Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. M. 2025 m. sausio 5 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini) namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą savo žmonai A. M., po to vieną kartą spyrė jai į pilvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis T. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. sausio 5 d. sudavė žmonai į veidą ir jai spyrė. Įvykio metu jautėsi apsvaigęs, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašo žmonos, su žmona susitaikė.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, prokurorei ir nukentėjusiajai sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

4. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 5 d. apklaustas įtariamuoju T. M. kaltu neprisipažino (b. l. 95-97). Apklaustas 2025 m. sausio 6 d. T. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pirminėje apklausoje parodymų nedavė ir neprisipažino, nes buvo išsigandęs, pasimetęs, nes pirmą kartą gyvenime pateko į policiją. Gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso tėvams M., kurie leido jam gyventi su šeima. Turi žmoną A. M. ir sūnų E. M., kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Su A. M. kartu pragyveno apie 8 metus. Sutaria gerai, gyvena bendrai, viskuo dalinasi. 2025 m. sausio 4 d. vakare į svečius atėjo du kaimynai, kurių vardų ir pavardžių nežino. Bute su kaimynais ir žmona gėrė alkoholį. Bendrai išgėrė butelį trauktinės 0,7 litro talpos. Jau buvo vidurnaktis, 2025 m. sausio 5 d., po 00.00 val., kai žmona liepė išeiti iš buto kaimynams, ir jie išėjo. Jis dar norėjo pabūti su kaimynais ir supyko ant žmonos, kad ji liepė kaimynams išeiti. Kaimynams išėjus, apie 00.20 val., nesusivaldė supykęs ir vieną kartą delnu sudavė į veidą stovinčiai A. M.. Kurios rankos delnu sudavė, nepamena. Nuo smūgio ji nenugriuvo, sužalojimų nepadarė, bet skausmą sukelti A. galėjo ir to neneigia. Po to vieną kartą įspyrė A. M. į pilvą. Ji stovėjo, nenugriuvo, sužalojimų nepadarė, bet skausmą sukelti jai tikrai galėjo. Įspyrė neavėdamas jokių batų, kažkuria pėda. Po to suėmė rankomis A. M. už rankų iš nugaros ir liepė eiti miegoti, ir ji nuėjo į antrą aukštą, kur jau miegojo sūnus. Neužilgo atvyko policija. Suprato, kad žmona iškvietė, ir buvo sulaikytas. Pirmas kartas, kada smurtavo prieš žmoną. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvykis įvyko buto pirmame aukšte, svetainėje. Niekas įvykio nematė (b. l. 105-106).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso uošviams G. ir S. M.. Jie su sūnumi E. M. ((duomenys neskelbtini) m.) ir vyru T. M. leido gyventi. Gyvena su sūnumi ir vyru. Su T. M. kartu pragyveno 9 metus. Sutaria gerai, viskuo dalinasi, gyvena bendrai. Tačiau po 2025 m. sausio 5 d. įvykio kartu su vyru nebegyvena, nes jam yra uždrausta grįžti į namus dėl paskirtos kardomosios priemonės. 2025 m. sausio 4 d. vakare, namuose kartu su T. M. ir dviem kaimynais, kurių vardų ir pavardžių nesakys, vartojo alkoholį – degtinę. Bendrai išgėrė du butelius degtinės po 0,7 litro talpos. Kadangi vyras atrodė labai girtas, iš kelių kartų žodžiu išprašė kaimynus išeiti iš buto ir kaimynai išėjo. Sūnus E. M. tuo metu miegojo buto antrame aukšte. T. M. labai supyko, kam išprašė iš buto išeiti kaimynus, tarp jų kilo konfliktas ir jis, stovinčiai pirmame aukšte, svetainės kambaryje, iš priekio ranka sudavė vieną kartą į veidą ties dešiniu skruostu. Jis sudavė delnu, kurios rankos delnu, nepasakys. Nuo smūgio nenugriuvo, sužalojimų nepadarė, tačiau juto skausmą veide, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 3 balais. Po to jis vieną kartą kojos apatine dalimi įspyrė jai į pilvą. Spirdamas jis jokių batų neavėjo. Nuo smūgio nenugriuvo, sužalojimų nepadarė, tačiau juto skausmą pilve, kurį 10 balų sistemoje įvertintų 2 balais. Po to T. M. iš nugaros sugriebė ją už abiejų rankų ir pastūmė, kad eitų miegoti. Nenugriuvo, sužalojimų ant rankų nepadarė, skausmo nesukėlė. Tada ji nuėjo į bute esantį antrą aukštą ir telefonu iškvietė policiją, kad vyras smurtavo. Pirmas kartas, kada T. M. smurtavo. Civilinio ieškinio nereikš. Vyrui atleidžia, nes jis atsiprašė. Pareigūnė 2025 m. sausio 6 d. paaiškino, kad T. M. 2025 m. sausio 5 d. paleistas iš Šiaulių areštinės ir apie jam 2025 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo teisėjo paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. 2025 m. sausio 5 d. įvykio nematė nei sūnus, nei kaimynai. Ji prieš T. M. nesmurtavo. Įvykis įvyko apie 00.20 val. (b. l. 61-62).

6. 2025 m. sausio 5 d. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad A. M. sutikimu buvo atlikta jos asmens apžiūra. Apžiūros metu sužalojimų nepastebėta (b. l. 27-29). Prie protokolo pridėta foto lentelė (b. l. 30-33).

7. 2025 m. sausio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriui parengtoje užduotyje atlikti objektų tyrimą (dėl sveikatos sutrikdymo), nukentėjusioji A. M. parašė, kad pas ekspertus nevyks (b. l. 34-36).

8. 2025 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas J. B. pranešė, kad 2025 m. sausio 5 d., 00.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,54 prom.) T. M. vieną kartą delnu trenkė į veidą, vieną kartą spyrė į pilvą, užlaužė rankas už nugaros ir šiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (2,05 prom.) žmonai A. M.. Šioje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 9-12).

9. 2025 m. sausio 6 d. PRĮR išraše nurodyta, kad pranešėja A. M. pirmajai pagalbai skambino 2025 m. sausio 5 d., 00.29 val., pranešė, kad vyras ją muša. Vietovė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8).

10. 2025 m. sausio 5 d. pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad T. M. buvo nustatytas 1,54 prom. girtumas (b. l. 13-16).

11. 2025 m. sausio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19). Prie protokolo pridėta foto lentelė (b. l. 20-26).

12. 2025 m. sausio 6 d. Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad įtariamasis T. M. pripažįsta padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios A. M. atsiprašė. Padarytą neturtinę žalą T. M. A. M. atsiprašymu atlygino. A. M. T. M. pretenzijų neturi ir ateityje neturės, tarpusavyje susitaikė. Nukentėjusioji neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Įtariamajam išaiškinta, kad susitaikius gali būti skirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 123-124).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

14. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog T. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje savo šeimos nariui – sutuoktinei A. M., sukėlė fizinį skausmą, būtent: 2025 m. sausio 5 d., 00.20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą savo žmonai A. M., po to vieną kartą spyrė jai į pilvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši T. M. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju T. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kurį padarė tyčia, būdamas neblaivus, nusikaltimas baigtas. T. M. yra dirbantis (b. l. 121-122), anksčiau neteistas (b. l. 116-117), atliktų (atliekamų) kitų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje nenustatyta (b. l. 118), administracine tvarka nebaustas (b. l. 119-120). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo elgesį vertina kritiškai, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, prašė bylą nutraukti susitaikius su kaltinamuoju.

17. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.

18. Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas sutikti su prokurorės ir gynėjos bei nukentėjusiosios pozicija, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamojo charakteristiką, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pagrindas T. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja A. M. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos sąlygos ir pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys nusikalstamų veikų.

19. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

20. Teismo vertinimu, atleidžiant T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principo įgyvendinimą, padėti asmeniui įvertinti padaryto nusikalstamo pavojingumą, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių įpareigojimo įvykdymo terminą.

21. T. M. 2025 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios (b. l. 110-112), naikintinas nuosprendžio paskelbimo dieną.

22. Kaltinamasis T. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 5 d. 01.02 val. (b. l. 74-78) iki 2025 m. sausio 5 d. 12.30 val. (b. l. 82-84).

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į tai, kad gynėjo paskyrimą lėmė įstatymo leidėjo numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, o kaltinamasis pilnai prisipažino kaltę, kas lėmė trumpesnį ir ekonomiškesnį procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

T. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja A. M. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą įpareigojimui įvykdyti.

T. M. 2025 m. sausio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną (2025 m. sausio 15 d.).

Išaiškinti T. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.