- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-1587-236/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01381-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO KELIAI“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“, Tiltų statybos uždarajai akcinei bendrovei „TILSTA“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO KELIAI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO KELIAI“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, perkančiosios organizacijos įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“, Tiltų statybos uždarajai akcinei bendrovei „TILSTA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ 2019-09-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama:
1.1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą atmesti AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ pasiūlymą, patvirtinti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, apie kurį AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ buvo informuota 2019-08-27 raštu Nr. A39-1135/19(3.10.15-UK) „Dėl pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti sutartį“;
1.2. įpareigoti atsakovę grąžinti atviro konkurso „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“ (pirkimo Nr. 432089) (toliau – ir Konkursas, Pirkimas) procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo įvertinti AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę;
1.3. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo Pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su Konkurso laimėtoju.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė prašymą atmesti.
4. Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė prašymą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-24 nutartimi nutarė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
6. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė ieškinyje nurodė argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Dėl to darė išvadą, kad šiuo atveju ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo preliminariai vertinti ieškinį kaip akivaizdžiai nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.
7. Teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą konkursą „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“ (pirkimo Nr. 432089). Pirkimo objektas – Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos (toliau – ir Sankryža) rekonstravimas. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) 2019-05-08 sudarė finansavimo sutartį Nr. S-309 (toliau – ir Finansavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovei skirta 5 000 000 Eur dotacija Pirkimui įgyvendinti. Iš Finansavimo sutarties nuostatų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo atlikti konkrečius veiksmus ir pateikti su tuo susijusius dokumentus tam, kad išlaidos pagal Finansavimo sutartį už darbus ir (ar) paslaugas būtų tinkamos gauti, o būtent: tvirtinti Savivaldybės programos sąmatą (forma B – 1). Programos sąmata gali būti tikslinama ne vėliau kaip iki 2019-10-15 (Finansavimo sutarties 4.1.2 p.); <...> Paskutinę paraišką lėšoms gauti teikti iki 2019-12-12 (Finansavimo sutarties 4.6.1 p.). Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos turi teisę neapmokėti už darbus ir (ar) paslaugas ir grąžinti Savivaldybei pateiktus dokumentus lėšoms gauti, jeigu jie parengti nesilaikant Sutartyje nustatytų reikalavimų arba yra kitų teisės aktų pažeidimų (Finansavimo sutarties 6.4 p.). Pagal Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, numatytais terminais nepanaudota valstybės biudžeto dotacija negali būti panaudojama kitą laikotarpį ir grąžinama ją skyrusiai valstybės institucijai. Teismas konstatavo, kad Finansavimo sutarties sąlygos dėl terminų yra esminės. Dėl to bei atsižvelgdamas į bylos duomenis teismas sprendė, kad galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemtų Finansavimo sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą, o tai suponuotų 5 ml. Eur dotacijos praradimą Pirkimui įgyvendinti.
8. Teismas nustatė, kad Pirkimu siekiama išspręsti problemas, susijusias su sankryža, t. y. su eismo pralaidumu, triukšmo ir taršos mažinimu. Šiuo atveju atsakovė pateikė detalius paaiškinimus bei tai patvirtinančius įrodymus, jog rekonstravus sankryžą – problemos dėl eismo spūsčių, padidinto triukšmo bei oro taršos bus minimizuotos. Dėl neužtikrinamo saugumo naudojantis sankryža internetinėje platformoje www.tvarkaumiesta.lt suinteresuoti asmenys ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių. Dėl to teismas konstatavo, kad Pirkimo rezultatas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu. Šiuo atveju pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo bei proporcingumo principai.
9. Teismas sutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
10. Teismas, atsižvelgdamas į Pirkimo objekto paskirtį ir svarbą, taip pat į tai, kad nesudarius atitinkamos Pirkimo sutarties iškiltų rizika prarasti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamą 5 000 000 Eur dotaciją Pirkimui įgyvendinti, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju vykdomas viešasis pirkimas priskirtinas tokiai specifinei situacijai, kuomet būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą.
11. Teismas sprendė, kad pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, tuo pačiu būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.
12. Dėl to teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovė AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-09-24 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“ (pirkimo Nr. 432089) procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jog vykdomas Konkursas priskirtinas tokiai specifinei situacijai, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Nagrinėjamu atveju paskelbtas atsakovės Pirkimas nėra specifinis, kai egzistuoja išskirtinis skubos poreikis, be to, eismo problemos minėtoje sankryžoje trunka jau daugiau nei 10 metų, tačiau esminiai pokyčiai nėra iki šiol vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Tuo tarpu, sąžiningai Konkurse dalyvavusiam tiekėjui (ieškovei) negali būti perkelta Konkurso numatytu laiku neįgyvendinimo rizika, kuri šiuo atveju kilo tik dėl to, jog atsakovė netinkamai vykdė Konkurso procedūras (priėmė neteisėtus sprendimus), netinkamai planavo (neįvertino galimo procedūrų sustabdymo laikotarpio) vykdomo Konkurso procedūrų laiką ir (ar) netgi delsė pradėti Konkurso procedūras.
14.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemtų Finansavimo sutartyje nustatytų terminų nesilaikymą, o tai suponuotų 5 ml. Eur dotacijos praradimą Pirkimui įgyvendinti. Pažymėtina, kad teoriškai galimas dalinis Konkurso finansavimo praradimas negali sudaryti pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, Konkursui skirtas finansavimas bet kokiu atveju bus panaudotas visuomenei svarbiems projektams.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Priešingai, tęsiant Konkurso procedūras yra pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir teisėtumą, interesas užtikrinti Konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi.
14.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau tenkinus ieškinį, atsakovė susidurtų su dvigubo mokėjimo situacija – atsakovė privalėtų sumokėti tiek ieškovės patirtus nuostolius, tiek atlyginimą Konkurso laimėtojui. Tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas, nes atsakovė prarastų itin daug viešųjų lėšų.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas taps neįvykdomas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į ieškovės AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo:
15.1. Pirmos instancijos teismas visapusiškai įvertino ir pagrįstai sprendė, kad atsakovės vykdomas Pirkimas, kuriuo yra siekiama rekonstruoti itin probleminę Sankryžą, yra priskirtinas prie tokių specifinių situacijų, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.
15.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjo galimos patirti neigiamos finansinės pasekmės galėtų būti pašalintos kitu teisių gynimo būdu, pavyzdžiui, ieškiniu dėl žalos atlyginimo, todėl tiekėjas nepagrįstai kvestionuoja tokią galimybę.
16. Atsiliepime į ieškovės AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Fegda“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo:
16.1. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kadangi ieškinio tenkinimo atveju Konkurso laimėtojas nesikeis, nes ieškovė buvo pašalinta iš Konkurso procedūrų ir perkančioji organizacija nėra įvertinusi jos kvalifikacijos.
Šalies argumentai
16.2. Ieškovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018) nagrinėjamoje byloje netaikytini.
16.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino viešojo intereso apsaugos svarbą atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-14 gautas ieškovė AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ pranešimas dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir būtinumo sustabdyti jos vykdymą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ir tiekėjų grupė (UAB „Fegda“ ir Tiltų statybos UAB „TILSTA“, atsakingasis partneris UAB „Fegda“) 2019-11-08 pasirašė viešojo pirkimo sutartį, kuri dar nėra pradėta vykdyti.
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-14 gauti trečiojo asmens UAB „Fegda“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose trečiasis asmuo prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo UAB „Panevėžio keliai“ atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-1587-236/2019.
19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-26 gauti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas (2019-11-08 pirkimo sutarties Nr. A62-231/19 kopija), kuriuos prašo priimti į bylą.
20. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-26 gauti trečiojo asmens UAB „Fegda“ rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai (2019-11-08 pirkimo sutarties Nr. A62-231/19 kopija, Vilniaus apygardos teismo 2019-11-22 sprendimo kopija ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-21 nutartis kopija), kuriuos prašo priimti į bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
23. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-11-14 nutartimi nutarė atidėti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2019 m. lapkričio 26 d. 9.00 val., išreikalauti iš trečiojo asmens UAB „Fegda“ iki 2019 m. lapkričio 25 d. (įskaitytinai) viešojo pirkimo „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“ (pirkimo Nr. 432089) sutartį.
Dėl naujų įrodymų
24. Apeliantė AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (UAB „Fegda“ generalinio direktoriaus 2013-02-19 įsakymo „Dėl atsakingų asmenų skyrimo objekte“ Nr. 10B kopiją, UAB „Fegda“ generalinio direktoriaus 2014-02-27 įsakymo „Dėl atsakingų asmenų skyrimo objekte“ Nr. 4B kopiją, UAB „Fegda“ generalinio direktoriaus 2016-05-31 įsakymo „Dėl atsakingų darbuotojų skyrimo objekte“ Nr. 14H kopiją, AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ 2019-09-11 prašymo dėl informacijos pateikimo apie statinio statybos vadovą kopiją, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019-09-23 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją).
25. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą ieškovės (apeliantės) pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina.
26. Kaip minėta, Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-26 gauti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytiniai paaiškinimai ir naujas įrodymas (2019-11-08 pirkimo sutarties Nr. A62-231/19 kopija), kurį prašo priimti į bylą.
27. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą atsakovės pateiktą naują įrodymą ir jį vertina.
28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-11-26 taip pat gauti trečiojo asmens UAB „Fegda“ rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai (2019-11-08 pirkimo sutarties Nr. A62-231/19 kopija, Vilniaus apygardos teismo 2019-11-22 sprendimo kopija ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-21 nutartis kopija), kuriuos prašo priimti į bylą.
29. Apeliacinis teismas pažymi, kad vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-14 nutartį trečiasis asmuo UAB „Fegda“ pateikė tos pačios 2019-11-08 pirkimo sutarties Nr. A62-231/19 kopiją.
30. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad teismo procesiniai sprendimai yra skelbiami viešai Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir yra kitiems teismams prieinami, todėl sprendžia, kad trečiojo asmens pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2019-11-22 sprendimo kopija ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-21 nutartis kopija atsisakytinos priimti į bylą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
31. Remiantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 423⁷ straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė įvykdyti tikėtinai ieškovei palankų teismo sprendimą, o nustačius, kad tokia grėsmė egzistuoja – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimą atmesti AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ pasiūlymą, patvirtinti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, apie kurį AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ buvo informuota 2019-08-27 raštu Nr. A39-1135/19(3.10.15-UK) „Dėl pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti sutartį“; įpareigoti atsakovę grąžinti atviro konkurso „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“ (pirkimo Nr. 432089) (toliau – ir Pirkimas) procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo įvertinti AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo Pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su Konkurso laimėtoju.
33. Apeliacinis teismas pažymi, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2018).
34. Apeliacinis teismas sutinka su apeliante, kad kasacinis teismas naujausioje teismų praktikoje yra išaiškinęs, jog yra pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
35. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad egzistuoja akivaizdi rizika prarasti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtą 5 mln. eurų finansavimą Pirkimo objektui, bei tuo, kad Pirkimu yra siekiama išspręsti daug problemų, reikšmingų didelei visuomenės grupei – nuo kiekvieną dieną sankryžą kertančių aplinkinėje teritorijoje gyvenančių ir (ar) dirbančių žmonių iki netoliese įsikūrusių ar sankryžą tarptautiniais maršrutais kertančių verslo subjektų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino ginčo Pirkimo situaciją specifine, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos.
36. Į bylą pateikta 2019-11-08 pirkimo sutarties Nr. A62-231/19 kopija, patvirtina, kad ginčo Pirkimas įvyko ir atsakovė su tiekėjų grupe 2019-11-08 sudarė Pirkimo sutartį. Tai reiškia, kad Pirkimas pasibaigė.
37. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas.
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokioje situacijoje nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tenkinti jos prašymo dėl paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pasibaigus pirkimui, išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, o tuo atveju, jei pirkimas pasibaigia pirkimo sutarties sudarymu, taip pat išnyksta teisinis pagrindas taikyti ir įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Jeigu tokia sutartis sudaryta iki procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien šia aplinkybe, turi pagrindą apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų stabdymo – taikymo atmesti. Tai reiškia, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o tokio prašymo atmetimo pirmosios instancijos teisme atveju – tokio teismo nutartį palikti nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-407-180/2018 ir jos 16 punkte nurodytą teismų praktiką).
39. Kaip minėta, ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo Pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, šalims sudarius ginčo Pirkimo sutartį, ginčo Pirkimo procedūros pasibaigė, todėl nebeteko prasmės ir apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2019-11-22 sprendimu nusprendė ieškinio dalį, kurio reikalavimai nurodyti šios nutarties 1 ir 32 punktuose, atmesti (kitoje dalyje byla nutraukta). Apeliacinis teismas sprendžia, kad nors sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau tai preliminariai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumą. Taip pat patvirtina pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimą bei kartu ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą.
41. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą į tai, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
42. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
43. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.