Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-78-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
II-78-899/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00087-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
G. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-78-899/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00087-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.16.9; 21.18.12 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. A.,nukentėjusiajai G. S.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,ekspertui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja A. J. 2018 m. gruodžio 28 d. S. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad S. A. 2018 m. vasario 27 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. S. A. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, remiantis ekspertizės akto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punktą, 101 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. 2019 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį S. A. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jam paskirta 60 Eur bauda.

Šalies argumentai

S. A. su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad ekspertizės akte nurodytas techninis požiūris savaime neprilygsta teisiniam jo veiksmų vertinimui. Jokiai transporto priemonei nesudarė kliūties, neprivertė keisti judėjimo krypties ir greičio. Pats visiškai pabaigė įvažiavimo į kelią manevrą ir atsidūrė dešinėje eismo juostoje (jo važiavimo kryptimi), nuvažiavo tiesiai apie 10 m atstumą, kuomet pamatė, kad jo važiavimo juosta skersas slysta automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. S.. Pats sustabdė savo automobilį, tačiau automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nuslydo iki pat dešiniojo kelio krašto ir dešiniuoju šonu trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ slydo apie 50-70 metrų, kas buvo nustatyta akistatoje, dalyvaujant tyrėjai A. J.. Ekspertizę atlikęs ekspertas įvertino įvykį techniniu požiūriu, tačiau neatliko teisinio vertinimo. Todėl nutarimą priėmęs pareigūnas, pažodžiui cituodamas ekspertizės aktą, neatsižvelgė į tai, kad teisiniu požiūriu tarp jo veiksmų ir eismo įvykio kilimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Būtina įvertinti, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja nebūtų padariusi KET pažeidimų. Jei ji būtų važiavusi tokiu greičiu, kad bet kada galėtų suvaldyti transporto priemonę, jei ji būtų važiavusi tiesiai ir nebūtų nukreipusi savo automobilio į kairę, jei ji būtų įvertinusi slidžią kelio dangą, tuomet eismo įvykio nebūtų įvykę, automobiliai būtų saugiai prasilenkę ir nesusidūrę. Negali būti atsakingas už neracionalius ir nepriimtinus kitų eismo dalyvių veiksmus. Ta aplinkybė, kad išvažiavo į kelią iš kiemo, nereiškia, kad keliu važiavusiai vairuotojai galima išvažiuoti į priešingą eismo juostą ir trenktis į jo automobilį. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja privalėjo važiuoti kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto ir nenukreipti jo į kitą automobilį, nepriklausomai nuo to, kaip tas automobilis atsidūrė kelyje. Jis saugiai pabaigė manevrą ir nesudarė kitai vairuotojai kliūties. Būtent G. S. nusprendė tokią kliūtį sudaryti - nukreipė automobilį į priešinga kryptimi tiesiai važiavusį jo automobilį ir nesugebėjo jo suvaldyti, todėl automobilis slydo skersas ir šonu trenkėsi į jo automobilio priekį. Taigi, būtent G. S. sudarė kliūtį jam važiuoti Statybininku gatve, dešine kelio puse tiesiai. Vairuotojos sprendimas nukreipti automobilį į priešpriešinę eismo juostą, slidinėti ir trenktis į ją tiesiai važiuojantį jo automobilį buvo visiškai nesusijęs su eismo saugumu ir siekiu išvengti susidūrimo. Nutarimą priėmęs pareigūnas nevertino, kad būtent šis G. S. sprendimas ir sukėlė eismo įvykį, nes jei G. S. tokių veiksmų nebūtų padariusi, jų automobiliai būtų saugiai prasilenkę. Aktą pateikęs ekspertas lape Nr. 4-5 nurodė, kad jo automobilis susidūrimo su kitu automobiliu metu buvo įstrižai važiuojamosios dalies, todėl ekspertui atrodo tikėtina, kad jo automobilis tuo metu dar nebuvo baigęs posūkio iš kiemo manevro. Tokia tikėtina išvada buvo grindžiami visi vėlesni skaičiavimai ir nutarimą priėmusio pareigūno išvada apie tai, kad jis neva sudarė kliūtį kitam automobiliui. Priimant tokią tikėtiną išvadą nebuvo įvertintas atstumas nuo išvažiavimo į kelią iki susidūrimo vietos - apie 10 m. Nuvažiavęs tokį didelį atstumą jo automobilis jau niekaip negalėjo judėti posūkio kreive, nebent slystų skersas. Automobilis susidūrimo metu buvo visiškai išsitiesinęs, kuomet G. S. automobilis pradėjo slysti į jam priešpriešinę eismo juostą ir dešiniuoju šonu trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį, pasukdamas automobilį kampu. Pats neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nes G. S. automobilis, slysdamas skersas, užtvėrė visą judėjimo juostą ir nebuvo kur dėtis ir kur nuo jo trauktis. Nutarimą priėmęs pareigūnas, neatlikęs teisinio įvykio vertinimo, neatsižvelgė į tai, kad G. S. sprendimas nukreipti automobilį į priešpriešinę eismo juostą (ir slysti) nebuvo priverstinis. Būtent ši vairuotoja, klaidingai nusprendusi apie tai, kad neva yra pavojus, savo iniciatyva priėmė neteisėtą, neracionalų ir su eismo saugumu visiškai nesusijusį sprendimą nukreipti automobilį į priešpriešinę eismo juostą ir taranuoti ten važiavusį jo automobilį. Su tuo techniniu požiūriu sutiko ir ekspertas, kuris nurodė, kad G. S. veiksmai buvo nepriimtini ir tikėtina, kad buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą S. A. veiksmams.

Teismo posėdyje S. A. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad situacija buvo visai kitokia nei pateikta. Gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tūkstantąjį kartą daro tuos posūkius. Buvo eismo pikas. Pirma eilė pilna mašinų. Išvažiuodamas iš kiemo suko į kairę, posūkis jau buvo padarytas, pavažiavo 10 metrų ir pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris slydo tiesiai į jį. Išvažiuojant automobilio nebuvo jo horizonte. Automobilį pamatė, kai slydimo atstumas buvo apie 50 metrų. Būtų važiavęs savo juostoje, bet tuo momentu ji rikiavosi kairiau, ją sumėtė ir ji atslydo. Pats sustojo ir stovėjo. Pajuto smūgį. Galėjo ir dar pavažiuoti, bet pamatė atslystantį automobilį ir sustojo, stovėjo jau visiškai prie borto. Automobilis slydo 30-40 km/h greičiu. Gal nestabdė ar gal stabdė, bet automobilis buvo nevaldomas. Ten buvo slidu, nes buvo vandentiekio mašinos, įvykusi kažkokia vandentiekio avarija, gatvė pasidengusi ledu. Ji važiavo kaip ir visi, nes ten viena eismo juosta, paskui rikiavosi kairiau ir tuo momentu užnešė automobilį ant ledo ir pradėjo sukti ir nešti į jo pusę. Nukentėjusioji aiškino, kad jis išvažiuodamas padidino greitį ir ją numušė. Su jos parodymais visiškai nesutinka. Su eksperto išvada nesutinka, mano, kad jis negavo pilnos medžiagos. Nežino, kodėl ekspertui pasirodė, kad jo automobilis buvo įstrižas. Per apklausą su tyrėja A. J. išsiaiškino, nuo kurios vietos nukentėjusioji slydo. Dabar sako, kad neva jis išlindo panosėje prieš 10-15 m., taip keičia parodymus. Tyrėja A. J. nuodugniai viską ištyrė, metrus žiūrėjo, akistatą.

Nukentėjusioji G. S. teismo posėdyje parodė, kad važiavo pagrindiniu keliu tiesiai link sankryžos (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo piko metas, pilna eismo juosta, važiavo kartu su automobilių srautu. Eismo juosta viena, plati su punktyrine linija, kadangi dažnai dešinėje arba būna palikti stovėti automobiliai, arba stovi suktis į dešinę. Pasirikiavo kairiau, automobilis buvo jau šiek tiek išlindęs į priešpriešinę juostą, važiavo tiesiai, nes priekyje žadėjo sukti į kairę. Dešiniau stovėjo automobiliai, kurie turbūt sustojo išleisti asmenį iš kiemo. Pamatė išvažiuojančią mašiną iš kiemo ir pradėjo stabdyti, automobilis slydo ir, kad nevažiuotų tiesiai į dureles, pasuko. Jei jis būtų neslydęs, gal būtų spėjusi sustabdyti. Prieš susidūrimą automobilis neslydo, važiavo tiesiai ir kai pamatė S. A., pradėjo stabdyti. Šiek tiek jau buvo kitoje eismo juostoje, todėl, kaip supranta, tas įvykis ir išsikėlė į kitą juostą. Jį pamatė, kai jis išlindo iš po pirmo automobilio. Visa dešinė juosta buvo pilna automobilių, buvo galimybė tik pasukti kairiau. Galvojo, kad pamatęs ją sustabdys ir todėl dar kairiau pasuko automobilį. Teisę ten būti turėjo, nes ten yra punktyrinė linija ir galėjo daryti lenkimo manevrą. Mano, kad žmogus nematė jos ir jis išvažiavo. Jis teigia, kad įvykis įvyko jo juostoje, bet jo nebuvo toje juostoje. Mano, kad susidūrimo metu abi transporto priemonės judėjo. Tyrėja A. J. sakė, kad ji turėjo nestabdyti ir važiuoti tiesiai jam į dureles. Greitis buvo nedidelis apie 30 km/h. Tarp jų automobilių buvo gal 15-20 m atstumas. Jis pasirodė neapdairus, neatsargus. Jei būtų išlindęs už pirmos mašinos ir įsitikinęs, kad važiuoti saugu, jai nebūtų reikėję stabdyti. Kitų automobilių, kurie kliudytų situacijai, nebuvo. Susidūrimas įvyko ties juosta, jos važiavimo kryptyje. Mano, kad jis buvo įstrižas. Eismo įvykio vietoje pagal ekspertą - automobilis buvo 6 m stačiu kampu ir S. A. pasakymas, kad jau buvo 10 metrų pavažiavęs, yra nelogiškas. Yra nesąmoningas matavimas, ten yra T formos sankryža ir koks turėjo būti greitis, kad pradėtų 50 m slysti. Pati sakė „einam pildyti deklaraciją“, bet kad yra kalta, to nesakė. Sakė „jūs iš šalutinio kelio išvažiuojate“, atsakė „taip“. Buvo priimtas nutarimas jos nenaudai. Nesuprato, kodėl taip pareigūnė įvertino. Paskambino pareigūnė, kad atvyktų. Nuvyko su mintimi, kad aiškinsis aplinkybes, bet tyrėja buvo surašiusi protokolą ir davė pasirašyti. Pasirodo S. A. jau buvo nuvykęs ir pateikęs kažką papildomai, jis išsiaiškino su tyrėja A. J.. Pasirodo tyrėja buvo atvažiavusi į įvykio vietą, pati to net nežinojo. Jos niekas neinformavo, kad bus papildomi matavimai. Pareiškėjas net skambino ekspertui, konsultavosi. Pati visą vasarą skambino tyrėjai ir klausė, gal yra kokių žinių, nes įvykis buvo vasario mėnesį, eksperto išvada tik gruodį. Tyrėja net nesakė, kur bus atliekama ekspertizė, sakė, kad yra daug darbo ir neaišku, kur ji bus atliekama, gali būti Šiauliuose, gali būti Klaipėdoje. Beveik visus metus neleido taisyti automobilio, nes sakė, kad gali reikėti ekspertui parodyti. Dabar automobilis suremontuotas, kadangi kaltė 50 ant 50, draudimas dalį sumokėjo, o dalį mokėjo iš savo lėšų.

Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, jog buvo eismo įvykis, dėl kurio asmenys nesutarė dėl kaltės. Buvo atvykusi į eismo įvykio vietą, ką aiškino vairuotojai, detaliai negali prisiminti, išdėstė tarnybiniame pranešime. Buvo slidi kelio danga ir informavo budinčius, kad ten reikia pabarstyti. Formino eismo įvykį, nes netiksliai buvo paaiškintos aplinkybės. Vairuotojas, išvažiavęs iš kiemo, padidino greitį ir bandė prašokti, o moteris nesugebėjo sustabdyti automobilio, techniškai nesustojo. Vairuotojas paaiškino „aš išvažiuodamas iš kiemo pastebėjau iš kairės pusės slystantį automobilį ir padidinau greitį“, tuo metu pastebėjo atslystantį automobilį ir įvyko susidūrimas. Jis nesutiko, kad išvažiavo iš šalutinio kelio. Turėjo įvertinti kelio būklę. Naujų aplinkybių negali prisiminti.

Liudytoja A. J. teismo posėdyje parodė, jog pati atliko asmenų apklausas, vyko eismo įvykio tyrimas. Surašė protokolą pagal duomenis medžiagoje: matavimus, automobilių trajektorijas. Pagal tai, ką matė, pasirodė, kad kalta yra moteris, kuri važiavo Statybininkų gatve tiesiai. Kadangi moteris skundė protokolą, buvo priimtas sprendimas atlikti eismo įvykio tyrimą. Galutinis spendimas priimtas. Eismo įvykio tyrimo metu specialistas pasisakė dėl abipusės kaltės, tiksliau nepamena.

Ekspertas E. G. teisme paaiškino, kad byloje atliko ekspertinį tyrimą. Su S. A. skundu, asmenų paaiškinimais susipažino. Ekspertinis tyrimas atliekamas remiantis techniniais duomenimis. Tyrimui buvo pateikta administracinė medžiaga, kuri susidaro iš 24 lapų, kompaktinė plokštelė ir po to dar gavo CD laikmeną pridėjimui prie medžiagos, atlikta techninė analizė ir buvo pateikta išvada. Tai, kad, kaip nurodoma slydo, techninių duomenų, pagrindžiančių ilgą atstumą, nei tuo metu nebuvo, nei dabar nėra, iš techninės pusės pasakyti negali. Tikėtina transporto susidūrimo vieta, jų padėtys. Šioje situacijoje S. A., įvažiuodamas kairio posūkio kreive į pagrindinį kelią, privalėjo duoti kelią važiuojančioms priemonėms. Pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis buvo priverstas keisti judėjimo kryptį, būtent išvažiuojantis vairuotojas nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui. Baigęs sukimo manevrą - reiškia, kad automobilis yra lygiagrečiai ašinei linijai. Jei automobilis būtų lygiagrečiai, tuomet atslydęs kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kaip jie kontaktavo, jo svorio centras būtų buvęs jo važiavimo kryptimi kairiau automobilio „(duomenys neskelbtini)“ centrui. Šiuo atveju automobilis buvo įstrižas. Nuotraukoje matosi nukritusio sniego gabalas ir jo judėjimo kryptis, kuri atitinka automobilio judėjimo kryptį. Tikėtina, kad šio sniego gabalo nepaliko važiuojantis automobilis, nes jis iškritęs į tą pusę nei priešingai. Vadinasi, susidūrimo momentu buvo ties arka. Paaiškino sniego byrėjimo trajektoriją, jis nebuvo pervažiuotas, nesutraiškytas, yra fiksuotas po smūgio. Visi duomenys, automobilio padėtys yra fiksuotos po smūgio. Procentais neskirsto kieno kaltė, tai yra techninis vertinimas. Vieno eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, kito eismo dalyvio veiksmai buvo nepriimtini ir tai turėjo priežastinį ryšį kilti eismo įvykiui. Duotos išvados nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

S. A. kategoriškai tvirtina, kad jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.

Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas aptars žemiau, matyti, jog automobilių susidūrimas įvyko S. A. atliekant posūkio manevrą, t. y. išsukimą iš įvažiavimo į kiemą. Ir nors S. A. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teisme tvirtino, kad sukimo manevrą jau buvo baigęs, t. y. išvažiuodamas iš kiemo suko į kairę, pavažiavo 10 metrų ir pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris slydo tiesiai į jį, tačiau teismo vertinimu, tai prieštarauja visumai surinktų ir ištirtų įrodymų. G. S. teisme nuosekliai tvirtino, jog pamatė išvažiuojančią mašiną iš kiemo ir pradėjo stabdyti, automobilis slydo ir, kad nevažiuotų tiesiai į dureles, pasuko; jį pamatė, kai jis išlindo iš po pirmo automobilio; visa dešinė juosta buvo pilna automobilių, buvo galimybė tik pasukti kairiau. Nagrinėtinu atveju tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. A., tiek G. S. įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtų asmenų pirminiuose paaiškinimuose kiekvienas iš jų taip pat laikėsi tos pačios pozicijos, kurią išdėstė ir teisminiame nagrinėjime, t. y. įžvelgdami ne savo, o kito asmens kaltę. Liudytoja V. V. teisme parodė, kad buvo eismo įvykis, dėl kurio asmenys nesutarė dėl kaltės. Iš to seka, kad jau tuoj po įvykio abu eismo dalyviai laikėsi savo pozicijų.

Tai, jog S. A. automobilių susidūrimo metu posūkio manevro dar nebuvo baigęs, patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu rodo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimo metu buvo įstrižai pagrindinio kelio važiuojamosios dalies, po susidūrimo pasisuko pagal laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį ir, tikėtina, judėjo į priekį, todėl susidūrimo metu minėtas automobilis dar nebuvo baigęs posūkio manevro. Savo išvadą ekspertas E. G. patvirtino ir teismo posėdyje bei nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. jog baigęs sukimo manevrą - reiškia, kad automobilis yra lygiagrečiai ašinei linijai; jei automobilis būtų lygiagrečiai, tuomet atslydęs kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kaip jie kontaktavo, jo svorio centras būtų buvęs jo važiavimo kryptimi kairiau automobilio „(duomenys neskelbtini)“ centrui; šiuo atveju automobilis buvo įstrižas. Pastebėtina ir tai, jog automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimų pobūdis ir apimtis leidžia daryti išvadą, kad S. A. vairuojamas automobilis susidūrimo metu buvo įstrižai pagrindinio kelio važiuojamosios dalies, ką ekspertizės akte bei teismo posėdyje patvirtino ir ekspertas E. G..

Be kita ko (tai jau kalbama apie antrą eksperto argumentą, kuriuo grindžiama jo duota išvada), ekspertizės akte nurodyta, kad ant kelio važiuojamosios dalies ties automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinių dešinės pusės durelių viduriu nukritęs purvino sniego gabalas, kuris, tikėtina, nukrito iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio dešinės pusės rato arkos susidūrimo metu ar iš karto po jo, t. y. tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinis dešinės pusės ratas buvo ties nukritusiu sniego gabalu ar prieš jį, kas šiuo atveju iš esmės patvirtina S. A. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padėtį susidūrimo metu. Ekspertas E. G. teisme paaiškino, kokias išvadas leidžia daryti ant kelio nukritęs sniego gabalas, t. y. nuotraukoje matosi nukritusio sniego gabalas ir jo judėjimo kryptis, kuri atitinka automobilio judėjimo kryptį; tikėtina, kad šio sniego gabalo nepaliko važiuojantis automobilis, nes jis iškritęs į tą pusę nei priešingai; vadinasi, susidūrimo momentu buvo ties arka; sniego gabalas nebuvo pervažiuotas, nesutraiškytas, yra fiksuotas po smūgio. Šiuo atveju teismui abejonių nekyla, jog būtent S. A. nebuvo pakankamai atidus ir, išsukdamas į kairę, neįsitiko, kad saugiai atliks šį manevrą ir nesudarys kliūties keliu važiuojančiai ir pirmumą turinčiai G. S. vairuojamai transporto priemonei.

Ekspertizės aktas neabejotinai patvirtina ir tai, jog būtent S. A. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, t. y. ekspertizės metu padaryta išvada, jog šioje eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. A. veiksmai - kairio posūkio kreive įvažiuodamas į kelią iš išvažiavimo, nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Pastebėtina, kad šias ekspertizės metu padarytas išvadas teisme vėlgi patvirtino ekspertas E. G. ir paaiškino, jog pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis buvo priverstas keisti judėjimo kryptį, būtent išvažiuojantis vairuotojas nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui. Netikėti tokiais eksperto paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.

Pastebėtina, jog G. S. nurodyta aplinkybė, kad dešiniau stovėjo automobiliai, kurie turbūt sustojo išleisti asmenį iš kiemo, leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas galėjo klaidingai manyti, kad išvažiuoti yra saugu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju nurodyta aplinkybė S. A. kaltės šioje situacijoje nemenkina ir atitinkamai jo veiksmų vertinimui įtakos neturi. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu gatvėje eismas buvo intensyvus, ką teisme patvirtino tiek S. A., tiek G. S., teismas sprendžia, jog S. A., nepaisant to, kad kiti automobiliai galimai sustojo jį praleisti, turėjo itin dėmesingai įvertinti situaciją, imtis didesnių saugumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūties kitoms tranpsorto priemonėms, t. y. privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Iš ekspertizės akto matyti ir tai, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos G. S. veiksmai, - iškilus grėsmei eismo saugumui, nemažino važiavimo greičio savo eismo juostoje, keitė važiavimo kryptį į kairę pusę, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje sprendžiamas ne G. S., o būtent pareiškėjo S. A. administracinės atsakomybės klausimas, todėl nagrinėtinu atveju teismas, neišeidamas iš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų, nepasisako dėl G. S. kaltės šiame eismo įvykyje. Juolab, kad bylos nagrinėjimo teisme metu institucijos atstovas patvirtino, kad G. S. atžvilgiu yra priimtas nutarimas dėl jos nubaudimo.

Pareiškėjas S. A. teisme išsakė abejones dėl ekspertizės akto teisingumo, manydamas, kad ekspertas negavo pilnos medžiagos. Tačiau su šia S. A. nurodyta aplinkybe teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi iš minėto ekspertizė akto matyti, jog atliekant eismo įvykio ekspertizę buvo įvertinta visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tarp jų - S. A. ir G. S. paaiškinimai, fotonuotraukos, eismo įvykio vietos schema ir kiti duomenys apie eismo įvykį.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Administracinė nuobauda skirta sankcijos ribose. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl S. A. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo S. A. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 60 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas