Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K. skundą dėl 2008 m. gegužės 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas E. K. skundas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2008-03-21 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2008-04-22 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atmetė E. K. skundą ir prokurorės nutarimą paliko galioti. E. K. kreipėsi su skundu į Panevėžio miesto apylinkės teismą ir prašė 2008-04-22 Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nutarimą panaikinti ir įpareigoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė E. K. skundą kaip nepagrįstą.

E. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-16 nutartį ir prašo ją panaikinti ir į pareigoti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

E. K. nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-05-16 nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių priežasčių:

1. A. B. transporto priemonę vairavo neblaivus, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas dėl nusikaltimo numatyto BK 281 str. 2 dalyje, o ne BK 281 str. 1 dalyje;

2. net ir darant prielaidą, jog A. B. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o E. K. išžengė iš saugumo salelės reguliuojamoje pėsčiųjų sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui, negalima teigti, jog A. B. nepažeidė Kelių eismo taisyklių;

2.1. Kelių eismo taisyklių 172 p. numato, jog „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“;

2.2. kelių eismo taisyklių 173 punktas numato, jog „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigi jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams";

2.3. nors A. B. pagal Specialisto išvadą Nr. 11Š-305 važiavo leistinu greičiu 40,2 km/h, toks greitis negali būti laikomas saugiu Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų prasme, kadangi A. B. įvažiavo į sankryžą ką tik pasikeitus šviesoforo signalui, kaip rūpestingas ir atsargus vairuotojas galėjo ir privalėjo numatyti, jog reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje galėjo būti nespėjusių sankryžą pereiti žmonių, turėjo sumažinti greitį ir tol, kol neįsitikins, jog kelias laisvas ir sankryžoje žmonių nėra greičio nedidinti, tam kad prireikus galėtų laiku sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su pėsčiaisiais;

2.4. tačiau net paties A. B. parodymai rodo, jog situacija buvo priešinga – sankryžoje tuo metu, kai A. B. vairuojamas automobilis į ją įvažiavo kaip tik baigė posūkio į kairę manevrą kitas automobilis ir tik šiam užsukus A. B. pamatė pėsčiąją einančią per pėsčiųjų perėją;

2.5. akivaizdu, jog A. B. įvažiuojant į sankryžą, jis nematė, ar kelias jo judėjimo kryptimi yra laisvas, ar sankryžoje nėra pėsčiųjų ar kitų kliūčių. Tačiau nepaisant to, jis automobilio nepristabdė, nors eismo saugumu įsitikinęs nebuvo. Stabdyti pradėjo tik tuomet, kai jo teigimu kitas automobilis baigė manevrą ir jis pamatė, jog sankryžoje yra pėsčioji;

2.6. Taigi yra aišku, jog A. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktus. Turėdamas omenyje, jog įvažiuoja į sankryžą tik ką pasikeitus šviesoforo signalui, privalėjo sumažinti greitį, kol neįsitikins, jog kelias jo judėjimo kryptimi yra laisvas. LAT 2006 spalio 4 d. nutartyje Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog „Vairuotojas privalo elgtis pagal kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, net jeigu pėsčiasis eina per gatvę pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pėsčiojo buvimas važiuojamojoje dalyje jau kelia grėsmę eismo saugumui";

2.7. remiantis aukščiau išdėstytu, A. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 2 d. sudėtį, t.y. būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį, įvažiuojant į reguliuojamą sankryžą nepasirinko saugaus greičio tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 172 ir 172 punktų reikalavimus, dėl to ne laiku pradėjo stabdyti automobilį, partrenkė pėsčiųjų perėja einančią pėsčiąją, tuo sukeldamas jai nesunkų kūno sužalojimą.

Skundas tenkinamas.

BPK 44 str. 10d. numato, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nuskalstamą veiką padaręs asmuo. BPK 1 str. tarp kitų baudžiamojo proceso paskirčių numato, jog ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus privalu išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 str. įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusiklastama veika.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 str. 1d. 1p. tokį baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindą numato, tačiau, prieš priimant tokį sprendimą, įvykio aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai.

Iš prokurorų nutarimų bei teismo nutarties matyti, jog prokurorai bei ikiteisminio tyrimo teisėjas įvertino nukentėjusiosios veiksmus - nutarimuose bei nutartyje motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta, jog pačios E. K. veiksmai - įėjimas į automobilio judėjimo krypties važiuojamąją gatvės dalį degant jos judėjimo kryptimi raudonam šviesoforo signalui, sudarė kliūtį automobilio (duomenys neskelbtini) eismui bei grėsmę eismo saugumui, bei, kad tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tačiau prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje motyvuotai neatsakyta į nukentėjusiosios keliamus klausimus, kur ji prašo įvertinti vairuotojo - A. B. veiksmus.

Bylos medžiagoje - specialisto išvadoje bei byloje prijungtame vaizdo įraše, kur yra užfiksuotas autoįvykis, yra duomenų apie tai, kad A. B. veiksmuose gali būti KET pažeidimo, turinčio priežastinį ryšį su autoįvykio kilimu, požymių. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. 11Š-305 (07) duotoje kelio situacijoje, tuomet, jei automobilis važiavo paskaičiuotu 40,2 km/h ir užduotyje nurodytu 40 km/h greičiu, o pėsčioji ramiai ir greitai ėjo per važiuojamąją dalį, bei atveju, jei automobilis važiavo užduotyje nurodytu 50 km/h greičiu, pėsčiajai ramiai einant, vairuotojo A. B. veiksmai - artėdamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pėsčiajai įėjus į jo judėjimo krypties gatvės važiuojamąją dalį, t. y. iškilus grėsmei eismo saugumui, nesavalaikiai stabdė automobilį, to pasekoje partrenkė nukentėjusiąją - techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog A. B. galėjo iš anksto numatyti nukentėjusiąją, nepaisant draudžiančio jai tą daryti šviesoforo signalo, išeisiant į gatvę. Todėl skundo teiginiai, jog A. B. nesilaikė KET 172 p. reikalavimo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, nepagrįsti. Tačiau KET 173 p. numato, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl prieš nusprendžiant, jog A. B. veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, privalu ištirti ir įvertinti vairuotojo A. B. galimybę savalaikiai pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį - įšėjusią į automobilio judėjimo krypties važiuojamąją gatvės dalį pėsčiąją E. K., į tai savalaikiai sureaguoti atitinkamu KET 173 str. numatytu būdu ir taip išvengti užvažiavimo ant pėsčiosios. Tik ištyrus buvo tokia galimybė, ar ne, bei motyvuotai dėl to pasisakius, galima nuspręsti dėl BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių A. B. veikoje.

Skundžiamas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimtas neįvertinus visų E. K. skunde nurodytų tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti 2008 m. gegužės 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą :

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-03-21 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Bylą perduoti Panevėžio m. apylinkės prokuratūrai.

Ši nutartis neskundžiama.