- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- 1-398-564/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63430-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Ieškovas
- S. B.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Marijampolės švara“
- Advokatai
- Virginijus Ražukas
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
civilinio atsakovo UAB „Marijampolės švara“ atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2017 m. gruodžio 5 d., apie 05.41 val., Vasaros-Saulės gatvių sankryžoje, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus–įvažiuodamas į sankryžą šalutiniu keliu nesilaikė reikalavimo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio Audi A3 vairuotoja S. B., kuriai konstatuota kairio kulnakaulio lūžimas, kairio kelio ir dešinės plaštakos kirstinės žaizdos, kraujosruva dešinio klubo srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-05 apie 3-4 val. pagal darbo grafiką automobiliu „Man“, priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), išvažiavo barstyti kelių dangos, kadangi buvo labai slidu. Marijampolės m., įvažiuodamas į Vasaros- Saulės gatvių sankryžą, važiuodamas šalutiniu keliu apie 40 km/val. greičiu, matė pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį Audi A3, tačiau tikėjosi pravažiuoti. Kelio danga buvo labai slidi. Pamatęs, kad nespės pravažiuoti, stabdė, tačiau įslydo į sankryžą ir su šiuo automobiliu susidūrė. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1994 metų, o tokį darbą dirba 4 metus. Eismo įvykių neturėjęs. Nukentėjusios atsiprašė. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, domėjosi jos sveikatos būkle, tačiau pagalbos jai neteikė, dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiąja nekalbėjo, nes gavo duomenis, kad jai atlyginęs draudimas. Šiuo metu dirbu ten pat, tose pačiose pareigose, vairuotoju.
Nukentėjusioji-civilinė ieškovė S. B. parodė, kad 2017-12-05 ryte automobiliu Audi A3 važiavo į darbą. Kelio danga buvo slidi. Važiavo pagrindine gatve. Jos vairuojamo automobilio greitis tikrai nebuvo didelis, nes kelias buvo labai slidus. Buvo tamsus paros metas, automobilio žibintai buvo įjungti. Pamatė įvažiuojantį į sankryžą iš šalutinio kelio automobilį, pradėjo stabdyti, tačiau automobilis „čiuožė“. Stabdė ir tas kitas automobilis, tačiau dėl slidžios kelio dangos šis automobilis taip pat „čiuožė“. Automobiliai susidūrė, buvo labai stiprus smūgis. Eismo įvykio metu jai buvo kulno lūžis, kelio nubrozdinimas, juosmens žaizda, prie krūtinkaulio nubrozdinimas ir 4 rankos pirštai buvo gipse, nes jie buvo suplėšyti. Pirštų kaulai nebuvo lūžę, tačiau vidurinio piršto nejaučia, jį skauda, ryte ranka būna nutirpusi ir neturi jėgos. Koja dar ir dabar tinsta, karščiuoja ir ją skauda. Jau praėjo daugiau kaip 120 laikinojo nedarbingumo dienų. Gydytojų komisijos sprendimu buvo pratęstas laikinas nedarbingumas, tačiau jis jau baigėsi. Netekto darbingumo lygis nebuvo nustatytas, po komisijos buvo siunčiama į darbą, nors gydytojai sakė, kad kojos tinimas dar bus. Iš karto po įvykio vieną dieną praleido ligoninėje, po to buvo išleista į namus. Koja gipse išbuvo 2,5 mėnesio, pati leidosi vaistus. Nuėmus gipsą buvo paskirta reabilitaciją, po to dar tęsė reabilitaciją savo lėšomis. Viena augina mažametį vaiką, negalėjo pati vairuoti, todėl tiek ją į gydymo įstaigas, tiek vaiką į darželį vežiodavo tėvai, turėdami nepatogumų dėl darbo. Įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininke, darbas susijęs su pastoviu judėjimu ir prekių kilnojimu. Sugrįžo į tą patį darbą, tačiau judėti ir dirbti sunku, neaišku, ar galės darbą tęsti. Gydytojai paaiškino, kad tinkamai vaikščioti galės po dviejų metų, o tęsti bėgiojimą gal po kokių trijų metų. Operacinis gydymas nereikalingas. Dirbant mėnesio pajamos 550 eurų. Vaikas, kuriam 4 metai, gauna 150 eurų išlaikymą iš tėvo. Po įvykio buvo nemiga naktimis, bijo vairuoti, lankėsi pas psichologę, sunku pasirūpinti vaiku. Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Draudimo įmonė atlyginusi 3052 eurus. Kaltinamasis buvo atvažiavęs po avarijos, po to skambindavo. Dėl žalos atlyginimo su kaltinamuoju nekalbėjo, o kai gavo žalos atlyginimą iš draudimo- apie tai pasakė. Kaltinamajam turtinių pretenzijų neturi, nemano, kad jam reikalinga skirti bausmę.
Liudytoja D. V. parodė, kad nukentėjusioji S. B. yra jos dukra. Po eismo įvykio dukra partyrė daug nuostolių , nepatogumų, pablogėjo sveikata. Dėl sužalojimo ir įvykio S. B. negali vairuoti, todėl tiek ji, tiek kaimynai vežiodavo S. B. į gydymo įstaigas, S. B. sūnų į vaikų darželį. S. B. negalėjo tinkamai apsitarnauti pati ir prižiūrėti mažametį vaiką, ilgą laiką neturėjo lėšų pragyvenimui, nes nebuvo išmokamos laikino nedarbingumo lėšos, turėjo persikelti gyventi į pirmą aukštą. Dar ir dabar jai reikalinga pagalba. Dabar S. B. dar šlubuoja, į vakarą ištinsta koja, nemiega, patyrusi nervinį šoką, pasikeitė visas jos gyvenimas.
Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, kad kaltinamasis J. V. eismo įvykio metu dirbo ir šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), vykdė darbo funkcijas vairuodamas sunkvežimį, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės valdytojo atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu. Su ieškiniu nesutinka, nes draudikas nukentėjusiajai žalą yra atlyginęs ir, civilinio atsakovo nuomone, pagal patirtus sužalojimus šis žalos atlyginimas yra adekvatus.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio vieta Vasaros ir Saulės g. sankryžoje, Marijampolėje, kelio ženklų „Duoti kelią“ (Nr.203) ir „Pagrindinis kelias“ (Nr.201) galiojimo zonoje. Kelio danga padengta ledu. Automobilis ,,Audi A3'', valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovi sankryžoje ant važiuojamosios dalies, priekiu į šiaurės pusę. Krovininis automobilis ,,MAN", valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovi sankryžoje priekiu į P. Armino g. pusę. Labiausiai apgadinta lengvojo automobilio priekinė dalis. Apgadinta krovininio automobilio dešinė pusė. Eismo įvykio užfiksuota eismo įvykio vietos plane (b.l. 9–36).
Transporto priemonių apgadinimai aprašyti apžiūros protokoluose ( b. l. 37–49).
Specialisto išvada Nr. G 856/2017(09) nustatyta, jog S. B. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio kulnakaulio lūžimas, kairio kelio ir dešinės plaštakos kirstinės žaizdos, kraujosruva dešinio klubo srityje. Sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, taip pat dūžtančio stiklo šukėmis 2017-12-05 eismo įvykio metu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 68-69).
Alkoholio matuoklio duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis J. V. ir nukentėjusioji S. B. buvo blaivūs (b. l. 50–51).
Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. V. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus-važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu automobiliu Audi A3 važiavusios S. B., sankryžoje su šiuo automobiliu susidūrė, šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad eismo įvykio priežastimi buvo J. V. padarytas kelių eismo taisyklių 154 p. pažeidimas. Kaltinamasis automobilį vairavo blaivus. Jo veika, įvertinus eismo įvykio pasekmes- padarytas nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas- atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1d. , sudėtį.
Nukentėjusioji S. B. prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti:iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ -2000 eurų, iš UAB „Marijampolės švara“-10 000 eurų. Ieškinio dydį grindžia tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ne tik didelius fizinius skausmus, tačiau ir didelį stresą, išgyvenimus ir nepatogumus. Kairė koja ilgą laiką buvo imobilizuota, vaikščiojo su ramentais, buvo apribotas judėjimas, negalėjo atlikti buities darbų, negalėjo apsiauti avalyne žiemos metu, vairuoti automobilio, užsiimti sportu- bėgiojimu. Dešinės rankos trijuose pirštuose likę keturi randai, kurie jautrūs, matomi, vis dar skauda ir negali pilnai sulenkti, dėl žaizdų gydymo privalėjo kas antrą dieną vykti pas šeimos gydytoją, dėl rankos sutvarstymo buvo sudėtinga pavalgyti, atlikti buities darbus. Dėl patirto streso ir išgyvenimo pakito ir dvasinė būsena- sutriko miegas, jaučia baimę vairuoti transporto priemones, jaučia baimę dėl sveikatos būklės ateityje, galimybės tęsti darbą, pasidarė irzlesnė ir kt.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė paaiškinimą (b. l. 172), kuriame nurodo, jog AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2017-12-05 eismo įvykio civilinei ieškovei S. B. išmokėjo 3000 eurų neturtinei žalai bei 52,27 eurus žalai dėl gydymo išlaidų atlyginti. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo teismai neturtinės žalos įprastai priteisia sumas nuo 600 iki 3000 eurų (LAT procesiniai sprendimai bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi mano, jog pagrįstos neturtinė ir turtinė žalos atlygintos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. J. V. nusikalstamą veiką padarė dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbines funkcijas, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu šioje byloje civilinei ieškovei padarytą žalą pirmiausiai privalo atlyginti draudikas- draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ ir tik nepakankant draudimo atlyginimo spręstinas kaltinamojo J. V. darbdavio ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojo UAB (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės klausimas. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų.
Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, buvo priteisiama neturtinės žalos nuo 1000 iki 11000 eur ( atitinkamai priteisiant litais ):kasacinės bylos 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių; 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-548/2012 (9165 Lt - šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai)ir kt. Didžiausios pinigų sumos, kaip seka iš šių bylų, buvo priteistos už sudėtingus sužalojimus (dubens kaulų lūžimas, pakauškailio lūžimas ) ir su jų gydymu susijusiomis neturtinėmis pasekmėmis (skausmai, nepatogumai, darbingumo sumažėjimas ir kt).
Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai konstatuotas kairio kulnakaulio lūžimas, kairio kelio ir dešinės plaštakos kirstinės žaizdos, kraujosruva dešinio klubo srityje, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė didelius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, tam tikri liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, išgyveno ir išgyvena dėl jai padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, o tai neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nors nukentėjusioji nurodo, jog, pasekmes jaučia iki šiol- skauda, tinsta koja, nevisiškai atsistatę rankos judesiai dėl buvusių plėštinių sužalojimų, tačiau tiek iš jos pačios paaiškinimo, tiek iš medicininių dokumentų matyti, kad pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, darbingumo lygio sumažėjimo dėl patirtos traumos gydytojai nenustatė, nukentėjusioji tęsia darą toje pačioje vietoje ir pareigose kaip ir prieš eismo įvykį, tolimesnis sudėtingas ar operacinis gydymas nėra reikalingas, tai rodo, kad ypatingų negrįžtamų pasekmių dėl sveikatos būklės eismo įvykio metu patirti sužalojimai nesukėlė.
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą, nepaisant ir to, kad atsakovai yra juridiniai asmenys, kurių turtinė padėtis būtų žymiai geresnė negu kaltinamojo. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą (nenustatytas darbingumo lygio sumažėjimas, tolesnis intervencinis gydymas nereikalingas, nusikalstamos veikos atsitiktinis pobūdis ir nusikaltimo padarymas neatsargiais kaltinamojo veiksmais) teismas sprendžia, kad civilinės ieškovės prašoma priteisti dar 12000 eurų suma (iš viso patirtos neturtinės žalos dydis įskaitant jau išmokėtą sumą atitiktų 15000 eurų) yra žymiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl sužalojimo ilgą laiką buvo apribotas nukentėjusios judėjimas- imobiliozuota koja, buvo sužalota ir sutvarstyta ranka, dėl ko nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, negalėjo ilgą laiką ne tik kad tinkamai pasirūpinti savimi, atlikti paprasčiausius buities darbus, privalėjo dažnai lankytis gydymosi įstaigose, tačiau viena augindama mažametį vaiką negalėjo juo rūpintis, turėjo sunkumų nuvežant į mokymo įstaigą, kas kėlė didelius nepatogumus, dėl traumos ir ilgo gydymo didino išgyvenimus dėl ateities- galimybės dirbti ir pasirūpinti vaiku, todėl teismas sprendžia, kad patirtai neturtinei žalai kompensuoti draudimo bendrovės išmokėta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepakankama.
Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajai, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –5000 eurų. Kadangi įstatymo nustatytos draudimo išmokos visiškai pakanka neturtinei žalai atlyginti, ieškovei neatlyginta neturtinės žalos dalis -2000 Eur- priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. V. neteistas, turi galiojančias administracines nuobaudas už kitokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo vairavimo stažas nemažas (nuo 1994 m.), per šį laikotarpį eismo įvykių nebuvo padaręs. Jis dirba vairuotoju, charakterizuojamas gerai. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios.
Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį neatsargų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers B. P. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoja. Ją apibūdinantys duomenys (neteista, nebausta, dirba, charakterizuojama gerai) rodo, jog ji verta teismo pasitikėjimo, galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Šiuo atveju pats kaltinamasis tiesiogiai žalos nukentėjusiajai neatlygino, tačiau gana nemažą žalos dalį atlygino draudimo bendrovė privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, apie tai žinojo kaltinamasis ir būtent dėl šios priežasties jis pats žalos neatlygino. Nukentėjusioji, nesutikdama su jau išmokėtu žalos atlyginimu, pareiškusi ieškinį civiliams atsakovams draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) dėl 12000 neturtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamajam turtinių pretenzijų neturi. Šiuo atveju, nors pats kaltinamasis nemokėjo nukentėjusiajai žalos atlyginimo, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog kaltinamajam turi būti privaloma nors kažkokia tai pinigine išraiškos dalimi prisidėti prie patirtos žalos atlyginimo. Susiklosčiusios aplinkybės, jog draudiminiais santykiais ir iš jų išplaukiančiomis išmokomis, kuriomis pasidengia ar tai dalinis žalos atlyginimas ar galimai visiškas, neeliminuoja nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygos išpildymo, jei kaltininkas visiškai tiesiogiai neprisideda prie jų atlyginimo ( Kauno apygardos teismo 2018-02-21 nutartis byloje Nr.1A-51-485/2018). Taigi šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas išmokant draudimo išmoką vertintinas kaip tinkamą žalos atlyginimo sąlygos įgyvendinimas BK 40 str. 2d. 3 p. prasme. Be to teismas sprendė, kad žalai atlyginti pilnai pakanka draudimo išmokos, neatlyginta žalos dalis priteistina tik iš draudimo bendrovės ir pareigą atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį pagal CK 6.254 str. 2d. turi draudikas, o ne kaltinamasis, jis nėra atsakingas už draudiko veiksmus sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Taigi, vadovaujantis BK 40 str., J. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skirtinas tik su užstatu. Įvertinus laiduotojos asmenines savybes, jos turtinę padėtį, užstato dydis nustatomas 600 Eur, o laidavimo terminas - 1 metams.
Atsižvelgiant į tai, kad J. V. neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, pažeidimas nėra ypatingai grubus, turi ilgą vairavimo stažą, pasekmės nėra sunkios, jis dirba, darbas susijęs su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones ir šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
J. V. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą su 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio užstatu vieneriems metams ir perduoti laiduotojos B. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Įpareigoti B. P. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0207 4101, AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :
-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Civilinės ieškovės S. B. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, J.Basanavičiaus g.12, Vilnius, civilinei ieškovei S. B. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.