Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2013-12-31 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2015-09-04 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;

3) 2020-07-20 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

4) 2020-12-28 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui;

2021-02-18 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi bausmės, paskirtos 2020-07-20 ir 2020-12-28 teismo baudžiamaisiais įsakymais, subendrintos, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 1 mėnesiui, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. P. 2021 m. balandžio 8 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), namuose, buitinio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu sudavė į galvą ir veidą, rankomis sugriebęs už rankų jas spaudė, sugriebęs ranka tempė už plaukų savo buvusiai sugyventinei V. K., tuo padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairėje kaktos pusėje, apatinėje lūpoje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, tai yra nukentėjusiajai V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis prisipažįsta sukėlęs fizinį skausmą savo draugei V. K., tačiau jos nesužalojo, jai sudavė ne daugiau kaip penkis kartus. Du kartus sudavė į sprandą, vieną kartą rankos delnu sudavė į veidą, patempė už plaukų ir paleido, paskui suėmęs už rankos tempė ją lauk iš savo namų. Tokiais savo veiksmais jis galėjo sukelti skausmą, tačiau sužalojimų nepadarė. Nuo jo suduoto smūgio lūpa negalėjo būti sužalota, nes V. K. į veidą jis sudavė tik vieną kartą delnu, nestipriai. 2021 m. balandžio 8 d. jis pasikvietė V. K. į savo namus išgerti. Su V. negyvena kartu, neveda bendro ūkio, bet ruošiasi tuoktis. Kadangi V. K. pas jį atėjo jau išgėrusi, jis susinervino. Jam nepatinka, kad V. K. vaikšto pas drauges, su kuriomis girtauja. Dėl tokio jos elgesio jis ir susinervino, pakėlė prieš ją ranką, dėl ko šiuo metu labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. P. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji negyvena su K. P., neveda bendro ūkio, tačiau draugauja, vienas kitam padeda, ketina tuoktis. 2021 m. balandžio 8 d. ji į K. P. namus atėjo apie 10 val., atėjo jo kvietimu išgerti. Prieš tai ji gėrė su draugėmis, į K. P. namus atėjo neblaivi. Nebaigus gerti K. turėto butelio degtinės, K. pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad ji vaikšto pas drauges, išgėrinėja. K. P. sudavė jai keletą kartų per veidą, tempė už plaukų, už rankos, varė lauk. Ji daug kartų yra patyrusi smurtą, jai sudaužyta galva, todėl praėjus kuriam laikui ji tiksliai nebeprisimena visų įvykio aplinkybių. Ji atleido K. P.. Ji pati dėl pagalbos nesikreipė. Pabėgusi iš K. P. namų kaime jis sutiko savo draugę J. S., kuri, pamačiusi jos sudaužytą veidą, iškvietė policijos pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiama iš karto po konflikto, visas aplinkybes geriau prisiminė.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką surašymo metu (b. l. 9-11) nukentėjusioji V. K. parodė, kad supykęs K. P., paėmęs taurelę degtinės, tyčia pylė jai į akis, pradėjo tempti už plaukų, rankų kumščiais sudavė kelis smūgius į veidą, galvą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai negali nurodyti, bet žino, kad ne mažiau kaip 10. Jai pargriuvus, vėl tempė už plaukų, taip sukėlė jai stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, po kelių valandų po įvykio. Kai vartojo alkoholį, jie buvo atsidarę langą. Kai K. P. ją sumušė, bijodama jo, išlipo pro kambario langą ir nuėjo į kaimą.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40) nukentėjusioji V. K. parodė, kad žodinio konflikto metu K. jai sugriebė už dešinės rankos ir pradėjo stumdyti, po to sugriebęs už plaukų juos pešė. Paskui K. jai liepė sėstis šalia jo, liepė gerti degtinę. K. P., paėmęs taurelę, tyčia pylė jai degtinę į akis. Paskui K. jai kumščiu sudavė smūgius į veidą ir galvą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu. Nuo suduotų smūgių ji griuvo ant grindų ir susitrenkė alkūnę. Paskui K. sugriebė jai už plaukų ir ją tampė. Ji bandė pabėgti iš K. namų, tačiau jis jai neleido, sugriebdamas už rankų ir jos neišleisdamas. Kai vartojo alkoholį, jie buvo atsidarę langą. Vienu metu K. P. nuėjo į virtuvę, ji išlipo pro kambario langą ir nuėjo į kaimą.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l.15-16), surašytame Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno, atvykusio į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad gyvenamojo namo kambaryje po stalu matosi du pustuščiai degtinės buteliai, prie krosnies ant grindų - šviesių plaukų kuokštas.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 29) matyti, kad 2021 m. balandžio 8 d. 21 val. 59 min įvykio vietoje K. P. nustatytas 2,36 promilių girtumas.

Iš asmens apžiūros protokolo (b. l. 24), foto nuotraukų (b. l. 26-27) matyti, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios V. K. veidas, po apatine lūpa matosi dėmė, panaši į hematomą, virš kairės akies kaktos srityje taip pat matosi dėmė, panaši į hematomą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (b. l. 34-35) nurodyta, kad atlikus V. K. asmens tyrimą, nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, kairėje kaktos pusėje, apatinėje lūpoje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, tikėtina, kad muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje, apatinėje lūpoje, abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis neneigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją, sudavęs jai smūgius į veido, galvos, nugaros sritis, tačiau nepripažįsta sudavęs smūgius kumščiu į veidą, sudavęs V. K. nurodytą smūgių skaičių ir nežymiai ją sužalojęs. Abejoti nukentėjusiosios V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio ir teisme, teismas neturi pagrindo. Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galimai siekia pakenkti kaltinamajam, nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė, todėl kaltinamojo apkabėjimo galimybė atmestina. Nukentėjusioji nėra nusiteikusi priešiškai kaltinamajam, priešingai, ji teisme nurodė, kad atleido kaltinamajam, prašė neskirti jam griežtos bausmės. Sužalojimus veide įvykio vietoje užfiksavo policijos pareigūnai. Aplinkybė, kad pagalbą nukentėjusiajai iškvietė ne ji pati, o kaime iš karto po konflikto sutikta jos draugė, taip pat patvirtina, kad smurto žymės nukentėjusiosios veide buvo akivaizdžiai matomos. Nukentėjusiosios parodymai dėl jai suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų patvirtinti teismo medicinos specialisto išvadomis, kuriomis teismas abejoti neturi pagrindo. Iš karto po konflikto kaltinamajam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, kas neabejotinai turėjo įtakos jo suvokimui apie suduotus smūgius, jų stiprumą. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nustatyti nėra galimybės, tačiau smūgių žymės, likusios ant nukentėjusiosios kūno, teismo medicinos eksperto išvada, pirminiai nukentėjusiosios parodymai, pagrįstai leidžia manyti, kad kaltinamasis sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių – ne mažiau dešimties, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai. Kadangi smūgių skaičius kaltinimo esmės nekeičia, todėl nustatinėti konkretų jų skaičių netikslinga.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamasis K. P., suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajai V. K. į galvą ir veidą, spausdamas rankas, už jų sugriebęs, temdamas nuketėjusiąją už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, nes nuo suduotų smūgių atsirado žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos apatinės lūpos vidinėje dalyje, kairiame smilkinyje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis nusikalsto turėdamas neišnykusių teistumų, bausmės atlikimo metu, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo K. P. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau tai, kad suduodamas smūgius į veido ir galvos sritį, sutrikdė sveikatą, prieš tą patį asmenį – V. K. – smurtavo pakartotinai, turėdamas teistumą už ankstesnę veiką, laikytina aplinkybe, didinančia nusikaltimo pavojingumą. K. P. turi du neišnykusius teistumus už nusikalstamas veikas, padarytas nukentėjusiajai V. K., naują nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kas pagrįstai suteikia pagrindo manyti, kad iš ankstesnio teistumo ir paskirtos bausmės išvadų jis nepadarė. Nusikaltimas, kaip ir ankstesnės veikos, padarytas piktnaudžiavimo alkoholiu metu, apsvaigimo būsenoje. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio taisyklių reikalavimų, bausmių tikslai nepasiekiami, nes jis vis iš naujo nusikalsta, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas K. P. asmenybei, jo veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant tokioms aplinkybėms, jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad K. P. kaltu prisipažino dalinai, nukentėjusioji jam atleido, skiriant griežčiausią bausmės rūšį, ši bausmė skirtina vidutinės trukmės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kadangi padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, laisvės atėmimas skiriamas pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, šie tikslai bus pasiekti.

Kadangi K. P. nusikalto laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartimi (b. l. 106-108), subendrinus 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su neatliktos bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę, keičiant laisvės atėmimu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies b papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apdylinės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtos bausmės, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.