Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) V. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 400 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad V. B. 2023 m. rugsėjo 12 d. 15.19 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, paėmė du vyriškus džemperius ir nuėjo į kabinas. Vaikinui išėjus, darbuotojoms patikrinus džemperius, buvo pastebėta, kad vienas iš jų yra tyčia sugadintas ir į prekybą negrąžinamas. Tokiu būdu V. B. įvykdė tyčinį turto sunaikinimą, padarydamas 32,99 Eur turtinę žalą.

Pareiškėjas V. B., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jo padarytas turto sugadinimas, tai yra vos įbrėžtas džemperis, 32 Eur vertės, neviršija ANK 115 straipsnio vienos bazinės bausmės. Jis yra pirmą kartą baudžiamas už šitą straipsnį. Jis yra moksleivis (studentas), neturi pinigų sumokėti tokią didelę baudą, prašo ją sumažinti. Nurodė, kad protokolas yra neteisingas, nes parduotuvėje jis pasimatavo du džemperius s ir m dydžių, nusprendė, kad džemperiai nepatinka, jų nenori bei padėjo juos abu į vietą. Išėjus iš parduotuvės pardavėja pareiškė, kad vienas džemperis įbrėžtas, kaip ji sako, sugadintas, kol jis matavosi.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su apelianto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad Institucijos nuomone, Pareiškėjo pateikti argumentai, vertinami kritiškai. Pareiškėjas nepateikė jokių aplinkybių, kurias būtų galima laikyti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti didelės piniginės nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 115 straipsnio 1 dalyje yra tiesiogiai nurodyta kaltės forma - „Tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas“. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Pareiškėjas ne šiaip sugadino vieną iš džemperių, tačiau sugadino jį nuimdamas parduotuvės naudojamą prekių apsaugą nuo vagysčių, kas patvirtina, kad sugadinimas buvo padarytas tyčia bandant pašalinti apsaugos priemonę nuo prekės, kas dažniausia yra daroma ketinant prekę pasisavinti, pavogti. Pareiškėjas per paskutinius penkerius metus yra baustas už administracinius nusižengimus 6 kartus, iš kurių du kartai yra už vagystes (ANK 108 straipsnio 1 dalis), trys nuobaudos vis dar galiojančios. Šie duomenys patvirtina Pareiškėjo polinkį nepaisyti visuotinai priimtų taisyklių ir laikytini asmens padėtį bloginančia aplinkybe. Pareiškėjas neneigė savo veiksmų protokolo surašymo metu ir to nedaro teikdamas skundą. Pareiškėjas net nerodo nuoširdaus apgailestavimo ženklų dėl savo poelgio, tik nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu, nes jo asmenine subjektyvia nuomone ji yra per didelė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018 ir kt.). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo finansine padėtimi, kas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. ANK 115 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad „<...> užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.“ ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“, t. y. nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tik asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Institucija atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į Pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bei asmens padėtį gerinančias, bei bloginančias aplinkybes, skyrė straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį, t. y. 400 Eur. Institucijos nuomone, paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padalytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės susijusios su jo finansine padėtimi, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad jis pasimatavo du džemperius ir padėjo juos į vietą. Sutinka, kad jis galėjo netyčia sugadinti džemperį, bet tyčia to nepadarė. Džemperis buvo šiek tiek prairęs. Džemperio apsaugos „čipas“ buvo rastas persirengimo kabinoje, kurioje jis matavosi drabužius. Prašo sumažinti jam skirtą baudą ir išdėstyti ją. Jis gyvena su mama, kuri jį išlaiko.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) V. B. už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 400 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad V. B. 2023 m. rugsėjo 12 d. 15.19 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaunas, paėmė du vyriškus džemperius ir nuėjo į kabinas. Vaikinui išėjus, darbuotojoms patikrinus džemperius, buvo pastebėta, kad vienas iš jų yra tyčia sugadintas ir į prekybą negrąžinamas. Tokiu būdu V. B. įvykdė tyčinį turto sunaikinimą, padarydamas 32,99 Eur turtinę žalą.

ANK 115 straipsnyje numatyta, kad tyčinis svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. rugsėjo 12 d. parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoja A. N. pareiškime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. jai dirbant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, apie 11.16 val. į parduotuvę atėjo vaikinas, kuris sukėlė įtarimą, nes labai stebėjo parduotuvės darbuotojus. Jis pasiėmė du vyriškus džemperius ir nuėjo į kabiną. Apie 11.26 val. išėjęs iš kabino atgal pakabino džemperius. Vaikinui išėjus, buvo patikrinti džemperiai. Viename iš jų rasta išimta apsauga, kito džemperio šone apsaugos, toje vietoje, kur ji turėjo būti, nebuvo. Prekė buvo pažeista ir į prekybą negrąžinta. Žala - 32,99 Eur. Apsaugos darbuotojas pranešime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 14 val. vaizdo stebėjimo kameromis pastebėjo jaunuolį, kuris, kaip teigia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, apie 11.30 val. buvo užėjęs į parduotuvę, pasiėmė prekę ir išėjo už ją nesumokėjęs. Vaikinas buvo sustabdytas ir palydėtas į apsaugos postą.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos K. P. 2023 m. rugsėjo 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 n. rugsėjo 12 d. apie 14:17 val. dirbat radijo šaukiniu „1711“ kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo skyriaus reagavimo valdybos tyrėju J. S., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas sulaikė vyrą, norėjusį pasisavinti prekes. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. 11:26 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastebėjo įtartiną asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai V. B., kuris pasiima du vyriškus džemperius ir nusineša į parduotuvėje esančią persirengimo kabiną, po kelių minučių asmuo išeina ir pasišalina iš minėtos parduotuvės. Parduotuvės darbuotojai nuėjus apžiūrėti atgal į lentyną grąžintų džemperių pastebėjo, kad vienas iš jų yra apgadintas, išimta apsauga ir džemperis plyšęs ties ta vieta, kur buvo išimta apsauga. Prekė apgadinta ir į prekybą negrąžinta.

Pareiškėjas pripažįsta, kad parduotuvėje matavosi du džemperius, tačiau neigia sugadinęs vieną iš jų, nors sutinka, kad galėjo tai padaryti netyčia.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad Pareiškėjas tyčia sugadino bliuzoną, siekdamas iš jo pašalinti apsaugą. Bylos duomenys patvirtina, kad jis ne šiaip sugadino vieną iš džemperių, tačiau sugadino jį nuimdamas parduotuvės naudojamą prekių apsaugą nuo vagysčių, kas patvirtina, kad sugadinimas buvo padarytas tyčia bandant pašalinti apsaugos priemonę nuo prekės. Pareiškėjo teigimas, kad jis tyčia jokių sugadinimo veiksmų neatliko, bet galėjo tai padaryti netyčia, laikytina jo gynybine versija ir šie jo parodymai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės, nes neatitinka kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų. Teismo manymu, pareiškėjas už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nubaustas pagrįstai, nes parduotuvėje jis tyčia siekdamas nuimti iš džemperio apsaugą, jį sugadino, tai yra jis tyčia sugadino 32,99 Eur vertės prekę.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 115 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 50 iki 750 eurų. Kaip matyti iš 2023 m. spalio 12 d. nutarimo, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas pripažįsta galėjęs sugadinti prekę, tačiau neigia tai padaręs tyčia, todėl tai nėra laikoma prisipažinimu padarius nusižengimą. Laikytina, kad Institucijos nutarime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Pareiškėjui paskirta 400 eurų bauda yra ANK 115 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, studentas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Teismo manymu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ANK 115 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo V. B. skundas netenkintinas, o skundžiamas Institucijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-20534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Dėl baudos išdėstymo

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalį, nutarimą apskundus, baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedalyvavo bylos nagrinėjime Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, baudos išdėstyti dalimis neprašė, o prašymą išdėstyti paskirtą baudą teismui pateikė jau po Institucijos nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta bauda, priėmimo, todėl klausimus dėl nutarimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo V. B. prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. B. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.