Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. Z. ir A. K. bei trečiajam asmeniui I. Z. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovų A. K. ir J. Z. šeima ( jie gyveno nesusituokę ) dėl girtavimo, dažno policijos kvietinėjimo, nesirūpinimo dukra U,, gim. (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 buvo įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Tačiau atsakovai gyvenimo būdo nekeitė, todėl mergaitė 2017-08-21 sprendimu buvo perduota globoti močiutei I. Z.. Tėvai ir po to girtavo, dukra nesirūpino, jos nelankė ir neišlaikė. Mergaitės tėvas A. K. nors ir dirba pas ūkininką, tačiau pastoviai girtauja, dukrą aplanko itin retai ir neišlaiko. Motina J. Z. taip pat girtauja, neretai išvykdavo ( ir išvyksta ) nežinia kur. Jai itin sunku teikti socialines paslaugas, nes dažnai nežinoma jos buvimo vieta. Be to, būdama girta ji yra itin agresyvi. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai daro žalą dukrai, nes jos neaugina, itin retai bendrauja ir visiškai neišlaiko. Pagrindo manyti, kad kuris nors iš tėvų galėtų ateityje pasikeisti, nėra. Todėl prašo ieškinį tenkinti. Išlaikymo prašo po 60 EUR/mėn., nes maždaug tiek valstybė moka vaikams, kuriems tėvai išlaikymo neteikia.

Močiutė I. Z. U. rūpinasi tinkamai, jokios neigiamos informacijos apie ją negauta. Kitų norinčių ir galinčių rūpintis mergaite asmenų nėra. U. mokosi (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) ). Atsakovai kitų vaikų ar kitokių išlaikytinių neturi.

Atsakovė J. Z. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius ( parengiamąjį ir teismo ) neatvyko, jokių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.

Atsakovas A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamajame teismo posėdyje jis paaiškino, kad vienas gyvena (duomenys neskelbtini), pas ūkininką, pas kurį dirba. Jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) esančiame jam priklausančiame name. Jokio kito turto ir kitų išlaikytinių neturi, U. yra vienintelis jo vaikas. Su J. Z. išsiskyrė prieš 3 metus. Pas močiutę gyvenančią U. kartais aplanko, “duoda kapeikų” ( cituojama ). Pripažįsta, kad dukra nesirūpina ir jos neišlaiko, todėl su visais ieškovo reikalavimais sutinka.

Į teismo posėdį atsakovas A. K. neatvyko ir jokių papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Duktė J. Z. prasigėrė, neturi kur gyventi, klajoja ir nakvoja pas tokius pat geriančius asmenis. Kiek žino, šiuo metu dukrą kažkoks žmogus yra įdarbinęs miške, tačiau kur, duktė nesakė. Ji ir dabar stipriai geria su dabartiniu draugu. Telefonu pasakius apie bylą duktė nurodė su visais reikalavimais sutinkanti ir žadėjo atvykti į posėdį. Teismo posėdžio dienos ( t. y. 08-19 d. ) ryte kalbant telefonu pažadėjo atvykti į posėdį, o dar kartą paskambinus apie 10 val. iš balso buvo aišku, kad ji girta. Pas ją duktė nebuvo nuo 2017 metų, net neapsilankė savo tėvo ( J. Z. sutuoktinio ) laidotuvėse 2018-08-19. Todėl U. mamos nuo 2017 metų nėra mačiusi. J. Z. galimai bijo, kad atvažiavus pas motiną jai bus uždrausta girtauti, todėl ir nesirodo. Ji U. nesidomi, nebendrauja ir išlaikymo neteikia. Mano, kad atsakovai ateityje nepasikeis, todėl yra apsisprendusi U. užauginti.

Vaikas U. K. teismo posėdyje neapklausta, tačiau nėra ginčo ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad ji nuo 2017 metų nuolatinai gyvena pas močiutę ir nurodo norinti gyventi su ja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai A. K. ir J. Z. yra nepilnametės U. K., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), tėvai. Dėl atsakovų ilgalaikio netinkamo elgesio ( užfiksuota Socialinių paslaugų tarnybos 2011-11-07 rašte Nr. S-360, kt. ) Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-30 įsakymu Nr. A-1066 atsakovų šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. SPT 2017-11-30 raštas Nr. S-838, 2018-02-22 raštas Nr. S-760, informacija apie šeimą už 2014, 2015 ir 2016 metus, VTAS šeimos aplankymo aktai 2016-03-16 Nr. VT2-141, 2016-11-29 Nr. VT2-538, 2017-04-11(?) Nr. VT2-178, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019-04-05 raštas Nr. S-44 ir kiti rašytiniai įrodymai ( 2016-03-16 alkotesterio parodymai, teismo 2016-03-29 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.9.-253-471/2016, 2017-08-14 raštas, J. Z. 2017-10-23 atsisakymas gydytis, A. K. 2018-08-17 sutikimas ) patvirtina, kad vėliau atsakovų elgesys dukters atžvilgiu ( jos nepriežiūra, girtavimas ir pan. ) nesikeitė. VTAS 2017-08-17 aktu Nr. VT6-205 mergaitė buvo paimta iš tėvų ir laikinai apgyvendinta pas močiutę I. Z.. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2017-08-21 įsakymu Nr. A-891 mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta I. Z.. Šie įrodymai patvirtina ir atsakovai to neginčija ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad vaikas U. nuo 2017 m. 08 mėn. nuolatinai gyvena pas senelę I. Z. (duomenys neskelbtini).

Visi apklausti asmenys ( tame tarpe – pats atsakovas A. K. ) neginčija, kad abu atsakovai per itin ilgą laikotarpį dukra U. nesirūpino ( jos susigrąžinti nebandė, neaugino, tėvas bendravo itin retai ir paviršutiniškai, o motina faktiškai nebendravo ) ir visiškai neišlaikė. Tai patvirtina aukščiau aptarti įrodymai. Atsakovams šių ir kitų reikšmingų ( jog jie sistemingai girtauja, yra visiškai nusišalinę nuo dukters auginimo ir kt. ) aplinkybių neginčijant, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ). Visos aplinkybės ( ilgas visiško nesirūpinimo dukra laikotarpis, atsisakymas keisti netinkamą gyvenimo būdą, elgesys teismo proceso metu ir kt. ) rodo nesant pagrindo manyti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Dėl atsakovo A. K. elgesio aplinkybių ( jog jis kartais dukrą aplanko, duoda mažaverčių dovanėlių ir pan. ) teismas pažymi, kad toks elgesys neabejotinai negali būti pripažįstamas rūpinimusi vaiku ir jo išlaikymu pagal įstatymų reikalavimus ( ko pats atsakovas neneigia ).

Tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti ( LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, t. y. nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas šeimos santykių teisinio reglamentavimo principas - prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Lietuvos CK 3.180 str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šiame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų ( šiuo atveju – motinos ) veiksmus ( neveikimą ), kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams, įvertinti šių veiksmų pobūdį ir konstatuoti tėvų kaltę. Esant visoms šioms aplinkybėms vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kuris taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei taikyti sankcijas tėvui ( motinai ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovų A. K. ir J. Z. akivaizdžiai tyčinio netinkamo elgesio ( girtavimo, dukters nepriežiūros ir pan. ) duktė U. daugiau kaip 2 metus nuolatinai gyvena laikinosios rūpintojos šeimoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ir prieš tai tėvai itin ilgą laiką netinkamai vykdė pareigas dukters atžvilgiu ( šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dar 2011 m. ). Atsakovai ilgą laikotarpį su dukra faktiškai nebendrauja ir išlaikymo jai neteikia, t. y. visiškai ja nesirūpina. Taip pat nėra pagrindo manyti, jog padėtis artimoje ateityje galėtų pasikeisti ( Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. ). Todėl atsakovų tėvų valdžia apribotina neterminuotai, šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.180 str. 2 d. ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 1 d. ir 2 d. ). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią ( Lietuvos CK 3.195 str. ). Įstatymas išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais, t. y. teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus ( Lietuvos CK 3.3 str. 1 d. ).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui po 60 EUR/mėn. nurodo, kad prašoma suma maždaug atitinka sumą, kurią valstybė moka vaikams, kai jiems išlaikymo neteikia tėvai ( tikėtina, kad taip bus ir šiuo atveju ). Teismas vertina, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra itin nedidelė, akivaizdžiai ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ) pakankama tenkinti tik minimalius vaiko poreikius, todėl plačiau dėl tokios sumos reikalingumo nepasisako. Jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį ar kitas reikšmingas klausimo sprendimui aplinkybes atsakovai nepateikė ( Lietuvos (duomenys neskelbtini) str. ). Jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti ir taip minimalaus dydžio išlaikymo sumą, nenustatyta. Atsakovas A. K. dirba, nurodo turintis nuosavą būstą. J. Z. taip pat galimai dirba ( ši aplinkybė nėra išaiškinta jai nepateikus jokių įrodymų ), yra darbingo amžiaus. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Todėl atsakovo A. K. argumentas ( jog jis neturi pinigų išlaikyti ) nesudaro pagrindo nepriteisti išlaikymo ar dar labiau mažinti priteisiamą sumą, šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkintinas ( Lietuvos CK 3.194 str., ir 3.200 str. ), nustatant priteisto išlaikymo indeksavimą ( Lietuvos CK 3.208 str. ).

Lietuvos CPK 496-1 str. teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Lietuvos CK 3.183 str. 4 d. ir CPK 407 str. nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos ( Lietuvos CK 3.251 str. 2 d. ) nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad dabartinė laikinoji nepilnametės U. K. rūpintoja I. Z. netinkamai atliktų rūpintojos pareigas, nėra. Todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo įsiteisėjimo atsakovų nepilnametės dukters U. gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinąja rūpintoja, šią paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ( Lietuvos CPK 3.183 str. 4 d. ).

Tenkinant ieškinį iš atsakovų valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – po 75 EUR žyminio mokesčio el. formos byloje dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 6 p. ir 7 d. ) bei po 16,20 EUR žyminio mokesčio dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ( 60EUR/mėn.x12mėn.x0,03x0,75=16,20 – Lietuvos CPK 85 str. 1 d. 3 p. ) ir po 2,76 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( Lietuvos CPK 96 str. ).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią dukters U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 60 EUR ( šešiasdešimt eurų ) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. balandžio 17 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 60 EUR ( šešiasdešimt eurų ) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2019 m. balandžio 27 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo U. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinosios rūpintojos I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Paskirti laikinąją rūpintoją I. Z. U. K. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos U. K. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei devyniasdešimt tris eurus 96 ct. ( 93,96 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Priteisti iš J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei devyniasdešimt tris eurus 96 ct. ( 93,96 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.