo pasižiūrėti. Ji buvo nukritusi. Jis ją pakėlė. Ji pasakė, kad visa tai – per jį. Neigė leidęs į vonią vandenį ir nardinęs nukentėjusiąją. Iš kur pas nukentėjusiąją sužalojimai ant veido, jam nežinoma, dešinės akies voko sumušimas „gal nuo atsimušimo į grindis“. Kairiajame dilbyje mėlynės galėjo gautis „nuo sugriebimų“. Sumušimai matėsi, buvo paslysta ir užsigauta. Vonioj vandens nebuvo prileista, galėjo maudytis po dušu. Kraujo vonioje nebuvo taip pat. Iš vonios jis ją nutempė į lovą, atnešė ledo. Jam neatrodė, kad padėtis kritinė, todėl pasikvietė kaimynę V., o tik po to kvietė greitąją. Jau prieš pusę metų buvo kalbama apie santuokos nutraukimą. Sutuoktinė grasino, kad „pasodins už pedofiliją“. Dabar jau yra išsituokę, pasidalinę vaikus po vieną.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. D. kaltu teismo posėdžio metu neprisipažino, jo kaltė įrodyta jo paties prieštaringais parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:
ikiteisminio tyrimo metu R. D. taip pat neprisipažino kaltu (b.l.58, 61-6č), tačiau nurodė kiek kitokias aplinkybes – teigė, jog kol nukentėjusioji buvo vonioje, jis buvo pirmame aukšte ir nuėjo į vonios kambarį tik kai viskas aprimo ir jis išgirdo J. verksmą. Teigė, jog įėjęs į vonią pamatė sutuoktinės kaktoje didelį guzą. J., pamačiusi guzą, pradėjo sakyti, kad pasodins jį. Teigė, jog bandė ją raminti, o kadangi ji nenurimo, ranka keletą kartų apipylė jos veidą šaltu vandeniu, „kad atsigautų“. Po to paguldė į lovą. Kadangi guzas buvo didelis ir šalia smilkinio, paskambino kaimynei ir šeimos draugei A. V. ir paprašė ateiti, o po to atnešė ir ant kaktos uždėjo ledo. Atėjus A. V. „dėl viso pikto“ nusprendė iškviesti medikus. Medikus iškvietė kaimynė. Ir iki medikams atvykstant J. nuvedė į pirmo aukšto svetainę. Medikai ją išsivežė. Po šio įvykio karut nebegyvena;
nukentėjusioji J. K.-D. parodė, jog iš tiesų jų santykiai šeimoje buvo pašliję. Bet kaltinime minimą vakarą ji buvo namie su drauge. Tiesa, buvo išgėrusi. Tačiau būtent jis grįžo vakare ir būtent kaltinamasis, jai būnant namie su vaikais, „lakstė naktimis“ ir dėl to įvyko skyrybos. Anksčiau taip pat sutuoktinis buvo „pakėlęs ranką“, bet ji niekur nesikreipė. Tiesa, kad liepos pradžioje buvo grupės susitikimas, kad buvo sužalojimų iš anksčiau, bet tai ne tie sužalojimai, kurie nurodyti ekspertizės akte. Kaltinime minimą vakarą grįžęs vyras gribė jos mobilaus ryšio telefoną ir ėmė skaityti žinutes. Rado tokių, kurios jam nepatiko. Konfliktas įvyko būtent dėl žinučių. Kieme triukšmo nebuvo. Nepamena, kad būtų tampyta kieme apie 10 min. Konfliktas prasidėjo viduje. Jokio išsirengimo nebuvo. Nepamena, kaip nuėjo ar buvo nutempta iki vonios, nepamena, kas ją nurengė ar pati nusirengė, Atsimena tik, kad buvo šokas, kad atvyko medikai. Pamena, kad jis ją kratė, nutvėręs už rankų. Kas prileido į vonią vandens, nepamena, tik pamena, kad vonioje buvo vandens ir jis ją „murkdė“. Nebuvo taip, kad duotų į akį, bet tai gavosi stumdymosi metu. Kai atsipeikėjo, pamatė kaimynę. Po gydymosi ji namo nebegrįžo, gyveno pas seserį. Jam atleidžia, nes kaltinamasis – vaikų tėvas. Civilinio ieškinio nereiškia;
netrukus po padarytų sužalojimų – 2010-07-06 J. K.-D. pareiškime apie nusikaltimą teigė, jog R. D. 2010-07-05 apie 23 val. Konflikto metu jai sudavė smūgius į veidą bei kaklą, dėl ko sukėlė fizinį skausmą ir dėl to ji kreipėsi į medikus pagalbos (b.l.5); vėliau – 2010-07-09 nukentėjusioji parodė, jog jis ją po konflikto tempė už plaukų į vonios kambarį, kur prileidęs į vonią vandens, pradėjo ją skandinti, vartojo smurtą, dėl ko ji buvo praradusi sąmonę (b.l.7);
apklausos metu (b.l.16-17) ji detaliai paaiškino nusikaltimo prieš ją aplinkybes, nurodydama, jog po konflikto dėl sms žinučių buvo nutempta į vonios kambarį, ten kaltinamasis prileido vandens ir suėmęs už kaklo, ją skandino, tuo pačiu mušdamas į įvairias kūno vietas. Kai prarado sąmonę, atsibudo tik kaimynei A. V. esant šalia;
2010-08-12 J. K.-D. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l.19-23) paaiškino, jog smulkmenų dėl patirto streso nepamena. Konkrečiai kumščiais nemušė. Pamena, jog buvo skandinama, jog R. D. įkišdavo ją į vonią, laikydamas už sprando, ištraukdavo, ji atsitrenkdavo į vonios kraštus.Iš pradžių laikė po šaltu dušu, o po to į vonią prileido vandens. Vonioje buvo trečdalis vandens. Panardino keletą kartų. Laikė, kol oro pritrūkdavo. Taip tęsėsi, “kol neveiksni” pasidarė. Kas ištraukė, iškėlė, nepamena. Pamena tik kad buvo prasidėję traukuliai. Matė kaimynę Valaitienę, bet ką ji darė, nežino, ką kalbėjo – taip pat. Greitosios pagalbos medikus taip pat pamena. Balsus girdėjo, bet kalbos turinio negali paliudyti. Medikai ją aprengė, išsivežė. Buvo sąmoninga, bet bejėgė. Buvo padaryti viso kūno sužalojimai, labiausiai – galva. Labiausiai skaudėjo galvą, sprandą, nugarą. Dėl smurto šeimoje buvo kreipusis anksčiau, bet policija siūlė išsiskirti, nes durų negali laužti;
liudytoja A. V. parodė, jog kaltinime minimą vakarą, apie 23 val. Jai paskambino kaimynas susijaudinęs R. D. ir paprašė ateiti. Atbėgusi pas kaimynus, rado antrame aukšte ant lovos sėdintį R. D., ir gulinčią jo žmoną. Žmona buvo be sąmonės, sunkiai kvėpavo, buvo prasidėję traukuliai. Ji buvo su chalatu, nuoga. Ant kūno matėsi daug rausvų dėmių, lūpa prakirsta, viršugalvyje taip pat matėsi sužalojimai.R. D. paaiškino, kad ji griuvo vonioje ir susižalojo. Ji paskambino greitajai pagalbai ir kol medikai atvažiavo, darė nukentėjusiajai dirbtinį kvėpavimą. Darant dirbtinį kvėpavimą alkoholio kvapo nesijautė. Neilgai trukus nukentėjusioji atsigavo ir verkdama pasakė, kad ją skandino. Ji nuėjo į vonios kambarį, pamatė šlapias grindis, vonioje – kraujo. Viską išvalė, kad vaikai neišsigąstų. Atvykę medikai nukentėjusiąją išsivežė.
apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V., be to, parodė, jog R. D. žmonos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir anksčiau – ne kartą buvo apie tai girdėjusi iš J. K.-D., buvo žiemą basa atlėkusi tik su chalatu, „neseniai buvo su visais daiktais išmesta“, tačiau taip sumuštos dar nebuvo mačiusi. Teigė, jog vos atgavusi sąmonę nukentėjusioji pradėjo rėkti: „Mane žudo. Bijau“. Ji iškvietė medikus, gaivino , pasirūpino apatiniu trikotažu iki atvykstant medikams.Vaikai rėkė. (b.l.46-47, 49-54);
teismo medicinos ekspertė S. M. nurodė, jog ji apžiūrėjo J. D. liepos 8 dieną pačios nukentėjusiosios prašymu ir buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, nugaroje, t.y. buvo nustatyta, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindinis sužalojimas – galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Netametama galimybė, kad akies sužalojimas galėjo gautis atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Visi sužalojimai, esantys skirtingose kūno vietose, nebūdingi kritimui. Pati nukentėjusioji negalėjo susižaloti. Kaklo srityje sužalojimų nestebima. Sužalojimai dilbyje galėjo būti padaryti tempiant, suėmus rankomis. Kraujosrūvos buvo melsvos, žalsvos. Tai leidžia teigti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti liepos 5 d. Jeigu sužalojimai būtų buvę padaryti anksčiau, būtų melsvai gelsvi;
specialisto išvada Nr.G2175/10(02) patvirtina ekspertės teiginius apie nustatytus sužalojimus teismo posėdžio metu (b.l.40-41). Be to, apklausus ikiteisminio tyrimo metu, ekspertė nurodė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 19 trauminių poveikių pasėkoje;
įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.8-13) patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus apie įvykio vietą;
greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (b.l.27) patvirtina, kad pagalba kviesta 23 val. 3 min. Kvietė kaimynė. Ligonė buvo blaivi. Skundėsi, kad vyras skandino vonioje, buvo praradusi sąmonę. Apžiūros metu matomos hematomos visame kūne, kaktos kampuose, nubrozdinta nugara;
antra GMP kvietimo kortelė (b.l.28) patvirtina, kad 3 val. 21 min. nukentėjusioji pervežta į kitą gydymo įstaigą. Kortelėje taip pat pažymima, jog ligonė – blaivi.
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai nepatvirtino kaltinamojo teiginio, jog nukentėjusioji buvo neblaivi, susižalojo pati griuvinėdama, priešingai - surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. D. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, o po to, kai nukentėjusioji prarado sąmonę, ją iškėlė iš vonios, ir vietoj medikų pagalbos pasikvietė kaimynę, kuri nukentėjusiajai suteikė pirmąją pagalbą ir padėjo sutvarkyti nusikaltimo padarymo vietą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Tačiau iš kaltinimo šalintinos neįrodytos aplinkybės, t.y. tai, kad kaltinamasis R. D. apie „10 minučių“ tempė J. K.-D. už plaukų, kad vonioje prileido “apie 40 cm vandens“, kad panardino nukentėjusiąją „apie 10 kartų“ į vandenį – šios aplinkybės net pačios nukentėjusiosios nurodytos tik vienos apklausos metu, po to net ikiteisminio tyrimo metu nurodant kiek kitokias aplinkybes. Kaltinamasis ir liudytojai šių aplinkybių taip pat nepatvirtino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta taip pat.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei (BK 11 str.), kad kaltinamasis neteistas, nėra jokių duomenų ir apie kitokius teisės pažeidimus, tačiau taip pat atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad be nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo padaryta ir daugiau kūno sužalojimų, kad nukentėjusioji buvo mušama tai matant mažamečiams vaikams, kad kaltinamasis nesiėmė priemonių su nukentėjusiąja susitaikyti, tačiau taip pat į nukentėjusiosios poziciją – jog ji jam atleido, nereikalauja atsiprašymo ar žalos atlyginimo, skirtina įstatyme numatyta švelniausia bausmė – laisvės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant:
per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomoji priemonė nepaskirta.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.