Klaipėdos apylinkės teismo teismo nuosprendis

2014-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-659/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Teismo nuosprendis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
1-179-659/2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-00257-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
E. N.
Kaltinamasis
G. N.
Advokatai
Daiva Rocevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-179-659/2014Proceso Nr.1-33-1-00257-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10;1.1.7.2.7;1.1.10.1. ;2.3.6.4.2.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMONUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nukentėjusiajam E. N.,gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. N., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-06-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1d., 145 str. 1d., 178 str. 1 d.- galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-01-13d. iki 2012-06-22d. imtinai. Taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

G. N. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

2013 m. vasario 12 d. apie 16 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaužęs kambario durų vyrį 100 litų vertės ir spyną 100 litų vertės įsibrovė į užrakintą (duomenys neskelbtini), kambarį, ir iš jo pagrobė tėvui E. N. priklausantį 1000 litų vertės televizorių „Samsung“ su distancinio valdymo pultu.

Kaltinamasis G. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-02-12 dienos metu išgėrus alaus užsinorėjo dar alkoholio, tačiau pinigų neturėjo ir nusprendė įsibrauti į užrakintą tėvo kambarį. Išlaužęs duris pagrobė televizorių „Samsung“ su distanciniu pulteliu, kurį vėliau užstatė lombarde. Televizorių įsigijo lizingo būdu jis, tačiau dalį pinigų - 1400 litų už jį lizingo bendrovei sumokėjo motina C. N., o vėliau televizorių pardavė tėvui pagal žodinį tarpusavio susitarimą. Jis paprašė mamos, buvusios kitame kambaryje 10 lt ir iškviesti taksi. Mama tai padarė, jis nuvežė televizorių ir užstatė lombarde. Po šio nusikaltimo pakeitė savo elgesį, stengiasi nebevartoti alkoholio, intensyviai ieško darbo, registruojasi darbo biržoje.

Nukentėjusysis E. N. parodė , kad butas priklauso jam. Butas yra 2 kambarių su holu. Abu kambariai rakinami. G. N. gyvena hole. 2013-02-12 apie 06.10 val. jis išėjo į darbą ir namo grįžęs apie 16 val. rado išlaužtas kambario duris ir pamatė, jog pagrobtas televizorius „Samsung“ bei pultelis. Televizorių vertina 1000 litų, durų sugadinimą - 200 litų. Televizorių lizingu buvo pirkęs sūnus G. N., tačiau televizorių po to pardavė jam už 900 litų. Žalą atlygino draudimo bendrovė, televizorius jam sugražintas, todėl civilinio ieškinio nebereiškia. Po šio įvykio sūnus labia pasikeitė, pergyvena, mažiau vartoja alkoholį. Jis turi psichikos sutrikimų nuo vaikystės, todėl elgiasi neprognozuojamai, kai išgeria.

Liudytoja C. N. parodė , kad 2012-02-12 apie 16 val. išgirdusi triukšmą bute priėjusi prie užrakintų savo kambario durų paklausė kas ten vyksta. Sūnus G. N. atsakė, jog tvarko televizoriaus kabelį. Po to paprašė jos 10 litų ir ji juos prakišusi pro durų apačią. Tuoj po to, G. N. pasišalinus iš buvo, nuėjusi pro virtuvės langą matė, kaip G. N. sėdo į taksi automobilį, su savimi turėjo ir televizorių. Nuėjusi į kitą kambarį pamatė, jog pagrobtas televizorius. Televizorius buvo pirktas lizingu, sutartyje pirkėju įformintas G. N.. Televizorius kainavęs 2400 litų. G. N. už jį buvo įmokėjęs viso 900 litų. Likusius pinigus sumokėjo ji ir E. N.. 900 litų E. N. vėliau sumokėjęs už G. N. skolas ir tokiu būdu sutarė su sūnumi, kad televizorius parduotas E. N.. 2008-04-28 mokėjimo pavedime 1342,20 Lt suma yra jos parašas, nes ji šią sumą sumokėjo UAB „Snoro lizingas“. Šiuo metu sūnus yra pasitaisęs, labia padeda jai, mažiau begeria, gydosi nuo vaikystės turimą psichikos sutrikimą, bando pradėti gydytis nuo priklausomybė alkoholiui.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad išlaužtos kambario, esančio bute adresu (duomenys neskelbtini), durys. /b. l. 4-5/

Daiktų dokumnetų pateikimo protokole užfiskuota, kad 2013-02-13 iš lombardo UAB „Gudana“ paimtas televizorius „Samsung“ su pultu bei televizoriaus priėmimo sutartis Nr.8566. /b. l. 13/

2013-02-12 sutartyje Nr.8566 nurodyta, kad G. N. už užstatą televizorių pridavė į UAB „Gudana“, gaudamas 200 litų paskolą vieno mėnesio laikotarpiui. /b. l. 14/

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas televizorius „Samsung“ su pultu. /b. l. 15-17/

Dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad G. N. pateikė išperkamosios nuomos sutartį Nr.LA6711253SPA, kurios pagrindu įgijo televizorių Samsung 26S81B. /b. l. 20-21/

Draudimo bendrovė „BTA draudimas“ raštu nurodė, kad atlygino E. N. sugadinto turto atstatymo išlaidas 503,36 Lt., už pagrobtas vertybes - 849 Lt. /b. l. 33/

Iš 2013-02-13 alkotesterio išrašo matyti, kad 00:41 val. G. N. nustatytas 1,74‰ (promilių) girtumas. /b. l. 35/

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, kuriuos pastarasis patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu, liudytojos parodymais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

G. N. veika dėl vagystės kvalifikuotina iš nusikalstamų veikų sutapties pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius, t.y. 187 str. 3 d. 178 str. 2 d., kadangi patenkant į kambarį, kuris buvo užrakintas ir G. N. neturėjo teisės jame lankytis, jis sulaužė minėto kambario durų vyrį ir spyną 200 Lt vertės, bei, patekęs į kambarį, iš jo pagrobė tėvui E. N. priklausantį televizorių „Samsung“. Įsibrovimas į patalpą yra jo veiką kvalifikuojantis požymis. Veika dėl durų vyrio ir spynos sugadinimo kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, kadangi sugadinto turto vertė yra 200 Lt, o tai neviršija 3 MGL dydžio.

Akivaizdu, kad kaltinamasis, veikdamas nusikalstamu būdu, suprato pavojingą daromų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė veikų padarinius ir jų norėjo. G. N. veikė tiesiogine tyčia, kas ir būdinga minėtos nusikalstamos veikos sudėčiai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto, būdamas neblaivus, kas ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamasis niekur nedirba, tačiau registruojasi darbo biržoje. Jis nuo vaikystės turi neįgalumą – yra tik 50 procentų darbingas. G. N. 2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, taikant LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad G. N. nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Įstatymas numato, kad tokiam asmeniui už nusikaltimą yra skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. G. N. už veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. taip pat skirtinos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, su bausme, paskirta 2012-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas maksimaliam laikotarpiui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli nesunkūs ir (ar) apysunkiai nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija keturių metų laisvės atėmimo. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį.

Skiriant bausmę G. N., teismas mano, kad būtent šiuo nagrinėjamu atveju yra pakankamai pagrįsta tikimybė, jog bausmės tikslai nuteistajam G. N. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad tinkamai individualizuojant bausmę nepaprastai svarbu yra ne tik nubausti vėl nusikaltusį asmenį, bet kartu ir siekti užtikrinti (per konkrečios bausmės parinkimą), jog ateityje nusikaltęs asmuo nebedarys naujų pavojingų veikų.

Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, G. N. nuo vaikystės serga psichine liga, ne kartą gydytas psichiatrinėse ligoninėse. Anot jo tėvų, kai jis išgeria alkoholio, tuomet tampa neprognozuojamas. Paskutiniu metu, t.y. po nusikaltimo padarymo, G. N. elgesys namie pasikeitė, jis stengiasi nebevartoti alkoholio, nebežaisti azartinių lošimų, namie padeda tėvams. Tai patvirtino posėdžio metu ne tik pats kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis E. N. bei liudytoja C. N.. Kaltinamojo mama taip pat teigė, kad G. N. bandė eiti gydytis priklausomybę alkoholiui į bažnyčioje veikiančius užsiėmimus, taip pat į anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus. Pats kaltinamasis parodė, kad ir Probacijos tarnyboje, vykdant 2012-06-22 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, noriai lankė užsiėmimus, įsisąmonino, kokią įtaką jo gyvenimui daro alkoholis.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas yra linkęs dar kartą patikėti kaltinamuoju, suteikti jam galimybę pasitaisyti, todėl mano, jog šiuo atveju būtų netikslinga pasiųsti G. N. realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog siekiant tinkamai individualizuoti bausmę bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, yra tikslinga kaltinamajam G. N. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti trims metams, kadangi šiuo individualiu atveju teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotinas gydytis priklausomybės ligas, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. 178 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 187 str. 3 d. – 30 parų arešto bausme;

pagal LR BK 178 str. 2 d.– 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p., esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, paskirtas bausmes pagal LR BK 187 str. 3 d. ir 178 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal 2012-06-22 nuosprendį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti gydymosi kursą dėl priklausomybės alkoholiui bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė

Teisėjas