- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- e1-2254-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21745-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine sumažinta 30 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmė atlikta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2021 m. liepos 1 d. apie 22.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sutuoktine M. P. metu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą – suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau 5 smūgių pagalve į galvą ir ne mažiau 5 smūgių kumščiu į galvą, sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei M. P., fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2021 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. P. parodė, kad su sutuoktine M. gyvena dviese, vaikų nesusilaukė. Butas yra jų bendra nuosavybė. 2021 m. liepos 1 d. jis buvo namuose. Dienos metu jis iš jų bendrų pinigų paėmė 30 Eur (bendrų pinigų dar liko), išėjo pasivaikščioti su šunimi. Vėliau namuose jis išgėrė apie 200 g degtinės ir vieną butelį stipraus vyno (spirituoto). Gėrė vienas. Žmona buvo darbe, kaip ir kada ji grįžo, neprisimena. Prisimena, kad žmona barėsi dėl to, kad jis paėmė pinigus, klausė, kur pinigai. Daugiau jis neprisimena nieko, nes tikrai buvo stipriai apsvaigęs. Negali nurodyti įvykio eigos, savo veiksmų. Tačiau galėjo taip būti, kaip nurodo žmona, jis galėjo jai suduoti smūgius, t. y. galėjo panaudoti prieš ją fizinį smurtą ir gailisi dėl to. Praeityje buvo viena byla jam dėl analogiškų įvykių, jis buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme, bet jam paskirti įpareigojimai jau baigėsi. Tyrimo metu jis galės laikinai gyventi pas uošvius, adresu (duomenys neskelbtini), arba prašys, gal M. galėtų ten persikelti, nes pas juos namuose gyvena didelis šuo, kurį M. bus sunku vedžioti. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiks su paskirta bausme – areštu, tik prašys, jei yra galimybė, pakeisti areštą viešaisiais darbais (e. b. l. 25-26).
2021 m. liepos 1 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. P. parodė, kad 2021 m. liepos 1 d., apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), jai grįžus iš darbo, kilo konfliktas su jos neblaiviu vyru A. P. dėl to, kad jis paėmė jos pinigus – 100 Eur. Jai pasakius: „kokią teisę turi imti mano pinigus“, vyras tapo agresyvus, pradėjo įžeidinėti, vadindamas „žertva, paleistuvė, bjaurybė“. Konfliktuojant vyras paėmęs pagalvę pradėjo jai trankyti per galvą, trenkė apie 5 kartus. Po kurio laiko pagalvę padėjo ant lovos ir kumščiu apie 5 kartus trenkė jai per galvą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Vėliau iškvietė policiją (e. b. l. 1-4).
Policijos registruojamų įvykių registru nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d., apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), pranešėjai grįžus iš darbo, kilo konfliktas su jos neblaiviu vyru A. P. dėl to, kad jis paėmė jos pinigus – 100 Eur. Konfliktuojant vyras paėmęs pagalvę pradėjo jai trankyti per galvą, trenkė apie 5 kartus. Po kurio laiko pagalvę padėjo ant lovos ir kumščiu apie 5 kartus trenkė jai per galvą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Namuose liudytojų nebuvo, namai nefilmuojami (e. b. l. 10).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0129 ir patikros sertifikato Nr. 1486081 duomenys patvirtina, kad A. P. 2021 m. liepos 2 d. apie 00.34 val. buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas (e. b. l. 31, 32).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. P. savo šeimos nariui M. P., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. 2021 m. liepos 1 d. apie 22.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sutuoktine M. P. metu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą – suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau 5 smūgių pagalve į galvą ir ne mažiau 5 smūgių kumščiu į galvą, sukėlė savo šeimos nariui – sutuoktinei M. P., fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. P. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, tik prašė, esant galimybei, sumažinti jam skirtinos bausmės dydį arba ją pakeisti į viešųjų darbų bausmę (e. b. l. 45-46, 47).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai, veika padaryta prieš šeimos narį – sutuoktinę, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į tai, kad žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – darbingo amžiaus, vedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas (e. b. l. 41-43), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą nukentėjusiosios atžvilgiu, kai jam buvo paskirta galutinė sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o vadovaujantis BK 72² straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmė atlikta), šią veiką padarė neišnykus teistumui (e. b. l. 37-39), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie A. P. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog A. P. linkęs nusikalsti, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 1 d. 23.05 val. iki 2021 m. liepos 2 d. 12.32 val. (viena para) (e. b. l. 29, 34), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (e. b. l. 27).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 20 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 1 d. 23.05 val. iki 2021 m. liepos 2 d. 12.32 val. (vieną parą).
Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:
1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;
1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;
1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.
1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą A. P. bus sulaikytas.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.