- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-729-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- V. S., Ž. S.
- Ieškovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-729-212/2013
2013 m. spalio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Ramunės Čeknienės
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-203-837/2013 pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. S., Ž. S., tretiesiems asmenims Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų globos skyriui, G. S., Kauno vaikų globos namams „Atžalynas“, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo, asmens atleidimo nuo globėjo pareigų, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams V. S. ir Ž. S. jų nepilnamečio sūnaus D. S. atžvilgiu; laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei V. S. jos nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui Ž. S. jo nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu; laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų nepilnametės dukters G. S. atžvilgiu; nustatyti A. S. ir G. S. nuolatinę globą; atleisti G. S. nuo nepilnamečio D. S. globėjos pareigų; paskirti A. S., G. S. ir D. S. nuolatiniu globėju Kauno vaikų globos namus „Atžalynas“ nustatant jų gyvenamąją vietą kartu su globėju; priteisti iš V. S. išlaikymą sūnui A. S. po 250 Lt dydžio periodines išmokas iki jo pilnametystės; priteisti iš Ž. S. išlaikymą dukrai G. S. po 200 Lt dydžio periodines išmokas iki jos pilnametystės; paskirti Kauno vaikų globos namus „Atžalynas“ A. S., G. S. ir D. S. turto administratoriumi. Nurodė, jog vaikai tinkamai nebuvo prižiūrimi tėvų, juos nuolat palikinėdavo motina, nes išvykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini), o tėvas vaikais nesirūpindavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, neterminuotai apribojo tėvų valdžią atsakovams jų nepilnamečio sūnaus D. S. atžvilgiu; laikinai apribojo motinos valdžią V. S. jos nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu; neterminuotai apribojo tėvo valdžią Ž. S. jo nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu; laikinai apribojo tėvų valdžią atsakovams jų nepilnametės dukters G. S. atžvilgiu; nustatė A. S. ir G. S. nuolatinę globą; atleido G. S. nuo nepilnamečio D. S. globėjos pareigų; paskyrė A. S., G. S. ir D. S. nuolatiniu globėju Kauno vaikų globos namus „Atžalynas“ ir jų gyvenamąją vietą nustatė su globėju; priteisė iš atsakovės V. S. nepilnamečiam A. S. materialinį išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2012-09-20) iki sūnaus pilnametystės; priteisė iš atsakovo Ž. S. nepilnametei G. S. materialinį išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2012-09-20) iki jos pilnametystės; paskyrė A. S., G. S. ir D. S. turto administratoriumi Kauno vaikų globos namus „Atžalynas“; priteisė iš V. S. į valstybės biudžetą 90 Lt žyminį mokestį ir 35,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš Ž. S. į valstybės biudžetą 72 Lt žyminį mokestį ir 35,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nustatė, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovų vaikai. Atsakovai nesirūpina savo sūnumi D., neteikia jam sistemingo išlaikymo, neauklėja. Atsakovės V. S. šeima dėl netinkamos mažamečių vaikų priežiūros buvo stebima Panevėžio rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus bei Panevėžio seniūnijos darbuotojų. Atsakovė nuo 2008 m. dirba (duomenys neskelbtini), o Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-21 įsakymu Nr. A-807 D. S. nustatyta laikinoji globa. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-13 sprendimu atsakovams laikinai apribojus tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus D. S. atžvilgiu, jo globėja paskirta atsakovo motina G. S. bei iš atsakovų priteistas išlaikymas po 250 Lt D. S.. Atsakovė sūnaus D. neaugino, neteikė sūnui jokio materialinio išlaikymo, nesidomėjo vaiko gyvenimu, jo sveikata. Atsakovas Ž. S. atlikęs laisvės atėmimo bausmę gyvena Panevėžio mieste, tačiau neturi galimybių ir nenori pats auginti sūnaus D., minimaliai prisideda prie jo išlaikymo. G. S. rūpestingai auklėja anūką D. S., vaikui sudarytos tinkamos sąlygos normaliam protiniam bei fiziniam vystymuisi, tačiau pablogėjus sveikatai negali tinkamai atlikti globėjos pareigų. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių skyrius pritarė atsakovų nuolatiniam tėvų valdžios apribojimui nepilnamečio sūnaus D. S. atžvilgiu, bei G. S. atleidimui nuo D. S. globėjos pareigų. Taip pat pritarė laikinai apriboti motinos valdžią V. S., jos nepilnamečio sūnaus A. S., atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią Ž. S., jo nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu, bei laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų nepilnametės dukters G. S. atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nors prisideda prie sūnaus D. išlaikymo, tačiau su savo vaiku negyvena, o atsakovė visiškai nebendrauja su sūnumi D., jo nelanko, nesidomi juo, neprisideda prie išlaikymo. Nors nuo teismo sprendimo praėjo daugiau nei dveji metai, atsakovai savo požiūrio į sūnų D. nekeitė, nesistengė jo susigrąžinti, juo nesirūpino. Teismas atsakovų elgesį pripažino kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti sūnų ir juo rūpintis, todėl atsakovams taikė tėvų valdžios apribojimą jų vaikų atžvilgiu. Teismas sprendė, kad šiuo metu susiklosčiusi padėtis ateityje nepasikeis, todėl atsakovų atžvilgiu taikė neterminuotą tėvų valdžios apribojimą jų sūnaus D. S. atžvilgiu.
Atsakovai nevykdė tėvų pareigos auklėti ir lavinti savo sūnų A. S., juo tinkamai nesirūpino. Atsakovas sūnaus A. niekada neaugino, visiškai su juo nebendravo, nesidomėjo jo sveikata, ugdymosi pasiekimais, problemomis. Teismas darė išvadą, kad ir ateityje jo požiūris į sūnų nepasikeis, todėl jam tėvo valdžia sūnaus A. S. atžvilgiu apribojo neterminuotai. Atsakovė taip pat nesugebėjo užtikrinti savo sūnaus A. S. tinkamos priežiūros ir saugių gyvenimo sąlygų. Ji, išvykdama į užsienį paliko mažametį sūnų pas įvairius globėjus, svetimus žmones. Todėl mažamečiui keletą kartų teko gyventi Laikinuosiuose vaikų globos namuose, nes jam nebuvo užtikrinta tinkama ir saugi globa. Toks atsakovės gyvenimo būdas įtakojo berniuko sveikatos būklę, kuri šiuo metu blogėja. Berniukas tapo agresyvus, nervingas, neklusnus. Nors atsakovė buvo informuota apie susidariusią situaciją ir skubiai reikalingą pagalbą sūnui, ji į šias rekomendacijas nereagavo. 2010-09-30 atsakovei buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas už sūnaus A. nepriežiūrą ir palikimą pas svetimus žmones, tačiau atsakovei išvykus į (duomenys neskelbtini), ji liko nenubausta. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė sūnų A. jau buvo išsivežusi į (duomenys neskelbtini), kur nesugebėjo tinkamai užsiimti sūnaus auklėjimu, dėl to jį parvežė atgal į Lietuvą. Teismas kritiškai vertino atsakovės galimybes užtikrinti tinkamas sūnaus A. gyvenimo ir ugdymo sąlygas (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, teismas manė, kad padėtis gali pasikeisti į gerąją pusę, todėl V. S. laikinai apribojo motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus A. S. atžvilgiu ir vaikui nustatė nuolatinę globą.
Dukra G. S. nesirūpino nei vienas iš atsakovų, nesudarė jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis. Iš pradžių mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, vėliau jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, o iš motinos priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį. Teismas sprendė, kad šiuo metu susiklosčiusi padėtis ateityje pasikeis, todėl atsakovų atžvilgiu taikė laikiną tėvų valdžios apribojimą jų dukters G. S. atžvilgiu. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išliko teisė matytis su vaikais. Atsakovams išaiškino, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų, kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas, ieškinį. Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“ atitiko įstatymų reikalavimus būti globėju, todėl jį skyrė atsakovų vaikų globėju. Skirdamas globėją teismas atsižvelgė į nepilnamečių interesą turėti saugią ir stabilią aplinką, paremtą pastovumu ir nekintamumu, į vaikų interesą ir norą augti kartu. Kadangi vaikams anksčiau buvo priteistas išlaikymas, todėl teismas papildomai priteisė iš atsakovės nepilnamečiui A. S., o iš atsakovo - nepilnametei G. S..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimą dalyje dėl V. S. tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų A. S. ir G. S. atžvilgiu, jų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo A. S. priteisimo ir globėjo bei turto administratoriaus A. ir G. paskyrimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Mano, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas privalėjo tiksliai nustatyti ir įvertinti kokie jos veiksmai buvo priešingi vaiko interesams, atsižvelgti į pažeidimo padarymo pobūdį ir aplinkybes bei pasekmes. Teismas turėjo nustatyti ir įvertinti kiekvieno tėvo veiksmus konkretaus vaiko atžvilgiu. Mano, jog buvo pažeistas CK 3.180 str., o teismas jos atžvilgiu pritaikė pačią griežčiausią iš tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių. Be to, ji niekada nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Mano, jog pirmiausia teismas turėjo taikyti lengvesnio pobūdžio priemonę – administracinę atsakomybę, o ne apriboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Teismas nepagrįstai įvertino kaip įrodymą, pateisinantį tėvų valdžios apribojimo taikymą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagal kurį neva ji turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu teismas pažeidė jos nekaltumo prezumpciją ir neteisėtai rėmėsi šiais duomenimis priimant teismo sprendimą. Nesutinka su teismo išvadomis, jog ji nevykdo pareigos auklėti ir lavinti sūnų A., nes jis lanko mokyklą, yra auklėjamas, o duomenų apie tai, kad jis praleidinėja pamokas ar jo intelekto ir išsilavinimo lygis neatitinka tokio amžiaus vaikų lygio duomenų nėra. Sūnus A. turi viską ko jam reikia normaliam ir sveikam vystymuisi ir ugdymui, viskuo aprūpintas, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog ji nesirūpina vaiku. Tai, kad ji prieš išvykdama į (duomenys neskelbtini) dirbti sūnų palikdavo globėjams rodo, jog ji rūpindavosi sūnumi, kad jis nebūtų paliktas vienas ir be priežiūros, ji siekė sudaryti visas tinkamas sąlygas vaikui augti ir lavinti. Be to, ieškovė patikrindavo kandidatus į globėjus ir jiems pritardavo bei įsteigdavo laikiną globą. Sūnus į laikinus vaikų globos namus pateko dėl to, jog paskirti laikini globėjai netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas. Prieš išvykdama ji globėjams nurodė, jog A. reikia vesti pas gydytojus, tačiau globėja K. N. nekreipė dėmesio į nurodymus ir netinkamai vykdė globėjo pareigas. Pripažįsta, jog nėra gerai palikti vaikus su globėjais, tačiau ji kitos išeities neturi, nes Lietuvoje įsidarbinti nėra galimybės, valstybė negarantuoja lėšų jos šeimos poreikių tenkinimui, todėl ji buvo priversta darbo ieškotis užsienyje. Mano, jog tai nėra pagrindas apriboti jos kaip motinos valdžią ir iš jos atimti vaikus. Byloje nėra jokių duomenų, kad jai būnant (duomenys neskelbtini), ji nesugebėjo užsiimti sūnaus A. auklėjimu, o tai, kad jį parvežė į Lietuvą nereiškia, kad nesugebėjo jo auklėti. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog jos gyvenimo būdas įtakojo A. sveikatos būklę, kuri šiuo metu blogėja, nes tokių nustatytų įrodymų byloje nėra. Tai, kad berniuko būklė pasikeitė lėmė tėvo elgesys, kuris nelaikė jo savo sūnumi ir atsisakė pasiimti jį gyventi pas save. Teismas psichologinės ekspertizės neskyrė, todėl teismo išvada pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Nesutinka su teismo išvadomis dėl tėvo valdžios apribojimo dukters G. atžvilgiu. Pažymi, jog atsakovui atsisakius rūpintis dukra, G. apsigyveno pas apeliantę ir ji ja pradėjo rūpintis ir išlaikyti. Tiek A., tiek G. yra aprūpinti drabužiais, maistu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, lanko mokyklą ir turi visas mokymuisi ir lavinimui skirtas priemones. Teismas nenurodė kokiais veiksmais ji pažeidė G. interesus, taip pat nenurodė kokie G. interesai buvo pažeisti ir kokias pasekmes sukėlė. Jai nuosavybės teise priklausančiame bute yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Kai būna Lietuvoje, ji gyvena su vaikais ir nėra konstatuotas nei vienas faktas, jog ji vengė atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavo tėvų valdžia, žiauriai elgėsi su vaikais ar darė žalingą įtaką savo vaikams savo amoraliu elgesiu. Be to, ji su vaikais bendraudavo kiekvieną dieną internetu, globėjams duodavo pinigų vaikų išlaikymui, todėl vaikais rūpinosi ir pagrindo apriboti jos kaip motinos valdžią nėra. Mano, jog teismas turėjo išklausyti vaikų nuomonės, kur jie nori gyventi, nes A. su G. nori gyventi kartu su ja, bet ne su D. vaikų namuose. Vaikai globos namuose yra nuteikinėjami prieš motiną, jie yra gąsdinami, jog daugiau motinos nebepamatys, jų elgesys būnant globos namuose pasikeitė: pradėjo bėgti iš pamokų, neruošti namų darbų, vagiliauti. Tokių dalykų vaikai iki patenkant į globos namus nedarė. Mano, jog reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas, kad būtų išklausyta vaikų nuomonė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, teismas visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, todėl jo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantė vaikais tinkamai nesirūpindavo, nuolat palikdavo vaikus vis kitiems globėjams, o tai darė neigiamą poveikį nepilnamečiams, sukėlė jiems psichologinių traumų. A. ne kartą yra gydytas dėl pasikartojančių pykčio priepuolių, vyko ištyrimui į Vilniaus vaiko raidos centrą. Pati apeliantė yra kreipusi pagalbos į socialinius darbuotojus dėl A. elgesio, jog ji su juo nesusitvarko, o jo elgesys yra neprognozuojamas. Be to, į gydytojus dėl A. sveikatos pati atsakovė net nesikreipė, nes tai darė socialiniai darbuotojai ir buvę globėjai. Byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantė taip pat nesirūpino G., nes ji buvo palikinėjama globėjams,, iš kurių, siekiant užtikrinti saugią aplinką, būdavo paimama ir patalpinama į Laikinuosius vaikų globos namus. Nors motina žadėdavo vaikus pasiimti, tačiau to nepadarydavo ir tai vaikai skaudžiai išgyveno. Kai G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėčiu – apeliantė tam neprieštaravo ir nepareiškė noro rūpintis dukra, o dėl sūnaus D. – ji atsisakė jį auginti nuo 2007 m. Visos išdėstytos aplinkybės rodo, jog apeliantės netinkamas pareigų vykdymas savo vaikų atžvilgiu daro jiems žalą ir laikytinas kaltais veiksmais. Kadangi apeliantė nori auginti vaikus ir byloje nėra įrodymų, jog padėtis ateityje negalėtų pasikeisti, teismas pagrįstai apribojo motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų G. ir A. atžvilgiu. Vaikai teismo posėdyje nebuvo išklausyti, nes vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams jų nuomonė yra žinoma.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų globos skyrius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nuo 2012-09-10 iki dabar Panevėžio socialinių paslaugų centre Vaikų grupinio gyvenimo namuose apgyvendinti A. ir G.. Apeliantė ketina tiesiogiai auklėti ir rūpintis savo vaikais nuo 2009 m., tačiau faktinių aplinkybių, jog padėtis šeimoje keičiasi teigiama linkme nėra. Apeliantės teikiamas materialinis išlaikymas nėra pilnavertis tėvų valdžios panaudojimas užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko vystymąsi. Priešingai, nuolat besikeičianti gyvenamoji aplinka, nenuoseklus skirtingų asmenų auklėjimas žalingai veikia vaikų sveikatą, dvasinę būklę ir moralinį ugdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas apriboti tėvų valdžią ir nustatyti nuolatinę globą, sprendimą priėmė nepažeisdamas materialinių ir procesinių teisės normų.
Įstatymas reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką savo vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Kasacinis teismas šios kategorijos bylose išaiškino, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių
Apeliantės argumentas, kad teismas jos atžvilgiu taikė pačią griežčiausią iš tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, nepagrįstas. Priešingai, teismas taikė apeliantės atžvilgiu vieną iš švelniausių priemonių ir tėvų valdžią V. S. jos dviejų vaikų: G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, apribojo laikinai. Pažymėtina, kad apeliantė savo noru ir iniciatyva pati save atskyrė nuo vaikų G. ir A.. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės šeima nuo 2008-08-29 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2009 metų A. gyvenamoji vieta keitės kartu su dažnai besikeičiančiais globėjais, tik G. gyvenamoji vieta nuo 2010 iki 2012 metų buvo nustatyta su tėvu. Nuo 2012-09-10 apeliantės vaikai G. ir A. apgyvendinti Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namuose (t. 1, b. l. 24-25, 29, 31, 38-39, 40-43, 45, 54, 57, 63-64).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai, šiuo atveju apeliantė V. S., gali kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 str. 3 d.). Apeliantei tėvų valdžia apribota laikinai, nenustatant konkretaus apribojimo termino ir tai nereiškia tėvų valdžios apribojimo neterminuotumo, o priešingai, tai reiškia, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia, apeliantė gali prašyti panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Apeliantės argumentas, kad teismas turėjo jai skirti administracinę nuobaudą, tik patvirtina, jog apeliantė pripažįsta, kad vaikais tinkamai nesirūpina.
Atmestini apeliantės argumentai, kad vaikais rūpinosi tinkamai, nes laikinai išvykdama iš Lietuvos, vaikams surasdavo globėjus, kad tinkamai rūpinosi sūnumi A. N., kad jos gyvenimo būdas neįtakojo A. sveikatos būklės. Pažymėtina, kad visus šiuos argumentus apeliantė pateisina kitų asmenų kalte, bet ne savo. Motinos nebūvimą šalia vaikų daugiau nei 5 metus, jų brendimo laikotarpiu negalima vadinti laikinu išvykimu iš Lietuvos. Šiuo atveju, apeliantė tik laikinai atvyksta į Lietuvą, trumpai pasimato su vaikais ir vėl išvyksta. Pirmiausia už savo vaikus yra atsakinga pati apeliantė, o ne globėjai, socialinės tarnybos ir pan. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad apeliantė, išvežusi į (duomenys neskelbtini) sūnų A., netinkamai juo rūpinosi, tačiau ta aplinkybė, kad A. buvo parvežtas atgal į Lietuvą ir vėl gyveno globojamas kitų asmenų, patvirtina, jog apeliantė nesugebėjo tinkamai juo pasirūpinti. Apeliantė sutinka, kad sūnaus A. psichologinė būklė pasikeitė, jis tapo agresyvesnis, nervingas, tačiau nesieja šio pasikeitimo su savo gyvenimo būdu ir įtaka. Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro išvadų (t. 1, b. l. 176, t. 2, b. l. 80-81) matyti, kad ir G., ir A. patyrė skaudžią psichologinę traumą, būdami atskirti nuo mamos. A. nepasitenkinimas ir agresija nukreipti daugiausiai į motiną, specialistų nuomone, tokį jo elgesį provokuoja lūkesčių nepateisinimas, nerimas dėl ateities, baimė prieš gyvenimą (duomenys neskelbtini). Savo atsisakymą vykti į (duomenys neskelbtini) jis išsakė tiesiogiai motinai ir socialinėms darbuotojams. Apeliantė nepripažįsta tokios padėties sudėtingumo, nepageidauja jokios pagalbos ir nuo iškilusių problemų nusišalina. Šios išvados nenuneigtos, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. sveikatai ir dabartinei psichologinei būklei įtakos turėjo būtent apeliantės elgesys, jos nuolatinis išvykimas, globėjų ir gyvenamųjų vietų dažnas keitimas. Duomenų, kad A. psichologinę būklę lėmė jo tėvo elgesys dėl to, kad šis atsisakė pasiimti jį gyventi pas save, byloje nėra. Vien tik materialinės paramos teikimas vaikams, trumpalaikiai atvykimai ir bendravimas per atstumą, neatstoja pilnaverčio tėvų valdžios panaudojimo, kasdienio rūpesčio jais, tampraus emocinio ryšio tarp vaikų ir mamos.
Apeliantė teigia, kad siekia vaikus pasiimti su savimi, kad kartu gyventų (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo bylos nagrinėjamo teisme pradžios, 2012-09-20, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ji yra pasiruošusi aprūpinti vaikus gyvenamąja vieta; sudarys jiems tinkamas gyvenimo sąlygas; nuomojamo buto savininkas neprieštarauja, jog V. S. vaikai gyventų nuomojame bute; jie bus priimti į mokyklą ir pan. Tik apeliantės noro gyventi kartu su vaikais (duomenys neskelbtini) nepakanka, nes vaikais turi būti pasirūpinta realiai, pateikiant įrodymus, patvirtinančius apeliantės pasiruošimą tinkamai ir nuolat, o ne trumpais laiko tarpais, kaip buvo iki šiol, rūpintis savo vaikų auklėjimu ir priežiūra. Apie egzistuojančias problemas šeimoje apeliantei žinoma nuo 2011 metų, su ja ne kartą bendravo socialinio paslaugų centro darbuotojai, jį įsipareigojo, kad ieškos didesnio būsto (duomenys neskelbtini), kur galėtų saugiai augti jos vaikai, ieškos ugdymo įstaigos, kurioje vaikai galės mokytis ir integruotis naujoje aplinkoje, sistemingai kontaktuos su socialiniu darbuotoju ir pan., tačiau šių įsipareigojimų V. S. nevykdė (t. 1, b. l. 46-47).
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji nesirūpina dukra G.. Teigia, kad dukra apsigyveno su ja, kai G. tėvas, su kuriuo buvo nustatyta jos gyvenamoji vieta, atsisakė ja rūpintis. Dukra viskuo aprūpinta, aprengta, turi visas lavinimo priemones, todėl teismas nepagrįstai apribojo jai tėvų valdžia G. atžvilgiu.
Apeliantės argumentai atmetami, nes nepagrįsti. Minėta, tiek G., tiek A. nuo 2009 metų buvo globojami įvairių globėjų. G. gyvenamoji vieta nuo 2010-10-13 iki 2012-09-10 buvo nustatyta su tėvu, Ž. S.. Nuo 2012-09-10 G. apgyvendinta Panevėžio socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namuose (t. 1, b. l. 40-41, 63-64, 94). Duomenų, kad G. nuo 2012-09-10 gyveno kartu su motina V. S., byloje nėra. Vaikų apklausimas teismo posėdyje, negali nuneigti byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė gan ilgą laiką tinkamai nesirūpina savo vaikais, nedalyvauja jų auklėjime, mokymo procese, kartu su jais negyvena ir nesprendžia kasdien jiems kylančių klausimų. Gerai, kad atsakovė teikia vaikams materialinį išlaikymą ir dažnai bendrauja telefonu bei internetu, tačiau tai neatstoja visaverčio tėvų pareigų vykdymo.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu ginčo įstatyminiu reglamentavimu, kad vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, giminaičiais, jei tai nekenkia vaikų interesams. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti auklėjamam bei aprūpinamam, turėto tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tačiau apeliantė šio teisinio reglamentavimo nepaiso, o skundo argumentais siekia pasiteisinti dėl situacijos, susijusios su besitęsiančia vaikų nepriežiūra. Jokių konkrečių įrodymų, kad šią padėtį ketina iš esmės keisti, apeliantė nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad tėvų valdžia jai apribota nepagrįstai. Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 str. 2 d.).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, 322 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teisumui nėra privalomas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji mano, kad apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to netenkinamas apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialines teisės normas ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.