- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-401-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-01-3-06852-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- UAB „Apicius“
- Atsakovas
- T. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Auksinis varnas“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų T. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Apicius“ ieškinį atsakovams T. B. bei V. B. dėl skolos išieškojimo, tretysis asmuo BUAB „Auksinis varnas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų priteisit 8513,37 Lt įsiskolinimą, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 22-23, 64-66, 1 tomas; b.l. 10-13, 2 tomas; b.l. 4-5, 3 tomas). Nurodė, kad gyvenamųjų namų, esančių adresu Pašilaičių g. Nr. 12,12A,6A,8A,14A,16A, Vilniuje, 2002-10-10 d. savininkų susirinkime buvo nuspręsta, jog kiekvieno buto savininkas privalo pasirašyti buto eksploatacinę sutartį su trečiuoju asmeniu- administratoriumi UAB „Auksinis varnas“ ir 2002-10-15 d. tarp trečiojo asmens ir UAB „Junesta“ buvo sudaryta Sutartis Nr. 1015, pagal kurios nuostatas nuo sutarties pasirašymo dienos tretysis asmuo perėmė eksploatuoti namus, kurie buvo išvardinti susirinkimo protokole, o tarp jų ir namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio 6 buto savininkais yra atsakovai. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovai savo įsipareigojimų nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2003-05-01 d. iki 2011-04-30 d. (imtinai) susidarė 8513,37 Lt įsiskolinimas su delspinigiais. Ieškovas nurodė, kad 2011-04-01 d. su trečiuoju asmeniu pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 110401/698, pagal kurią tretysis asmuo (t. y. pradinis kreditorius) perleido ieškovui (t. y. naujajam kreditoriui) reikalavimo teisę į skolininkus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-06 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog tretysis asmuo su UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ sudarė Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. PS1.098-07/128/07, Nr. 02-09 bei Nr. PS1.98-07, kurios patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovų skolos susidarymo laikotarpiu pastoviai buvo organizuojamas ir teikiamos komunalinių šiukšlių išvežimo paslaugos (LR CPK 176 str. - 179 str. ; LR CK 4.83 str.). Teismas nurodė, kad kotedžų, kuriuose yra atsakovams priklausantis kotedžas (butas), bendrojo naudojimo objektų priežiūros sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovų nebuvo sudaryta (t. I, b.l. 36-40). Nurodė, jog laikotarpyje nuo 2003-05-01 d. iki 2011-04-30 d., butui, esančiam adresu Pašilaičių g. 16A-6, Vilniuje, tretysis asmuo suteikė administravimo, bendro apšvietimo ir elektros tinklų skydinės priežiūros, teritorijos priežiūros bei šiukšlių išvežimo paslaugas, už kurias liko nesumokėtas įsiskolinimas, be to, ieškovo, kaip teisių perėmėjo, reikalaujama išieškoti iš atsakovų suma sudaro 8513,37 Lt sumą, kurią sudaro administravimo išlaidos, bendras apšvietimas, elektros tinklų ir skydinių priežiūra, šiukšlių išvežimas, teritorijos priežiūra, remonto darbai, kiti darbai pagal aktus bei eksploatacinės medžiagos. Nurodė, kad įrodymų apie tai, kad atsakovai sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra. Nurodė, kad atsakovų pareiga dalyvauti išlaikant bendrą turtą atsakovams yra kildinama iš įstatymų nuostatų. Teismas padarė išvadą, jog atsakovai be jokio teisinio pagrindo ir nepagrįstai nesutiko su 2002-10-10 d. visuotinio namų savininkų susirinkimo nutarimu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovo pateiktuose mokėjimo pranešimuose nurodytų paslaugų apskaičiavimo dydžiai bei tarifai pilnai atitinka 2002-10-10 d. susirinkime patvirtintus dydžius bei tarifus, todėl ieškovo ieškininiai reikalavimai dėl 8513,37 Lt įsiskolinimo išieškojimo solidariai iš atsakovų už laikotarpį nuo 2003-05-01 d. iki 2011-04-30 d. pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, o atsakovų argumentai ir šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai T. B. ir V. B. apeliaciniu skundu (b.l. 42-47, 3 tomas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad Pašilaičių g. gyventojų 2002-10-10 susirinkimas neįsteigė bendrijos ir nesusitarė dėl jungtinės veiklos bei nesudarė jungtinės veiklos sutarties. Šis gyventojų susirinkimas nėra juridinis asmuo, todėl jo priimti sprendimai negali būti privalomi visiems gyventojams. Asmenys pagal civilinę teisę yra fiziniai ir juridiniai, bet paprastas gyventojų susirinkimas nėra nei fizinis, nei juridinis asmuo. Todėl toks susirinkimas, neįsteigęs juridinio asmens, negalėjo sudarinėti sutarčių ar priimti sprendimų, įpareigojančių kitus fizinius asmenis, (šiuo atveju - atsakovus), atlikti nurodytus veiksmus tik dėl to, kad atsakovai tuose namuose gyvena. Nurodo, kad gyventojų susirinkimas negalėjo paskirti turto administratoriaus. Taip pat nurodo, kad aplinkybė, kad gyventojų susirinkimo, kuris nėra juridinis asmuo, sudarytos sutartys negalioja, yra akivaizdi. Todėl teismas negalėjo ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė (ex iniuria ius non oritur). Taip pat nurodo, kad asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas, ir dėl šių argumentų sprendime nepasisakė, nors ir pripažino, kad atsakovai nėra sudarę tokių sutarčių. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė apie atsakovų pateiktą priešieškinį, tačiau atsakovai mano, kad atsisakydamas jį priimti dėl ne nuo atsakovų užsitęsusio bylos nagrinėjimo proceso, o ieškovui suteikdamas galimybes teikti prie ieškinio vis papildomus paaiškinimus, kai CPK to nenumato, teismas buvo šališkas. Nurodo, kad teismas turėjo pripažinti, jog paaiškėjus aplinkybei, kad UAB „Auksinis varnas“ nebuvo teisėtas administratorius, jis reikalavimo teisės negalėjo perduoti dar vienam neturinčiam administravimo teisės subjektui - UAB „Apicius“. Nurodo, kad atsakovai nuo pat proceso pradžios reikalavo, kad prašoma priteisti skola būtų išdėstyta detaliai, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovas nepaaiškino, kodėl ieškinio ir patikslinto ieškinio suma yra 8513,37 Lt, kai minėtame UAB „Auksinis varnas“ išraše nurodyta, kad už suteiktas paslaugas yra apskaičiuota 5954,4 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 51-55, 3 tomas) į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Apicius“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu? nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Nurodo, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Bendraturc?iu? priimti sprendimai de?l bendrojo naudojimo objektu? valdymo, naudojimo, priez?iu?ros ir tvarkymo galioja visiems namo butu? ir kitu? patalpu? savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Pažymi, kad UAB „Auksinis varnas“ namų kompleksą administravo namų savininkų sprendimo pagrindu. Nurodo, kad sprendimas dėl bendrosios teritorijos tvarkymo buvo priimtas 2002 m. spalio 10 d. gyvenamųjų namų, esančių Pašilaičių g. 12, 12A, 6A, 8A, 14A ir 16A, Vilniuje, savininkų susirinkimo metu, todėl apeliantams pareiga apmokėti išlaidas išlieka. Nurodo, kad aplinkybė, jog teismas atsisakė šioje byloje priimti apeliantų priešieškinį nereiškia, kad apeliantai tokios savo teisės negali realizuoti tiesiog pareikšdami naują ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimo metu ginčo dėl šios reikalavimo perleidimo sutarties nebuvo, todėl tokios reikalavimo teisės perleidimas negali būti laikytinas neteisėtu vien tuo pagrindu, kad apeliantų nuomone UAB „Auksinis varnas“ neturėjo teisės teikti tokių paslaugų. Taip pat nurodo, kad byloje yra pateikti visi skaičiavimai bei įrodymai, kurių pagrindu tokie skaičiavimai buvo atlikti.
Trečiasis asmuo BUAB „Auksinis Varnas“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantai ginčija teismo sprendimą nurodydami, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog 2002-10-10 gyventojų susirikimas, kuriuo buvo paskirtas administratorius, nėra privalomas apeliantams, nes toks susirinkimas nėra nei fizinis, nei juridinis asmuo ir negali priimti sprendimų bei sudarinėti sutarčių. Nurodo, jog gyventojų susirinkimas negalėjo paskirti turto administratoriaus, todėl UAB „Auksinis varnas“ nėra ir nebuvo paskirtas administratoriumi. Apeliantai nurodo, jog tokį susirikimo nutarimą teismas savo iniciatyva turėjo pripažinti niekiniu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 str. 5 d., 1.81 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 str. 4 ir 7 d., taip pat LR Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 p., 1, 3, 4 pastraipų, 10 p. 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t.y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariais, atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Kolegija nesutinka ir atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Apeliantai reikalavimo dėl minėto gyventojų sprendimo panaikinimo iki bylos iškėlimo teisme nekėlė ir jo neginčijo. Todėl teismas pareigą tikrinti ex officio sandorio teisėtumą būtų turėjęs tik tuo atveju, jei būtų akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų. Todėl teismui nekilo pareiga be atskiro šalių reikalavimo nagrinėti sandorio galiojimo klausimo ir teismas pagrįstai nurodė, jog gyventojų sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl turi būti vykdomas. Apeliantai nenurodė ir nepagrindė savo argumentų, kokias imperatyvias įstatymo normas susitarimas pažeidžia.
Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įstatymo nuostatos, kad būtų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų savininkų susirinkimo sprendimo (CK 4.83 str. 4 d.). Tokie apeliantų argumentai atmestini, nes sprendimas dėl bendrosios teritorijos tvarkymo buvo priimtas 2002-10-10 gyvenamųjų namų, esančių Pašilaičių g. 12, 12A, 6A, 8A, 14A ir 16A, Vilniuje, savininkų susirinkimo metu (b.l. 26-28, 1 tomas), todėl apeliantams tokia pareiga išlieka įstatymo pagrindu (CK 4.83 str., 4.85 str.).
Apeliantai nurodo, jog kyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo, nes procesas užsitęsė labai ilgai ir ne dėl jų kaltės. Teismas atsisakė priimti jų priešieškinį byloje ir dėl jo teismas nepasisakė.
Kolegija nurodo, jog CPK 65, 66 str. reglamentuoja pagrindus teisėjui nušalinti ar nusišalinti pačiam. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai savo procesinėmis teisėmis reikšti nušalinimus teismui nesinaudojo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme jie buvo atstovaujami kvalifikuoto teisininko. Apeliantai nenurodo pagrindų, nurodytų minėtuose CPK straipsniuose, kurių pagrindu galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Vien tai, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė, negali būti pagrindu abejoti teismo nešališkumu. Kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžiai byloje buvo atidedama siekiant suteikti galimybę šalims taikiai išspręsti ginčą bei siekiant tinkamai ir išsamiai išnagrinėti šalių ginčą.
Kolegija nurodo, jog nepriėmęs priešieškinio pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jį nagrinėti ir dėl jo pasisakyti (b.l. 16, 3 tomas). Be to, priešieškinio nepriėmimas neužkirto kelio ginti apeliantams, jų manymu, jų pažeistas teises paduodant ieškinį bendra tvarka.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens ir ieškovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimą apeliantai sieja su neteisėtu administratoriaus paskyrimu, o kaip jau aukščiau konstatuota, tokių aplinkybių byloje nustatyti nėra pagrindo.
Apeliantai nurodo, jog nebuvo detalizuota priteista skola, bei priteisti delspinigiai, skaičiuoti nuo 2003 metų. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje yra pateikti visi duomenys, pagrindžiantys skolos paskaičiavimą (b.l. 25-40, 67-109, 1 tomas, 10-13, 15-184, 2 tomas, 18-24, 3 tomas). Pažymėtina, jog priteistą sumą sudaro tik skola, į kurią delspinigiai nėra įskaičiuoti (b.l. 30, 1 tomas).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovui nepateikus jo bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų, išlaidos ieškovui apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Kolegijai išnagrinėjus bylą ir nutarus sprendimo (nutarties) paskelbimą ir priėmimą atidėti (CPK 325 str.), 2014-05-21 buvo gautas A. N. prašymas dėl procesinių teisių perėmimo. Kadangi prašymas gautas po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, kolegija jo nesprendžia, o jis perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Perduoti A. N. prašymą dėl procesinių teisių perėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.