- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-12
- Bylos Nr.
- 2K-313/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Antanas Klimavičius, Viktoras Aidukas (pran.)
- Kategorijos
- 1.2.14.8Sukčiavimas (BK 182 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo buvo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo V. L. išteisinta: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. V. J. ieškinys dėl 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, V. L. nuteista: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 32 MGL (4000 Lt) bauda.
V. L. nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 1999 m. lapkričio 20 d. iki 1999 m. lapkričio 25 d. bute, esančiame Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), pateikė V. J. pasirašyti du tuščius darbo sutarties blankus, po to tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje šiuos blankus užpildė savo ranka ir taip dviem egzemplioriais pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį, kurioje nurodė, kad V. J. ir ji nuo 1999 m. liepos 20 d. iki 1999 m. lapkričio 20 d. sudaro darbo sutartį, pagal kurią ji priimama dirbti V. J. priklausančiame žemės sklype bei miške, už tai V. J. įsipareigoja jai sumokėti darbo užmokestį 4800 Lt, o taip pat sutartyje įrašė, kad ,,visi darbai atlikti kokybiškai ir laiku“, nors ji ūkyje nedirbo.
Be to, V. L. nuteista už tai, kad pasikėsino sukčiauti, t. y. turėdama tikslą išvengti turtinės prievolės – 6000 Lt grąžinimo V. J. pagal 1999 m. liepos 14 d. paskolos sutartį, 2003 m. vasario 10 d. Šiaulių m. apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-354-08 / 2003 kartu su priešieškiniu pateikė neteisėtai pagamintą netikrą dokumentą – 1999 m. liepos 20 d. darbo sutartį, kurioje atsispindi tikrovės neatitinkanti informacija, kad ji ir V. J. buvo sudarę darbo sutartį, tačiau prievolės neišvengė, nes Šiaulių m. apylinkės teismas 2003 m. birželio 10 d. neįsiteisėjusiu teismo sprendimu jos priešieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo V. L. išteisino. Teismas (apygardos) išteisindamas V. L. iš nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog byloje nenustatyta, kad ji suvokė, jog klastoja dokumentą ir nori taip veikti, t. y. jos veiksmuose nėra būtinojo nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios. Nesant V. L. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nėra pagrindo vertinti ir jos kitus veiksmus kaip pasikėsinimą sukčiauti.
Šalies argumentai
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymų visetą ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 20 straipsnio 5 dalies), kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šios instancijos teismas V. L. inkriminuotas veikas vertino kiekvieną atskirai, nevertindamas nusikaltimais siekiamų galutinių tikslų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. L. nesuvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio bei nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir jų nenorėjo, t. y. nepadarė nusikaltimo tiesiogine tyčia. Tai paneigia Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 28 d. nutartyje, Šiaulių m. apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. sprendime, Šiaulių m. apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje nurodytos bei teisminių nagrinėjimų metu nustatytos faktinės aplinkybės. Atsižvelgdamas į jas, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Prokuratūros kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl BK 3 straipsnio taikymo
Asmens baudžiamoji atsakomybė yra neatsiejama nuo baudžiamojo įstatymo galiojimo.
Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Veikos nusikalstamumą nustatantis įstatymas yra toks įstatymas, kuris numato arba pakeičia nusikaltimo sudėtį. Veikos baudžiamumą nustatantis įstatymas yra toks, kuris numato bausmę už nusikaltimą, nustato arba pakeičia jos rūšį bei dydį.
Pagal kaltinamąjį aktą V. L. buvo kaltinama tuo, kad pagamino netikrą dokumentą laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio mėnesio 20 dienos iki 25 dienos, ir taip padarė nusikaltimą, numatytą 2000 m. BK 300 straipsnio 1 dalyje. Taip pat ji buvo kaltinama tuo, kad pasikėsino sukčiauti, t.y. turėdama tikslą išvengti turtinės prievolės – 6000 Lt pagal 1999 m. liepos 14 d. paskolos sutartį V. J. grąžinimo, 2003 m. vasario 10 d. su priešieškiniu pateikė Šiaulių m. apylinkės teismui civilinėje byloje pagamintą netikrą dokumentą ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad V. L. inkriminuojamas jai veikas padarė galiojant 1961 m. Baudžiamajam kodeksui.
Teismai privalo kaltininko padarytą veiką nuosekliai įvertinti pagal visus 3 straipsnyje numatytus kriterijus ir sprendimo motyvuose nurodyti, kodėl veiką padariusiam asmeniui yra taikomas veikos padarymo metu galiojęs arba kitas baudžiamasis įstatymas.
Teismai šio įstatymo reikalavimo neįvykdė, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, tačiau nustato ir apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Nuteistoji V. L. apeliaciniame skunde akcentavo, kad ji nesiekė išvengti turtinės prievolės 6000 Lt pagal 1999 m. liepos 14 d. sutartį. Civilinėje byloje teismo posėdžio metu ji pripažino, kad turi nukentėjusiajam V. J. grąžinti paskolą 6000 Lt, todėl jos veikoje sukčiavimo sudėties nėra. Teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą neanalizavo šioje civilinėje byloje esančių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
Šios instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apsiribojo lakoniškais motyvais ir nenurodė, kuriais motyvais vadovaudamasis atmetė ar kitaip įvertino apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus. Tokie motyvai negali būti laikomi motyvuotomis išvadomis dėl apeliacinio skundo esmės, kurių išdėstymo reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalis.
Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios V. L. apeliacinį skundą, netinkamai surašė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus nuosprendžio turiniui ir formai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.